Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-11-22 nr. 2926

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jurgita LudavičIenė.
NACIONALINĖ GALERIJA KNYGŲ LENTYNOJE
5
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
 Vidmantas Valiušaitis.
VIDEO LUPUM
1
• DVIEJŲ MŪZŲ SUSITIKIMAS
• Alvydas Valenta.
CÉZANNE’AS: GALIMYBĖ ARTĖTI
• 2002 METŲ TARASO ŠEVČENKOS FONDO PREMIJOS LAUREATAI1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
KREIPIMASIS
2

POEZIJA 
• JULIJA NOVA5

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS2

LITERATŪRA 
• Vytautas BikulčIus.
"SKAITYMAS YRA KLAJONĖ"
1

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
ŽVILGSNIS UŽ HORIZONTO
1
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
SAVO KULTŪROS PRASMIŲ BEIEŠKANT
3
• Sigutė Trimakaitė.
PREMJEROS JUBILIEJINIAME VAKARE
1
• Sigutė KunčIenė.
KONCERTUOJA "TRIMITAS"
1

ŠOKIS 
• Helmutas Šabasevičius.
NAUJI BALETO DRABUŽIAI
4

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
VAIZDŲ IR NUOTYKIŲ SŪKURYJE

DAILĖ 
• Salomėja Jastrumskytė.
BŪDAS POSTMODERNYBEI TIRTI
• Ignas KazakevičIus.
KETVIRČIUOTI TOTEMAI
• Jurgita LudavičIenė.
PIEŠINIAI ŠVIESA
2
• Jonas Nekrašius.
FLUXUS IR LAIŠKO MENO FIESTA ŠIAULIUOSE
4

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
RUGSĖJIS, SPALIS

SVEIKINAME 
• JOANA DANUTĖ ŽILAITYTĖ1

KRONIKA 
• "LITERATŪROS IR MENO" VYRIAUSIAJAM REDAKTORIUI KORNELIJUI PLATELIUI8
• BATSIUVIAI IR GENEROLAI3
• PAULIAUS NORMANTO PARODA
• Jonas Palionis.
KIENO SUKURTAS LIETUVOS HERBAS (VYTIS)?
3

SKELBIMAI 
• "POEZIJOS PAVASARIO" ALMANACHAS1
• KULTŪROS MINISTERIJA
• KULTŪROS MINISTERIJA

DE PROFUNDIS 
• Vladas BaltuškevičIus.
APIE ŽMONIŠKĄ ŽMOGYSTĘ
2

AKTUALIJOS

VIDEO LUPUM

Vidmantas Valiušaitis

[skaityti komentarus]

Šiųmetė prezidento rinkimų kampanija išsiskiria ne tik pretendentų į prezidentus gausa, jų nepaprastu margumynu, bet ir nevienodomis jų galimybėmis: turime galvoje politinę bei administracinę patirtį, organizacinį pasirengimą ir jų galimybes pasitelkti finansinius išteklius rinkimų kampanijai finansuoti. Šiuo atžvilgiu kandidatai dalijasi į dvi grupes: vienišus saviveiklininkus ir komandinio žaidimo dalyvius.

Apie pirmuosius čia nekalbėsime, kadangi saviveiklininko raiškos tikslas visuomet yra tas pats – paįvairinti savo laisvalaikį, pabandyti neišmėgintas saviraiškos formas, pasidžiaugti naujuoju amplua artimųjų ratelyje. (Raginimai kilstelėti aukštyn reikalavimų kartelę kandidatams į prezidentus apskritai nėra iš piršto laužti – dalis pretendentų aiškiai painioja folklorinių šokių ar chorinio dainavimo repeticijas su Lietuvos prezidento rinkimais.)

Kita kalba apie komandinio žaidimo dalyvius. Jie žino, kur eina, ir gerai supranta, kad prezidento institucija, nepaisant išraiškingai sakomų prakalbų apie kandidato asmenines savybes, pirmiausia yra sudėtingas, iš šalies nelabai pastebimas, bet itin jautrus komandinės veiklos baras, esmingai lemiantis prezidento darbo kokybę bei patikimumą. Kitaip tariant, kiekvieno kandidato aplinka bei sąsajos, pastebimos ir nepastebimos rinkimų kampanijos metu, neišvengiamai taps organizuojančia bei orientuojančia jėga, išrinkus tą asmenį valstybės vadovu.

"Pasakyk, kas tavo draugas, ir aš pasakysiu, kas tu", - nuo senų senovės žinomas išmintingas posakis. Jį dera prisiminti ir galvojant apie kandidatus į prezidentus, už kuriuos balsuosime. Prezidento rinkimai – ne gražuolių konkursas, kur žavimasi šukuosenomis, "apimtimis", išmoktais atsakymais į trivialius klausimus. Čia svarbu matyti ne tik kandidato "stotą", bet ir "suflerio būdelėje" užsiglaudusį jo patarėją ar ryžius ant rinkėjų galvų (gausos ir būsimos gerovės ženklas!) paslaugiai beriantį mecenatą. To negalima užmiršti, nes dalis "komandinio žaidimo" dalyvių savo rinkimų strategiją sąmoningai grindžia "gražuolių rinkimo" praktika.

Būtent prezidento rinkimų kampanijos "gražuoliai", tiražuojantys savo holivudiško žavesio atvaizdus, mažiausiai kalba dalykinėmis temomis ir vengia rodyti rėmėjų komandas. Jie leidžiasi vaidinimo arenon nelyginant "deus ex machina", jupiterių apšviesti pasisukinėja tarsi kokie Apolonai smalsuolių akivaizdoje, padaro keletą bicepsus išryškinančių ir erogeninius instinktus padirginančių judesių jaunuoliams apžavėti ir vėl pakeliami aukštyn virvėmis, traukiamomis užkulisinių politinės scenos darbininkų.

Prašmatnūs, ant gero popieriaus išspausdinti, efektyviai platinami jų plakatai, praeivius prisimerkti verčiančiomis šypsenomis, tiražą turinčios spaudos lojalumas, net televizijų kai kada liokajiškas paslaugumas liudija "komandinio žaidimo" kandidatų ne tik organizacinį nuoširdumą, bet ir atitinkamą finansinį užnugarį, kuris daro įspūdį. Toks šlovės spindesys, įskaitant ir labdario dorybės plačią ekspoziciją, vien grybų kotais nepadengiamas. (Kur jau ten tiems saviveiklininkams su jų žilvičio dūdelėmis!..)

Video lupum - matau vilką, - rašydavo antikiniai autoriai, pastebėję kokį nors gyvenimo pavojų. Rinkimų kampanijų metu pasireiškiantis dosnumas ir plačiai atvertos užkulisinių veikėjų piniginės taip pat pavojingos. Toks dosnumas rinkimų scenos "kultūristus", vieno kolegos žodžiais tariant, paverčia molekulėmis sudėtingose politinės chemijos formulėse.

Rinkimų dovanos - ne pasitikėjimo verti įsipareigojimai keisti teisingumo bei socialinės tvarkos stokojančią tikrovę, bet imperatoriškos malonės ženklai bei triukšmingi fejerverkai danguje ir žemėje - tėra sapnas, iš kurio anksčiau ar vėliau nubundama. Neišvengiamai ateina diena, kai panašaus pobūdžio rinkimų stebukladariams tenka pasirodyti tuščiomis rankomis.

Amerikiečiai turi taiklų posakį: nemokamų pietų nebūna. Už juos kas nors vis tiek sumoka. Daug vekselių rinkimų kampanijos metu pasirašinėjantiems kandidatams rinkimų sėkmės atveju išpirkti juos reiktų jau prezidentūroje mokesčių mokėtojų pinigais. Ir tai pasakytina pirmiausia apie tuos, kurių rėmėjai laikosi pagarbiu atstumu nuo viešumos: vengdami identifikuotis, bet noriai incognito investuodami į virtualioje tikrovėje kuriamą holivudinio šaunuolio įvaizdį. Investicijos ne į krašto atkūrimo bei vystymo programas, bet į judrių konstrukcijų funkcionaliai pritaikomą įvaizdį atsiperka, žinia, kur kas greičiau…

Toks įvaizdis tačiau yra virtualus. Jis mažai susijęs su asmenybėmis, kurių pavardės bus įrašytos į balsavimo biuletenius. Tiesa, šį įvaizdį kuria gerai apmokami ir savo darbą išmanantys profesionalai. Bet jie yra ir liks už kadro, neišsiduodami ir neprisiimdami atsakomybės už savo produkciją, kurią teikia rinkai netikromis banderolėmis. Atėjus laikui, su savo apmaudu ir neviltimi, būdinga mūsų platumų gyventojams, liks patiklusis rinkėjas, manęs atiduodąs savo balsą už prezidentą, o gavęs ant savo galvos paiką gražuolę, be perstojo siunčiančią jam vis naujas prezidentūros sąskaitas už buduarinius reikmenis.

Šioje vietoje koks nors romėnas pasakytų: video lupum.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:24:09 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba