Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-02-18 nr. 3319

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SERHIJ ŽADAN.
Mormonai
12
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Knyga, gresianti nacionaliniam saugumui?46
• LAIMANTAS JONUŠYS.
2010 metų vertėjo krėslas – Rasai Drazdauskienei!
3
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Bibliotekos – be knygų?
5

POKALBIAI 
 Su dr. LIUCIJA CITAVIČIŪTE kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Martynas Liudvikas Rėza ir kiti didieji Karaliaučiaus universiteto ugdytiniai

KNYGOS 
• IMELDA VEDRICKAITĖ.
Pramogos stilizacija
• MARGARITA LUŽYTĖ.
Istorijų ratai
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Žmogaus aklavietė
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Iš kur atskriejo Žuvėdra
1

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Dūzgė už lango kartą bitutė

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Gyvenimo ir kūrybos mitas
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Tapybos žvilgsnių trajektorijos
8

MUZIKA 
• In memoriam Vytautas Čepliauskas1
• SIMONA SMIRNOVA.
P. Vyšniauskas: „Viskas žmonių rankose“
4

FOTOGRAFIJA 
• MARGARITA MATULYTĖ.
Kažkas atsitiko
3
• JURGIS DIELIAUTAS.
Žemyn, į Vilniaus šaligatvius, nukreiptas žvilgsnis
3

POEZIJA 
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ10
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ13

PROZA 
• LEONARDAS GUTAUSKAS.
Gyvūnų katalogas
4
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Neorus bėgimas

VERTIMAI 
• INGMARA BALODĖ
• KARLIS VERDINIS2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Harmonija
4

DE PROFUNDIS
„Geriausias ruporas yra kvailys.“ Thomas Bernhard
 
• Bičiuli L. Ivanovai,1
• MINDAUGAS URBONAS.
Kerštas
3
• MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas ir muzikos kūrinys
• JONAS MAČIUKEVIČIUS2

POKALBIAI

Martynas Liudvikas Rėza ir kiti didieji Karaliaučiaus universiteto ugdytiniai

Su dr. LIUCIJA CITAVIČIŪTE kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ

[skaityti komentarus]


        Martynas Liudvikas Rėza (Martin Ludwig Rhesa) gimė 1776 m. sausio 9 d. Karvaičiuose, Kuršių nerijoje (mirė 1840 m. rugpjūčio 30 d. Karaliaučiuje). Ta proga norėtume prisiminti bent kai kuriuos šio didžio erudito darbus. Su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja dr. LIUCIJA CITAVIČIŪTE kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ.


Susitikome pagerbti Martyno Liudviko Rėzos 235-ojo gimtadienio... Bet gal pradėkime iš toliau. Ar Jūsų darbo baras Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir yra Mažosios Lietuvos raštija?

Iš tiesų mūsų institute Mažosios Lietuvos raštija ir kultūros istorija yra svarbi tyrimų sritis. Šia problematika užsiima Senosios literatūros skyrius. Kol kas mokslinės pajėgos yra mažesnės negu užmojai. Pastaraisiais dešimtmečiais šia kryptimi daugiausia yra nuveikę šviesios atminties Leonas Gineitis ir dabartinė Vilniaus universiteto profesorė Dainora Pociūtė. Šiuo metu intensyviausiai darbuojasi Kristijono Donelaičio kūrybos tyrėja doc. dr. Dalia Dilytė. Mūsų tyrimų laukas gana platus –­ XVI–XIX a., o aspektai įvairūs: rausiamės Vokietijos ir Lenkijos archyvuose, kur saugomas Karaliaučiaus universiteto archyvinis palikimas, publikuojame ir tiriame unikalius senuosius lituanistinius rankraščius ir spaudinius, stengiamės populiarinti ir propaguoti savo darbus visuomenei. Pasiūlėme savo programas doktorantūrai, tikimės, kad įsilies „šviežio kraujo“. Šioje srityje vaisingai darbuojasi ir mūsų kolegos iš Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno universitetų, su kuriais palaikome gerus kūrybinius ryšius.

Esate išleidusi itin vertingą monografiją „Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras“ . Šis universitetas, matyt, buvo daugelio to krašto šviesuolių erudicijos kalvė?

Nesusilaikysiu nepadėkojusi prof. Domui Kaunui. Jis pasiūlė disertacijos temą, o jos pagrindu, remiantis naujais archyviniais šaltiniais, išaugo ši monografija. Iš tiesų Lietuvių kalbos seminaro „atradimas“ labai reikšmingas Mažosios Lietuvos tyrimams. Seminaras buvo įsteigtas 1718 m. ir veikė Karaliaučiaus universitete apie 200 metų, o savo veiklą baigė kartu su universitetu 1944 metais. Jam vadovavo tokie žinomi asmenys, kaip Jonas Jokūbas Kvantas, Danielius Heinrichas Arnoldtas, Martynas Liudvikas Rėza, Frydrichas Kuršaitis; jį lankė visi būsimieji lietuvių raštijos veikėjai (seminaras buvo privalomas teologijos studentams, ketinusiems tapti Mažosios Lietuvos kunigais). Specialiai seminaro reikmėms Povilas Ruigys parengė naują lietuvių kalbos gramatiką, Kuršaitis –­ lingvistinius darbus. Seminaristai dalyvavo verčiant spaudai lietuvišką Bibliją (1735), rengė ar rašė kitas religines ir pasaulietines knygas. Rėza seminarui vadovavo 30 metų. Tuo metu seminaras buvo tapęs Europoje žinomu lituanistikos centru.

Vis dėlto į Karaliaučiaus universiteto profesorių Rėzą mes, regis, linkę žvelgti siau­rai, jo veiklą supaprastiname, matome jį tik kaip Donelaičio „Metų“ leidėją ir – labiausiai – tautosakininką... Tiesą sakant, man pačiai Rėza tapo nauju atradimu, kai LLTI leidinyje perskaičiau Jūsų parengtus jo komentarus Biblijai...

Iš tikrųjų pats Rėza dar tik „atrandamas“, nors švenčiame jau 235-ąsias jo gimimo metines. Negalima pamiršti, kad Rėza pirmiausia buvo evangelikų liuteronų teologas.

Lietuviškai Biblijai jis nusipelnė ne mažiau negu vyskupas Merkelis Giedraitis Vilniuje. Rėza yra pirmasis Biblijos mokslinis redaktorius. Jis atsitraukė nuo kanoniškosios Liuterio Biblijos „vertimo vertimo“ ir grįžo prie originalo kalbomis parašytų tekstų. Lietuvių kalbos žodingumo sėmėsi iš Jono Bretkūno Biblijos vertimo rankraščio. Rengdamasis redaguoti Bibliją, jis sukaupė biobibliografinę medžiagą apie visus lietuviškos Biblijos ir kitų religinių knygų vertimus, pradedant XVI a. prūsiškais katekizmais, ir parašė veikalą „Lietuviškos Biblijos istorija“, laikytiną pirmąja lietuvių raštijos istoriografija. Rėza kruopščiai žymėjosi ir komentavo Biblijos vertimų taisymus, ir iš tų užrašų išaugo dviejų dalių mokslinis darbas „Filologinės-kritinės pastabos lietuviškai Biblijai“. Bet juk jis buvo ir poetas, istorikas, vertėjas, redaktorius, enciklopedistas, tautosakos tyrimų pradininkas, pirmasis publikavęs lietuvių tautos dainas ir K. Donelaičio kūrybą su vertimais į vokiečių kalbą.

Ar galime tikėtis Jūsų tolimesnių darbų dėka dar ką naujo apie Rėzą išgirsti?

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pradėtas leisti pirmasis daugiatomis Rėzos „Raštų“ mokslinis faksimilinis komentuotas leidimas. Minėti Rėzos veikalai, parašyti redaguojant lietuvišką Bibliją, sudarys pirmą „Raštų“ tomą. Jis pasirodys jau šiais, jubiliejiniais metais. Rengiamas ir antras tomas – teologiniai ir filologiniai traktatai. Įkandin žengia jau verčiamas į lietuvių kalbą vokiškas originaliosios poezijos rinkinys „Prutena“, du tautosakos tomai, istoriniai raštai, rankraščių tomas ir kita. Iš viso turėtų pasirodyti ne mažiau kaip 10 tomų su tiriamaisiais straipsniais.

Beje, reikėtų pakalbėti ir apie tuos Rėzos darbus, kurie beveik nežinomi Lietuvoje – turiu galvoje lotyniškąją jo kūrybinio paveldo dalį. Būdamas teologijos profesorius, Rėza pagal savo pareigybę rašė ir publikavo mokslinius traktatus. Apie tai Rėzos biografai tik užsimena. Lietuvoje saugomi du Rėzos traktatai, apie kitus buvo žinoma iš antrinių šaltinių. Pradėjus paieškas Vokietijoje ir Lenkijoje, pavyko surasti jau 25 tekstus. Kai kurių išlikę tik po vieną egzempliorių. Tęsiamos paieškos. Ankstyviausias traktatas parašytas 1807 m., paskutinis iš dabar žinomų – 1838 m., t. y. likus vos porai metų iki mirties. Traktatai išblaškyti po visą Vokietiją: apie 10 rasta Getingene, kiti – Tiubingene, Vormse, Halėje, Berlyne, Miunchene. Tekstai niekada nebuvo versti į lietuvių kalbą, todėl galima tikėtis įdomių dalykų. Jų tematika įvairi –­ krikščionybės Lietuvoje istorija, Biblijos tekstų filologinė analizė, hagiografija ir kiti. Jie bus publikuojami antrame „Raštų“ tome. O pirmame „Raštų“ tome pasirodys taip pat unikalus dalykas –­­ Rėzos asmeninės bibliotekos katalogas (jame virš 2000 knygų pavadinimų). Jis sudarytas po Rėzos mirties parduodant jo biblioteką aukcione. Kol kas žinomas tik vienintelis katalogo egzempliorius. Berlyno Prūsijos kultūros paveldo biblioteka jau davė sutikimą publikuoti faksimilę (apie 60 p.)

Ar Rėza, daugiausia rašęs vokiškai, žinomas kitose šalyse?

Rėza užsienyje nėra visai nežinomas. Su vokiečių literatūra jį sieja Goethe’s ir Jakobo Grimmo (kaip jo darbų recenzijų autorių) vardai. Rėzos susirašinėjimas su Goethe buvo tik vienpusis. Tačiau visose didžiosiose Vokietijos, Čekijos ir Lenkijos mokslinėse bibliotekose būtinai rasime Rėzos „Dainas“ (1825) ir Donelaičio „Metus“ (1818). Nežinia kokiu būdu atsidūrusių Rėzos darbų rasta Italijoje ir Olandijoje. Tačiau naujų Rėzos veikalų leidimų (nors jis rašė vokiečių kalba) nėra. Labiausiai Rėzos atminimas puoselėjamas buvusiame Karaliaučiuje. Netikėtą siurprizą pateikė Kaliningrado leidykla, 2005 m. išleidusi Rėzos poezijos rinktinę „Prutena“ su vertimu į rusų kalbą ir įvadiniu straipsneliu. Iš vokiečių kalbos vertė Sema Simkinas (o lietuviškų vertimų, deja, dar neturime). Kaliningrade, miesto skvere, pastatytas lietuvių autorių sukurtas paminklas Rėzai, o jo buvusioje palaidojimo vietoje atidengta paminklinė lenta. Kaliningrado I. Kanto vardo universitete veikia Lietuvių kalbos kabinetas, Filologijos fakulteto studentai mokomi lietuvių kalbos. Yra įsteigtas Rėzos kultūros centras, bet jo veikla kol kas nėra aktyvi. Kaliningrado universitete kasmet rengiamos tarptautinės konferencijos, kuriose dalyvauja mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos.

Mūsų laukia ir didysis Kristijono Donelaičio jubiliejus... Ar žadate prisidėti, „nuvalant dulkes“ nuo šios chrestomatinės figūros?

Donelaičio 300 metų jubiliejus turėtų „supurtyti“ visą Lietuvą. Numatyta plati renginių programa. Man teko prisidėti rengiant programos mokslo darbų dalį. Kaip žinome, jubiliejų švęsime 2014 metais, taigi laikas tirpsta. Mūsų institute yra saugomas Donelaičio „Metų“ rankraštis, rengiamas faksimilinis leidimas. Donelaičio tyrimais daugiausia užsiima mūsų instituto Tekstologijos skyrius ir Senosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja Dalia Dilytė. Ketinu parengti pirmąjį spausdintos poemos (išleistą Rėzos 1818 m.) faksimilinį komentuotą leidimą su pratarmės ir komentarų vertimais į lietuvių kalbą. Knieti parašyti studiją apie XVIII a. literatūrinį Karaliaučių, remiantis naujais archyviniais šaltiniais, skaitysime pranešimus tarptautinėse jubiliejinėse konferencijose. Yra ir daugiau planų, kurių nesinori iš karto atskleisti.

Kuriuos dar Mažosios Lietuvos veikėjus, nusipelniusius mūsų raštijai, literatūrai norėtumėt priminti?

Norėčiau dar kartą priminti „etatinius“ Mažosios Lietuvos raštijos veikėjus. Tai Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas (XVI a.), Danielius Kleinas (XVII a.), Pilypas Ruigys, Kristijonas Donelaitis, Gotfrydas Ostermejeris, Kristijonas Gotlybas Milkus (XVIII a.), Martynas Liudvikas Rėza, Frydrikas Kuršaitis (XIX a.). Deja, dar ne visi turi „savo“ tyrėjus. Dar nėra parašytos išsamios kai kurių žymiausių asmenų biografijos, jau nekalbant apie daugelį kitų nusipelniusių ir beveik pamirštų raštijos darbuotojų. Dar yra ką veikti renkant ir studijuojant išlikusią archyvinę medžiagą. Vilniaus ir Klaipėdos mokslininkai – dažni svečiai Berlyno slaptajame archyve. Ta proga norėčiau pasakyti apie vieną Berlyne mano surastą dokumentą. Tai Danieliaus Kleino, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos ir reformuoto lietuviško giesmyno autoriaus, nežinomas laiškas Prūsijos valdovui (1659). Apimtis – virš 200 eilučių. Jame atskleidžiama naujų netikėtų faktų apie Kleino giesmyno rengimo aplinkybes ir kai kuriuos asmenis, Kleino žodyno rankraščio likimą (laiško faksimilė ir tiriamasis straipsnis publikuoti Lietuvių kalbos instituto leidinyje „Archivum Lithuanicum“, 2009, T. XI). Per pastaruosius dešimtmečius atskleista daug nežinomos archyvinės medžiagos, todėl galima būtų pasvajoti apie naują fundamentalų kolektyvinį darbą – pirmąją Mažosios Lietuvos literatūros istoriją.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:25:37 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba