Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-09-07 nr. 3155

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JULIUS KELERAS82
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

SIC! 
• Alis Balbierius.
NIEKADA NESUŽINOSI – KODĖL
6

POKALBIAI 
• FESTIVALIO PRIVALUMAS – PUBLIKA, KURI ATEINA DALYVAUTI

LITERATŪRA 
• ILGIAUSIŲ METŲ!
• Elina Naujokaitienė.
O.MILAŠIAUS IR W.BLAKE’O KŪRYBOS VIZIONISTINĖS TENDENCIJOS

KNYGOS 
• „LIUSĖS GOLT ISTORIJA“
• „KAI NYČĖ VERKĖ“3
• „SULAUŽYTA IKONA“
• „EINU IR GRĮŽTU“
• Alfredas Guščius.
LOBIŲ IEŠKOTOJAS
2
• BALTŲ LANKŲ KNYGYNO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI4
• VAGOS KNYGYNŲ TINKLO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Algė Hampson.
LIETUVIŲ TAPYBOS MEISTRAI KŪRĖ D’ARTANJANO GIMTINĖJE
1
• Juozas Brazauskas.
DAILININKĖS MARCĖS KATILIŪTĖS DRAMA

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
KINO PATEPTIEJI

MUZIKA 
• Gražina Daunoravičienė.
„RUDENS GĖRYBĖS“: KUTAVIČIUS VERSUS DONELAITIS
3

PAVELDAS 
• Vitalius Bernardas Litvaitis.
SKULPTŪROS „LAIMINANTIS KRISTUS“ PRISIKĖLIMAS

ŠOKIS 
• Goda Dapšytė.
ŠOKIS GATVĖJE: MIESTE ATLIKĖJAI PAJUNTA KITOKIĄ ERDVĘ
1

POEZIJA 
• ALMA RIEBŽDAITĖ13

PROZA 
• Selemonas Paltanavičius.
ŠVIEŽIOS ŽOLĖS KVEPĖJIMAS
2

VERTIMAI 
• R. M. RILKE IR TĖVAS STANISLOVAS
• RAINER MARIA RILKE4

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• ALGIS MICKŪNAS: APIE FILOSOFUS IR FILOSOFIJĄ4

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• KIEKVIENA LĖLĖ – KAIP STRADIVARI’O SMUIKAS

SKELBIMAI 
• VALSTYBĖS TEIKIAMOS DALINĖS FINANSINĖS PARAMOS
• VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA SKELBIA

KRONIKA 
• DAINUOKIM IR BLEFUOKIM
 ANTANAS STRAVINSKAS 1927 04 25–2007 08 31
• VILNIUJE VAIDINS BUDAPEŠTO LĖLININKAI
• KAUNO DRAMOS TEATRAS PRADEDA SEZONĄ

DE PROFUNDIS 
• Tezaurus Vilensis, visiškas nevykėlis.
MEKENIJA
1

KRONIKA

ANTANAS STRAVINSKAS 1927 04 25–2007 08 31

in memoriam

[skaityti komentarus]

iliustracija

Ant Vėlių suolelio greta N. Vėliaus, Č. Kudabos, J. Dovydaičio, V. Miliaus, A. Vyšniauskaitės ir kitų tautos istorijos ir kultūros tyrinėtojų bei puoselėtojų paskutinei vasaros dienai baigiantis atsisėdo ir garbės kraštotyrininkas Antanas Stravinskas. Žmogus, kuris niekada neieškojo sau patogios pozicijos, nesiveržė į postus, be pompastikos puoselėjo tautiškumą, dėl to turėjo palikti visas darbovietes, tačiau kantriai atlaikė visus likimo smūgius ir neišdavė savo principų.

Pasirinkęs tautos istorijos studijas, visą gyvenimą tyrinėjo dvasinę ir materialinę kultūrą. 1949–1957 m. dirbo ekskursijų vadovu, kilnojamųjų parodų organizatoriumi Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Mokslinių įgūdžių įgijo 1957 m. vadovaudamas Vilniaus universiteto Kraštotyros moksliniam būreliui.

Vienas reikšmingiausių A. Stravinsko veiklos etapų – Lietuvos kraštotyros draugijos kūrimas ir vadovavimas jai. Jam tapus jos pirmininko pavaduotoju, per keletą metų organizacinių padalinių atsirado beveik visoje Lietuvoje, kūrėsi visuomeniniai muziejai, į kraštotyros veiklą buvo įtrauktos bibliotekos, mokyklos, 1963 m. pradėtas leisti straipsnių rinkinys „Kraštotyra“.

Tęsdamas geriausias prieškario kraštotyros tradicijas, A. Stravinskas kūrė šį visuomeninį sąjūdį – jo vadovavimo Lietuvos kraštotyros draugijai laikotarpiu (1961–1973) buvo pradėtos organizuoti kompleksinės ekspedicijos, iš kurių medžiagos išleistos monografijos. Ekspedicijas organizavo ir pats A. Stravinskas, pirmiausia gimtinėje – Eržvilke. Tuomet išėjusi jo sudaryta monografija ir šiandien yra reikšmingiausias leidinys apie tą kraštą.

A. Stravinskas sugebėjo kraštotyros judėjimui sukurti pamatus, kurių nesugriovė bandymai paversti draugiją sovietmečio ideologiniu įrankiu.

Vadovaudamas kraštotyros veiklai, pats pradėjo rinkti medžiagą apie kalvystę ir tapo vieninteliu istoriku, nuosekliai tyrinėjusiu kalvystės raidą Lietuvoje. Sukauptą unikalią medžiagą sudėjo į knygą „Lietuvos kalvystė“.

A. Stravinskas parengė spaudai Č. Kontrimo knygą „Lietuvos geležiniai kryžiai“ (1991), buvo vienas „Lietuvių liaudies meno“ II tomo (mažoji architektūra) sudarytojų, didžiulio leidinio „Kryždirbystė Lietuvoje“ vienas sudarytojų ir autorių.

Dvasinį tautos paveldą, etninės kultūros vertybes skleidė visose darbovietėse – Vilniaus universiteto bibliotekoje, Enciklopedijų leidykloje, Vaizdo ir garso dokumentų archyve, rinko medžiagą apie asmenybes, veikusias tautos gyvenimą, – paskelbė per 200 straipsnių periodikoje apie knygnešius, vargonininkus, muzikantus, gimtojo Eržvilko apylinkių žmones.

A. Stravinsko – tautos istorijos ir kultūros tyrinėtojo – veiklą valstybė įvertino J. Basanavičiaus premija 2000 metais.

Dar ne kartą istorija vertins Antano Stravinsko darbus, o mes prisiminsime dorą, darbštų žmogų, atgulusį amžino poilsio Rokantiškių kapinių kalnelyje.

Irena Seliukaitė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:26:34 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba