Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-11-22 nr. 2926

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jurgita LudavičIenė.
NACIONALINĖ GALERIJA KNYGŲ LENTYNOJE
5
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vidmantas Valiušaitis.
VIDEO LUPUM
1
• DVIEJŲ MŪZŲ SUSITIKIMAS
• Alvydas Valenta.
CÉZANNE’AS: GALIMYBĖ ARTĖTI
• 2002 METŲ TARASO ŠEVČENKOS FONDO PREMIJOS LAUREATAI1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
KREIPIMASIS
2

POEZIJA 
• JULIJA NOVA5

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS2

LITERATŪRA 
• Vytautas BikulčIus.
"SKAITYMAS YRA KLAJONĖ"
1

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
ŽVILGSNIS UŽ HORIZONTO
1
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
SAVO KULTŪROS PRASMIŲ BEIEŠKANT
3
• Sigutė Trimakaitė.
PREMJEROS JUBILIEJINIAME VAKARE
1
• Sigutė KunčIenė.
KONCERTUOJA "TRIMITAS"
1

ŠOKIS 
• Helmutas Šabasevičius.
NAUJI BALETO DRABUŽIAI
4

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
VAIZDŲ IR NUOTYKIŲ SŪKURYJE

DAILĖ 
• Salomėja Jastrumskytė.
BŪDAS POSTMODERNYBEI TIRTI
• Ignas KazakevičIus.
KETVIRČIUOTI TOTEMAI
• Jurgita LudavičIenė.
PIEŠINIAI ŠVIESA
2
• Jonas Nekrašius.
FLUXUS IR LAIŠKO MENO FIESTA ŠIAULIUOSE
4

KAMPAS 
 Ričardas Šileika.
RUGSĖJIS, SPALIS

SVEIKINAME 
• JOANA DANUTĖ ŽILAITYTĖ1

KRONIKA 
• "LITERATŪROS IR MENO" VYRIAUSIAJAM REDAKTORIUI KORNELIJUI PLATELIUI8
• BATSIUVIAI IR GENEROLAI3
• PAULIAUS NORMANTO PARODA
• Jonas Palionis.
KIENO SUKURTAS LIETUVOS HERBAS (VYTIS)?
3

SKELBIMAI 
• "POEZIJOS PAVASARIO" ALMANACHAS1
• KULTŪROS MINISTERIJA
• KULTŪROS MINISTERIJA

DE PROFUNDIS 
• Vladas BaltuškevičIus.
APIE ŽMONIŠKĄ ŽMOGYSTĘ
2

KAMPAS

RUGSĖJIS, SPALIS

Ričardas Šileika

[skaityti komentarus]

Juodeikiai

Kas reikia, tai reikia: prieš šventes pasitempti, nusiskusti apžėlusį smakrą, pasirišti naujesnį kaklaraištį. O juodeikiškiai irgi ne kokie apsileidėliai: prieš Vytautines "išpucijo" savo – vienintelį Joniškio rajone – Vytautą Didįjį. Savivaldybės lėšomis jį atšviežino sostinietis restauratorius Kęstutis Norkūnas. Prie dažais kvepiančio ir naujomis užrašo raidėmis kviečiančio didžiavyrio paminklo susirinkusiai įvairiaamžių publikai reikšmingai kalbėjo Gaižaičių seniūnė Stanislava Andrulaitienė ir rajono meras Voldemaras Bandžiukas. Visiems reikėjo ploti.

RadviliŠkis

Dar pavasarį skelbto Čikagos tautinės minties lietuviško laikraščio "Dirva" novelių konkurso vaisių nusiraškė Genovaitė Lukšaitė. Ši pavardė radviliškėnų kultūrininkų sąrašuose yra viena iš pirmųjų. Genovaitė - ne tik viešosios bibliotekos Komplektavimo skyriaus metodininkė, ji - ir eilėraščių knygos "Nuo nakties lig nakties" autorė. Na, o 500 dolerių premijuotoji "Dirvos" novelė "Antanienė, kuriai sekėsi" yra pirmasis Genovaitės Lukšaitės prozos tekstas. Belieka nuoširdžiai stebėtis jos taiklia akimi ir ranka – pirmu šūviu toks riebus kiškis!

Kelmė

J.Graičiūno gimnazijos mokytojas ir kraštiečių klubo pirmininkas Valdas Rutkūnas buvo svarbiausias iš Kelmės kilusių žymūnų, išsibarsčiusių po visą Lietuvėlę, šauklys. Iš šimto aštuoniasdešimt kviestųjų atsiliepė tik dvi dešimtys ir dar keli. Susirinkę į konferenciją "Kraštiečių sugrįžimų įprasminimas" mokslininkai, medikai, aktoriai, verslininkai diskutavo, kuo jie galėtų būti naudingi gimtajam kraštui. Septyni pranešėjai ir kiti pasisakiusieji pateikė daug išties realių pasiūlymų bei tam tikrų projektų užuomazgų. Ar šios sėklos bus vaisingos, sužinosim po kurio laiko. Bet pati gimtosios Kelmės gelbėjimo akcija – mane iki ašarų sujaudinęs renginys.

Stakliškės

Lietuviško midaus gamintojai neabejingi mūsų valstybės garbingai ir žilai (vos neparašiau, plikai) istorijai. Savo naująjį, jau parduodamą alkoholinį produktą pakrikštijo "Valdovų rūmais". Be to, mums suteikė šansą paremti Valdovų rūmų atgimimą: kiekvieno parduoto tauraus gėrimo butelio dešimt procentų kainos UAB "Lietuviškas midus" perves į rūmų atstatymo fondą. Prisipažinsiu, esu patriotas, todėl kartu su sąmoningais tautiečiais norėčiau prisidėti prie šio kilnaus reanimacijos akto. Tačiau savęs apgaudinėti nedrįstu: toleruoju tik gryną degtinę.

Alytus

Beveik per dvidešimt metų Šarūnas Šimkevičius sukaupė apie 700 pavadinimų senosios spaudos, apie 800 atgimimo laikotarpio, apie 200 tarybmečio periodikos leidinių. Pirmuosius savo kolekcijos eksponatus, žinoma, gavo iš tėvo bibliotekos. Nemažai žurnalų ir laikraščių prigraibė iš kolegų kolekcininkų, iš Vidmanto Staniulio knygyno bei Kauno antikvariato. Alytaus kraštotyros muziejuje surengtoje spaudinių parodoje Šarūnas demonstravo tik du šimtus dešimt leidinių, ėjusių 1811-1944 metais lenkų, rusų, vokiečių, lietuvių, baltarusių kalbomis. Pačiam kolekcijos autoriui patys brangiausi eksponatai yra 1762 metais lenkų kalba Vilniuje išleistas "Kurjer litewski" ir 1948-aisiais taip pat Vilniuje spausdintas laikraštis "Druskieniki".

Naujoji Akmenė

Naujosios Akmenės danguje – naujiena. Pusšimčio kilogramų, dviejų metrų aukščio ir tokio pat pločio metalinė vėtrungė įkelta miesto laikrodžio bokštan Leopoldo Petravičiaus aikštėje. Ją nukalęs Simonas Misevičius įamžino ir miesto įkūrimo datą – 1949-uosius. Dvidešimt aštuonių metrų aukštyje naujakurė vėtrungė sukiosis vartoma tai dešiniųjų, kai kairiųjų vėjų. Naudingesnė, žinia, žmonėms, ne viešpačiui.

Kėdainiai

Kėdainių dailininkų akyse liūdesėlis, lūpose atodūsiai. Mat Rotušės dailės galerijoje atidaryta paskutinė paroda – Kauno kolegijos J.Vienožinskio meno studijų centro (buv. S.Žuko taikomosios dailės technikumo) studentų diplominių ir kursinių darbų paroda (keramika ir tekstilė). Rajono tarybos posėdyje visi – dvidešimt vienas – nariai pakėlė rankas už tai, kad Rotušės dailės galerijos patalpose būtų įkurdintas Civilinės metrikacijos skyrius. Esą, anot tarybos narės D.Vitauskienės, civilinėms apeigoms reikia iškilmingumo. O menininkams pasiūlyta "tarabanytis" į restauruotą sinagogą, kurioje įkurtas Daugiakultūris centras. Argi valdininkijai turi skaudėti galvą, kad naujavietėj nėra tinkamų eksponavimo sąlygų?

Užpelkiai

Menki čia juokeliai. Užpelkiečių Vaclovo Jankūno ir Jono Bargailos karvėms nustatyta pasiutligė. Tad mero potvarkiu Užpelkių kaimas ir vieno kilometro spindulio zona paskelbta pasiutligės epicentru. O grėsmės zonoje esantiems Žilaičių, Vaitkaičių, Pavigailių, Šedbarų, Simaniškių, Šukiškių, Būdų kaimų gyventojams liepta būti atsargiems, be svarbaus reikalo negrybauti ir nemedžioti Šimšos ir Užpelkių miškuose. O mane persekioja pasalūnas klausimas: ar geriau išprotėti, ar – pasiusti?

Nasrėnai

Vienuolikos verslo ir kultūros žmonių komisija dėliojo pliuselius, kam turėtų būti paskirta šiemet įsteigtoji Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus premija. Be didelių prieštarų garbingo katalikų bažnytininko premija buvo padalyta akademikui Vytautui Merkiui ir vyskupui Antanui Vaičiui. Dešimties tūkstančių litų sumą, iš kurios valstybė nesidrovėdama nurėžė procentus sau, sumetė AB "Klaipėdos baldai", AB "Klasco", Rietavo seniūnija. Tačiau man šio renginio kulminacija buvo ne didžialitė premija, o Seimo narės Janės Narvilienės kilnus gestas. Ji M.Valančiaus muziejaus spiritus movens Algiui Čėsnai padovanojo patogesnį invalido vežimėlį.

Mažeikiai

Dailės mokytojas Aleksandras Novakas "Pavasario" vidurinėje mokykloje įkūrė dailės galeriją. Garbinga teisė pirmajam joje demonstruoti savo kūrinius suteikta Senamiesčio vidurinės mokyklos darbų mokytojui Artūrui Balčiūnui. Artūro fotografijų parodoje "Spalvota akimirka" galvą svaiginte svaigina gražutėliai gamtos vaizdeliai: saulėlydžiai, laužo liepsnos ir gėlės. Tikra paguoda, kad nuo grožio dar nė vienas nenuėjo kapuosna. Todėl galerijos sumanytojo A.Novako tikslas populiarinti meną tesulaukie gausingo atgarsio.

Jieznas

Dideliais gurkšniais benziną ryjantis senutėlis "Pazikas" išleistas į pensiją. Rajono tarybos sprendimu Švietimo ir mokslo ministerijos moksleiviams pavėžėti skirtas "Mercedes Benz Sprinter 308" atiteko Jiezno vidurinei mokyklai. Geltonojo autobusėlio raktelius ir techninius dokumentus mokyklos direktoriui Rimvydui Zailskui perdavė Seimo narys Juozas Palionis. Už šią naują transporto priemonę Jiezno moksleivijai teko rimtai atidirbti: dainuoti, šokti, deklamuoti ir lankstytis.

Kurtuvėnai

Na, žinot, ir profesija – knaisiotis po lavonieną, rankioti kaulagalius ir daiktų trupinius. Ir čia dar rasti džiaugsmo begalinio. Kad ir šįsyk Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios požemiuose, kur aptikta dvylika laidojimo kriptų. Ypatingiausio dėmesio sulaukė tiesiai po altoriumi esanti centrinė kripta. Joje – šešių obliuotų lentų karstas. Iš jo tie pašėlėliai prisirankiojo visokio turto – smailianosių batų liekanų, trikotažines pirštines, Slucko juostą – kilmingų bajorų statuso ženklą, dviejų dalių vyšnių spalvos Lenkijos–Lietuvos bajorų kostiumą – kontušą, auksinį vestuvinį žiedą ir Baltojo erelio ordino ženklą. Kadangi šitokie aksesuarai tegalėjo priklausyti kilmingiems ponams, tad įtariama, kad čia buvo palaidotas Kurtuvėnų dvaro savininkas ir bažnyčios fundatorius Jokūbas Nagurskis. Olia lia!

Papilė

Dešimtąkart vykstančian krosan "Simono Daukanto takais" užsiregistravo šimtas bėgikų. Nors garbingų varžybų vyriausioji teisėja Zita Stanislauskienė tikėjosi gausesnio dalyvavimo.

Aštuonis kilometrus ir du šimtus metrų nuo Biliūniškių kaimo iki Papilės greičiausiai įveikė Akmenės vidurinės mokyklos auklėtinis Mantas Mačius. Dviejų kilometrų distancijos finišo liniją pirmasis kirto Viekšnių vidurinės mokyklos moksleivis Mindaugas Jankus. Savo amžiaus grupėse vieno kilometro lyderiais tapo Arvydas ir Vaida Pociai iš Kairiškių pagrindinės mokyklos, mažeikiškiai moksleiviai Indrė Jokubauskaitė ir Aurimas Daukantas, taip pat Ieva Vasiliauskaitė iš Naujosios Akmenės "Saulėtekio" vidurinės. Paprakaituoti Daukanto garbei išties apsimoka: gal kai kuriems pavyks išpirkti blogus pažymius iš literatūros ir istorijos.

Musninkai

Amerikos lietuvė, musninkietė Marija Bareikaitė-Remienė nutarė dailiu akcentu pagražinti miestuko vaizdą. O tam, aišku, reikalingas paminklas, ir geriausiai kokio šventojo. Buvo kreiptasi į Antaną Kmieliauską, kuris ir padirbdino beveik trijų metrų aukščio Šventą Mykolą Arkangelą. Postamentui panaudotas aikštėj stovėjęs paminklinis akmuo liaudies gynėjams. Daug triūsė viešųjų darbų žmonės (deja, jų pavardės liks amžiams nežinomos). Prieš statant skulptūrą imta ginčytis, kurion pusėn turėtų žvelgti Mykolas Arkangelas. Miestelio gyventojai ir vietos valdžios žmonės pageidavo šventojo veidą matyti nuo seniūnijos pusės. O skulptūros autorius A.Kmieliauskas tikino, kad statula privalo būti atsukta į bažnyčią. Anot jo, čia jo kūrinys, tad ir jo reikalas, kaip ir kur jį pasukti.

Džiuginėnai

Džiuginėnų dvarą, kurio istorija skaičiuojama nuo XVI amžiaus, valdė Montrimavičiaus, Gedgaudų, Nagurskių šeimos ir net keturios Gorskių kartos. 1974 metais Džiuginėnai pateko į istorijos ir kultūros paminklų rejestrą, todėl nepražuvo kaip kelios dešimtys Žemaitijos dvarų. 1983-iaisiais pastatas netgi buvo suremontuotas. Atkūrus nepriklausomybę, Džiuginėnų dvaro atnaujinimui vėl buvo skirta finansinė parama. Tačiau 1994 metais velnio spjauta ugnis pelenais pavertė daug turto. Šiandien Žemaičių "Alkos" muziejaus direktorius Stasys Kasparavičius atidarė kolegų Reginos Bartkienės, Zitos Dargaitės ir Kęstučio Švėgždavičiaus surengtą ekspoziciją. Ją sudaro trys parodos: "Juzefas Perkovskis. Dailininkas ir žemaičių liaudies meno tyrinėtojas", "Žemaitijos dvarai. Jų buvimo ženklai" ir "Žemaitė Džiuginėnuose 1863-1864 metais". Užsukit, lietuviai.

Kūlokai

Kūlokietis Kęstutis Skrinska savo dvidešimt penkis molingos žemės arus užsodino pašariniais rusų "Brigadirskyje" veislės runkeliais. Žinoma, kaip kiekvienas rimtas žemdirbys, rudenį šį plotą sąžiningai patręšęs mėšlu. O pavasarį pirmusyk nuravėtus dar užbėrė salietrėle. Vasaros beprotiška sausra, aišku, negalėjo žadėti gero derliaus. Bet vienas šakniavaisis nustebino ne tik patį Kęstutį. Peraugėlis svėrė 15 kilogramų ir 300 gramų. Jo ūgis – 57 centimetrai, apimtis storiausioje vietoje – 72 centimetrai! Kaipgi malonūs tokie išsigimimai.

Veliuona

Archeologiniai kirviai, kauptukai, strėlių antgaliai, senoviniai lygintuvai, žibalinės lempos, pintinės, raktai, geldos, virduliai, laikrodžiai ir kitokis turtas – iš viso 62 eksponatai – buvo išneštas iš Veliuonos krašto istorijos muziejaus fondų. Ilgapirščiai lietingą naktį dirbo iš peties: išplėšė net septynias durų spynas. Nei sargai, nei signalizacija nesutrukdė jų juodojo plano, mat ši kultūros paveldo saugos įstaiga visiškai nesaugoma. Dabar net gaila žiūrėti, kaip muziejaus vedėja Loreta Cikaitė linguoja galvą.

Biržai

Krikščionio šventa pareiga - ištroškusį pagirdyti, alkaną pamaitinti, o sergančiam nupirkti valstybės kompensuojamų vaistų. O serga dabar Lietuvos piliečiai vis dažniau ir dažniau: gal kokia europinė alergija ar priešrinkiminė anoniminė bacila. Tad vaistininkams darbo nestinga. Štai ir Biržuos, daktaro Jono Basanavičiaus gatvėje Nr.16, savo veiklą pradėjo nauja, jau šeštoji mieste vaistinė. Pačią pirmąją jos darbo dieną duris vėrė 109 potencialūs sirguliuotojai. Kasos aparatas net dūzgė, o kasos stalčiukai pilnėjo litų ir centų. Tarp lietuvių pinigėlių buvo aptikta ir dešimties eurų moneta…

Rietavas

Dabar net atkampiausiuos pašaliuos be perstojo pypčioja, rykauja ir birzgia "Omnitelio", "Bitės", "Tele 2" paslaugų vartotojų mobilieji telefonai. Vis didesne ir dargi brangstančia atgyvena tampa laidinis telefono ryšys. Tačiau prieš 120 metų kunigaikščio Bogdano Oginskio rūmus su sargo nameliu sujungusi telefono linija buvo nuo koto verčiantis stebuklas. Gangreit to paties B.Oginskio pavedimu 54 kilometrų ilgio telefono laidai buvo nutiesti Kretingos ir Plungės dvaruosna. Oginskiai ir Tiškevičiai jau galėjo telefonu susitarti dėl būsimos medžioklės.

Per 120-ąsias Lietuvos telefonizavimo metines dūdavo ir "barabonijo" "Trimito" vyrai. Šermukšnių vynu veltui vaišino Rietavo seniūnijos moterys. O skulptoriaus Arūno Sakalausko atkurti keturi betoniniai parko liūtai vėlekos sugulė ant dvejų parko vartų.

Šiauliai

Galerija "Akis" jau lygiai metus žvelgia atvirom akim. Šios galerijos šeimininkai Janina ir Aristidas Kildušiai ta proga pakvietė Šiaulių ir kitų miestų dailininkus sukurti ką nors akies tema. Metinėje parodoje dvidešimt vienas autorius demonstruoja keramiką, metalo plastiką, skulptūrą, grafiką ir tapybą. Šios Šiauliuose penktosios galerijos gyvenime netikėčiausia buvo tai, kad šio tikslo sumanytojai ir atkaklūs įgyvendintojai nebuvo lietęsi prie jokio meno: Janina – choreografė, Aristidas – muzikantas. O dabar jie abu dar ir direktoriai, buhalteriai, ir dizaineriai, valytojai, krovėjai. Nors ir neįtikėtina, bet akivaizdu: kokios neišmatuojamos ir neišsemiamos yra veiklos pajėgos.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:24:06 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba