Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-02-18 nr. 3319

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• SERHIJ ŽADAN.
Mormonai
12
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Knyga, gresianti nacionaliniam saugumui?46
• LAIMANTAS JONUŠYS.
2010 metų vertėjo krėslas – Rasai Drazdauskienei!
3
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Bibliotekos – be knygų?
5

POKALBIAI 
• Su dr. LIUCIJA CITAVIČIŪTE kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Martynas Liudvikas Rėza ir kiti didieji Karaliaučiaus universiteto ugdytiniai

KNYGOS 
• IMELDA VEDRICKAITĖ.
Pramogos stilizacija
• MARGARITA LUŽYTĖ.
Istorijų ratai
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Žmogaus aklavietė
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Iš kur atskriejo Žuvėdra
1

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Dūzgė už lango kartą bitutė

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Gyvenimo ir kūrybos mitas
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Tapybos žvilgsnių trajektorijos
8

MUZIKA 
• In memoriam Vytautas Čepliauskas1
• SIMONA SMIRNOVA.
P. Vyšniauskas: „Viskas žmonių rankose“
4

FOTOGRAFIJA 
 MARGARITA MATULYTĖ.
Kažkas atsitiko
3
• JURGIS DIELIAUTAS.
Žemyn, į Vilniaus šaligatvius, nukreiptas žvilgsnis
3

POEZIJA 
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ10
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ13

PROZA 
• LEONARDAS GUTAUSKAS.
Gyvūnų katalogas
4
• NIJOLĖ KLIUKAITĖ.
Neorus bėgimas

VERTIMAI 
• INGMARA BALODĖ
• KARLIS VERDINIS2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Harmonija
4

DE PROFUNDIS
„Geriausias ruporas yra kvailys.“ Thomas Bernhard
 
• Bičiuli L. Ivanovai,1
• MINDAUGAS URBONAS.
Kerštas
3
• MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas ir muzikos kūrinys
• JONAS MAČIUKEVIČIUS2

FOTOGRAFIJA

Kažkas atsitiko

MARGARITA MATULYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gintautas Stulgaitis. Be pavadinimo
Apie 1988


        Nacionalinė dailės galerija kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriumi surengė parodą „ZOO fotografija. Kaunas. Paskutinis sovietmečio dešimtmetis“ (veiks iki balandžio 3 d.). Parodos kuratorės Margarita Matulytė ir Ieva Mazūraitė-Novickienė.


Kartais verta suabejoti kolektyvine atmintimi ir pasirausti jos užkaboriuose –­ numarintose abejonėse, numalšintame nerime, tylinčioje sąžinėje arba „gerais“ sovietiniais laikais sukaltuose sandėliukuose ir garažuose. Ten, kur niekas nesaugo konservuotų obuolių kompotų ir zaporožiečių, dar gali aptikti gerų dalykų, pavyzdžiui, tokių kaip kauniečio menininko Visvaldo Dragūno darytas sūnaus portretas visu ūgiu. Dabar jis eksponuojamas Nacionalinėje dailės galerijoje ir stulbina menine jėga. Tačiau pamirštas buvo ne tik šis darbas, ne tik vienas vardas, bet visas kūrybinis judėjimas, paskutinį sovietmečio dešimtmetį susiformavęs Kaune ir pasireiškęs drąsiomis, originaliomis meninėmis idėjomis.

Neformali fotografų grupė, draugų praminta „plėšriųjų sekcija“, kartais susiburdavo Kauno zoologijos sodo fotolaboratorijoje, įrengtoje šalia plėšrūnų narvų. Bet užuot fotografavę egzotiškus gyvūnus, jie brandino revoliucines mintis apie perversmą mene, diskutavo, eksperimentavo ir drumstė vieningos tradicinės fotografijos srovės vandenį. Tad „ZOO“ veikiau reiškia izoliuotą, anuomet nesuprastą ir neįvertintą naujosios kartos fotografų kūrybą. Grupės idėjinis vadas Arūnas Kulikauskas, jo bendraminčiai Visvaldas Dragūnas, Gintautas Stulgaitis, Giedrius Liagas, Saulius Paukštys, Robertas Kanys ir kiti jaunieji Kauno menininkai išnaudojo fotografiją konstruktyviai veiklai – savo meniniams pasauliams modeliuoti. Atsiribodami nuo tiesioginių sovietinės tikrovės refleksijų, nesureikšmindami vaizdo, jie bandė parodyti realybę taip, kaip suprato, o ne tik matė. Tačiau anuomet dominavo lietuvių fotografijos mokykla, plėtojusi dokumentalizmu grindžiamą sampratą apie bazinius fotografijos kūrimo (priemonių ir tikslų) principus, todėl naujoji kauniečių meninė banga gerą dešimtmetį (ne tik sovietmečiu, bet ir pirmaisiais nepriklausomybės metais) išliko periferinė. Individualūs meniniai eksperimentai, neretai priimti kaip vidinio asmenybės diskomforto ir konflikto su aplinka apraiškos, turėjo bendresnes ištakas, o originali raiška, atrodžiusi destruktyvi, buvo konceptualiai pagrįsta. Dėl stipraus tradicijos įsitvirtinimo „plėšrieji“ nepajėgė užimti lygiavertės pozicijos, bet nebuvo ir asimiliuoti, nes bent iš dalies jos pagrindimui dirvą parengė Vitas Luckus, Algirdas Šeškus, Alfonsas Budvytis, Vytautas Balčytis, Remigijus Pačėsa.

Po dvidešimties nepriklausomybės metų pirmą kartą šio judėjimo autorių branduolio surengta paroda atskleidžia alternatyvių anuomet vyravusiai fotografijai idėjų ir savitos stilistikos panoramą. Naujos bangos kūrėjų individualumą visų pirma rodė technologinės išmonės, kurias jie taikė, siekdami fotografinį popierių paversti meno kūriniu ir įrodyti, kad jis yra šis tas daugiau nei realybės kopija. Paradoksaliais metodais menininkai priešinosi klasikiniam postulatui ir griovė įprastus formato, kompozicijos, ryškumo ir kitų „gerai“ fotografijai sukurti privalomų sąlygų principus. Jie tonavo, spalvino, darė montažus, asambliažus. Tai buvo ne tik nauja sovietiniame Kaune, bet ir svetima –­ juk tokia kūryba „kvepėjo“ Vakarais. Kažin ar kauniečiai buvo skaitę avangardisto László Moholy-Nagy studiją „Malerei, Fotografie, Film“ ir girdėjo apie jo kertinę nuostatą, kad „būtina dirbti su savo laiko reiškiniais, taikant šiuolaikines priemones“, bet, bandydami suformuluoti autorinę kalbą, mąstė panašiai. Esminė jaunųjų autorių kūrybinių ieškojimų kryptis buvo siekis atsiriboti nuo mechaniško fotoaparato diktato, jį pasitelkiant kūrybiniams sumanymams įgyvendinti.

Tiesa, devintąjį dešimtmetį su fotografijos medija eksperimentavusius menininkus supo ne tik konservatyvi profesinė bendruomenė, bet ir gana progresyvus Kauno kultūrinis gyvenimas. Romas Kalanta jau buvo sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, Algirdas Kaušpėdas su saviškiais skelbė, kad „kažkas atsitiko“, Česlovas Lukenskas savo „nesąmonėm“ varė iš proto vietinę valdžią, „Santakos“ kino teatras rodė intelektualųjį kiną, o „Laumės“ kavinėje buvo susitinkama ne tik išgerti. Tad jaunųjų fotografų kūrybinę veiklą verta sieti su platesniu kultūros kontekstu, nes meninė raiška jiems visų pirma buvo bendraamžių suformuotos kontrkultūros, neigiančios socialistinės visuomenės vertybes ir vyraujančius masinės kultūros stilius, dalis. Jų konfrontavimą išreiškia fotografijos turinio ir stiliaus elementai, turintys gal ir netiesioginių, bet akivaizdžių sąsajų su amerikietiško žargono sąvoka grunge1.

Toks nepakantumas fotografijoje artimas Vakarų kultūros judėjimui, kuriam įtakos turėjo devintojo dešimtmečio pradžioje Sietle (JAV) sukurta alternatyviojo roko muzikos atmaina. Sunkus, „purvinas“, apatiškas, melancholiškas, depresyvus garsas tapo naujos subkultūros įvaizdžio elementu, kuris buvo stilistiškai perkeliamas į įvairias saviraiškos formas: elgesio, aprangos, kūrybos, o sąvoka grunge tapo šio stiliaus metafora. Socialinio susvetimėjimo, diskomforto ir apatijos motyvai, susipynę su išsilaisvinimo iš primestų ideologinių „žaidimų“ temomis, išreiškė naujos nihilistų kartos pasaulėjautą. Grunge kryptis fotografijoje netapo formaliu meniniu judėjimu, bet jos atsiradimą Rytų Europoje skatino visuomenės, ypač jaunimo, nusivylimas politinių demagogijų persunkta kultūrine erdve. Eksperimentinei raiškai palanki priemonė tapo ir tam tikra prasme destruktyvia jėga, ardančia tradicinės fotografijos sukurtą vizualinę darną. Kaip grunge muzikantai savo atlikimo „nevalyvumu“ neigė sceninę kultūrą, taip grunge fotografai neprisitaikymą demonstravo ne tiesioginiu ir lengvai demaskuojamu vaizdo turiniu, bet pačia fotografine medžiaga –­ jos „nekokybė“ visų pirma suponavo estetinį vertinimą.

Lietuvišką grunge iliustruoja 1988 m. „Komjaunimo tiesoje“ paskelbtas Šiaurio Narbuto pokalbis su Arūnu Kulikausku, Andriumi Surgailiu, Sigitu Baltramaičiu ir Juliumi Januliu apie jų meninę raišką: „Fotografavau pastipusią katę. Priėjo kažkoks tėvukas ir klausia: „Ką čia, vaikeli, darai?“ Sakau: „Katę fotografuoju.“ „Gaila gyvulėlio“, – pasakė ir nuėjo. Pilkas žmogelis garažų fone. Mes augome, kai visos gatvės springo nuo melagingų plakatų ir šūkių. Fotografavome šiukšles ir pastipusias kates.“ Jie dirbo prasčiausia fototechnika ir slegiami nuolatinio vyresnių kolegų nepasitikėjimo bei ignoravimo. Tačiau atrodo, kad tokia situacija tik dar labiau skatino eksperimentinę jaunųjų kūrybą, kuri išreiškė ne mėgėjišką, o profesionalų – konceptualų požiūrį į meninį objektą. Atsitiko kažkas, apie ką tylėta net dvidešimt metų.


____________________________________
1 Grunge – nemalonus, nepakenčiamas, amoralus, ištvirkęs asmuo.


 

Skaitytojų vertinimai


66349. zenonas2011-02-22 11:18
zoologijos sodas,tikiuosi, skiriasi nuo zoologijos muziejaus tai kam tie narvai ,,plėšriesiems``

66373. Nefotas :-( 2011-02-23 10:38
Manyčiau, kad tikrai niekas neatsitiko. Ir, matomai, neatsitiks. Truputėlis sofizmo, truputėlis fantazijos, truputėlis niekuo nepagrįstų sąsajų su varganais kultūriniais ir netgi socialiniais-politiniais reiškiniais pasaulyje. Dar keisčiau atrodo autorės bandymas fotografinį neišmanymą paversti ``drąsiomis, originaliomis meninėmis idėjomis`` Viliuosi, kad autorei žinoma, kokia FOTOGRAFIJA, nepriklausomai nuo jos klystkelių, yra vertinama pasaulyje. Taigi, niekas neatsitiks. Nebent Lietuvoje ...

66384. Grafas :-) 2011-02-23 17:55
Taip tai taip, bet Lietuvoje visdėlto "Atsitiko kažkas, apie ką tylėta net dvidešimt metų." Ir fotografiją vaikinai išmanė visai neprastai - man pačiam teko su jais bendrauti, žiūrėti/matyti jų kūrybą individualiai ir parodose, padiskutuoti... Ir "plėšriaisiais" jie buvo ne tiesiogine, bet perkeltine prasme, o narvai - tai tik lemtingas atsitiktinumas, pasitarnavęs jų grupės įvardinimui...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:25:35 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba