Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-02-18 nr. 3319

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SERHIJ ŽADAN.
Mormonai
12
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Knyga, gresianti nacionaliniam saugumui?46
• LAIMANTAS JONUŠYS.
2010 metų vertėjo krėslas – Rasai Drazdauskienei!
3
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Bibliotekos – be knygų?
5

POKALBIAI 
• Su dr. LIUCIJA CITAVIČIŪTE kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Martynas Liudvikas Rėza ir kiti didieji Karaliaučiaus universiteto ugdytiniai

KNYGOS 
• IMELDA VEDRICKAITĖ.
Pramogos stilizacija
• MARGARITA LUŽYTĖ.
Istorijų ratai
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Žmogaus aklavietė
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Iš kur atskriejo Žuvėdra
1

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Dūzgė už lango kartą bitutė

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Gyvenimo ir kūrybos mitas
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Tapybos žvilgsnių trajektorijos
8

MUZIKA 
• In memoriam Vytautas Čepliauskas1
• SIMONA SMIRNOVA.
P. Vyšniauskas: „Viskas žmonių rankose“
4

FOTOGRAFIJA 
• MARGARITA MATULYTĖ.
Kažkas atsitiko
3
• JURGIS DIELIAUTAS.
Žemyn, į Vilniaus šaligatvius, nukreiptas žvilgsnis
3

POEZIJA 
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ10
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ13

PROZA 
• LEONARDAS GUTAUSKAS.
Gyvūnų katalogas
4
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Neorus bėgimas

VERTIMAI 
• INGMARA BALODĖ
• KARLIS VERDINIS2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Harmonija
4

DE PROFUNDIS
„Geriausias ruporas yra kvailys.“ Thomas Bernhard
 
• Bičiuli L. Ivanovai,1
• MINDAUGAS URBONAS.
Kerštas
3
 MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas ir muzikos kūrinys
• JONAS MAČIUKEVIČIUS2

DE PROFUNDIS
„Geriausias ruporas yra kvailys.“ Thomas Bernhard

Gūtenmorgenas ir muzikos kūrinys

MĀRIS BĒRZIŅŠ

[skaityti komentarus]

Kartą Gūtenmorgenui gimė sūnus. Jis buvo toks laimingas, jog iš didžiulio džiaugsmo ėmė ir sukūrė nedidelį rondo dviem tambūrinams ir jį pavadino „Tėvas“. Kalninis išklausė Gūtenmorgeno sukurtą muziką ir ji jam labai patiko. Bet vis dėlto jam pasirodė, jog kelios naujos natos ir truputėlį daugiau tempestoso suteiktų rondo naują, visavertį skambėjimą. Kalninis harmonizavo Gūtenmorgeno „Tėvą“ ir naująjį kūrinį pavadino „Gūtenmorgeno tėvas“.

Po kelių dienų viename vakarėlyje Kalninio „Gūtenmorgeno tėvą“ išgirdo Zarinis. Neištvėręs tambūrinų žvangesio, Zarinis išbėgo namo. Kelyje jis nusprendė trenkti per sprandą diletantams ir klastingai sučiaupė lūpas. Pašaipa jo veide nedingo tol, kol neparašė muzikinės parodijos „Kalninio ir Gūtenmorgeno tėvas“. Zarinis savo pramoginį kūrinėlį nunešė į radiją, kur jį mielai priėmė ir iškart sugrojo. Būtent tuo metu ant savo vasarnamio slenksčio sėdėjo Uozuolinis ir dėmesingai žvelgė į debesis, o jo žmona virtuvėje įjungė radiją, kad nepraleistų orų prognozės. Vietoj prognozės per pravertą langą išlėkė groteskiniai Zarinio garsai, sutrikdydami Uozuolinio ramybę. Jis išsiviepė. „Tema nebloga, bet kodėl reikia taip nežmoniškai... o kur smuikai?“ – pyko Uozuolinis ir nusprendė nedelsdamas perdirbti Zarinio muzikos kūrinį. Uozuolinis dirbo rimtai, tik kitos dienos pavakary jis pakėlė galvą nuo natų lapo, kurį papuošė variacijos tema „Zarinio, Kalninio ir Gūtenmorgeno tėvas“.

Netrukus Uozuolinio partitūra pateko į Lejinio rankas. Ją tyrinėdamas, Lejinis padarė išvadą: medžiaga nėra tokia bloga, tik nesuprantama, kodėl Uozuolinis neparašė koncerto fortepijonui – juk aiškiai matyti, kad iš viso to tegali būti tik koncertas fortepijonui! Lejinis, nepaniekindamas ligšiolinių autorių indėlio, parašė koncertą fortepijonui su orkestru si bemol mažor ir pavadino „Uozuolinio, Zarinio, Kalninio ir Gūtenmorgeno tėvas“.

Nuo tada muzikos kūrinys išgyveno dar ne vieną metamorfozę, kol vėl pasiekė Gūtenmorgeno ausis. Dabar tai buvo Vytuolinio opera „Abuolinio, Strazdinio, Purvinio, Krūminio, Berzinio, Karklinio, Liepos-Liepinios, Krastinio, Žamoloskino, Silinio, Lejinio, Riekstinio, Kliavinio, Zeltinio, Uozuolinio, Zarinio, Kalninio ir Gūtenmorgeno tėvas“, kurią buvo galima išgirsti tradiciniame operinės muzikos festivalyje. Gūtenmorgenui opera patiko ir jam šovė mintis – panaudojus kelis jos ryškiausius motyvus, sukurti trumpą liaudies dainą „Vytuolinio, Abuolinio, Strazdinio, Purvinio, Krūminio, Berzinio, Karklinio, Liepos-Liepinios, Krastinio, Žamoloskino, Silinio, Lejinio, Riekstinio, Kliavinio, Zeltinio, Uozuolinio, Zarinio, Kalninio ir Gūtenmorgeno tėvas“. Baigęs darbą, jis žvilgtelėjo į naują kūrinį ir pastebėjo, kad pavadinimas nedaug, bet vis dėlto ilgesnis už pačią dainą. Tai Gūtenmorgenui pasirodė pernelyg beprotiška ir jis, užbraukęs senąjį pavadinimą, dainą pavadino „Mūsų tėvas!“. Po šio darbo Gūtenmorgenas užsimovė geltoną kepuraitę ir išvažiavo panardyti Dumbliaežeryje.


Iš latvių kalbos vertė ARVYDAS VALIONIS

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:25:36 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba