Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-11-22 nr. 2926

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jurgita LudavičIenė.
NACIONALINĖ GALERIJA KNYGŲ LENTYNOJE
5
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vidmantas Valiušaitis.
VIDEO LUPUM
1
• DVIEJŲ MŪZŲ SUSITIKIMAS
• Alvydas Valenta.
CÉZANNE’AS: GALIMYBĖ ARTĖTI
• 2002 METŲ TARASO ŠEVČENKOS FONDO PREMIJOS LAUREATAI1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
KREIPIMASIS
2

POEZIJA 
• JULIJA NOVA5

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS2

LITERATŪRA 
• Vytautas BikulčIus.
"SKAITYMAS YRA KLAJONĖ"
1

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
ŽVILGSNIS UŽ HORIZONTO
1
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
SAVO KULTŪROS PRASMIŲ BEIEŠKANT
3
• Sigutė Trimakaitė.
PREMJEROS JUBILIEJINIAME VAKARE
1
• Sigutė KunčIenė.
KONCERTUOJA "TRIMITAS"
1

ŠOKIS 
• Helmutas Šabasevičius.
NAUJI BALETO DRABUŽIAI
4

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
VAIZDŲ IR NUOTYKIŲ SŪKURYJE

DAILĖ 
• Salomėja Jastrumskytė.
BŪDAS POSTMODERNYBEI TIRTI
• Ignas KazakevičIus.
KETVIRČIUOTI TOTEMAI
• Jurgita LudavičIenė.
PIEŠINIAI ŠVIESA
2
• Jonas Nekrašius.
FLUXUS IR LAIŠKO MENO FIESTA ŠIAULIUOSE
4

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
RUGSĖJIS, SPALIS

SVEIKINAME 
• JOANA DANUTĖ ŽILAITYTĖ1

KRONIKA 
• "LITERATŪROS IR MENO" VYRIAUSIAJAM REDAKTORIUI KORNELIJUI PLATELIUI8
• BATSIUVIAI IR GENEROLAI3
• PAULIAUS NORMANTO PARODA
• Jonas Palionis.
KIENO SUKURTAS LIETUVOS HERBAS (VYTIS)?
3

SKELBIMAI 
• "POEZIJOS PAVASARIO" ALMANACHAS1
• KULTŪROS MINISTERIJA
• KULTŪROS MINISTERIJA

DE PROFUNDIS 
• Vladas BaltuškevičIus.
APIE ŽMONIŠKĄ ŽMOGYSTĘ
2

MUZIKA

SAVO KULTŪROS PRASMIŲ BEIEŠKANT

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Juozas Pakalnis
Nuotrauka iš Vaclovo Juodpusio archyvo

Vis dažniau reikia kalbėti apie mūsų kultūros istorinių prasmių paieškas. Juk ne šiandien ir ne prieš dešimtmetį Lietuva kūrėsi. Jaunimui vertėtų pagalvoti apie tai, kodėl ji išliko, kodėl po tarybinių dešimtmečių galėjo kilti Sąjūdis.

Dabar dažnokai galima sutikti jaunų žmonių, net negirdėjusių mūsų didžiavyrių vardų. Muzikiniame pasaulyje - ne kitaip. Stygininkai nežino, kas tas Jurgis Fledžinskas, Kornelija Kalinauskaitė, Lietuvos smuikavimo kultūrą kūrę menininkai Aleksandras Livontas, Viktoras Radovičius. Daugelis tik nekrologe perskaitė Jono Nabažo pavardę, nėra girdėję Vytauto Paltanavičiaus, Juozo Pakalnio ir kitų vardų. Nebegerbiama praeitis. Kas tai? Lietuviškoji mankurtizmo atmaina? O gal pati valstybė, pasinešusi sprukti vakarop, nebenori matyti savųjų šaknų puoselėtojų? Nematėte, kaip kultūros valdininkai pagerbė daug metų scenoje kūrusį Eduardą Kaniavą? Be palinkėjimų šluotikę gėlyčių atkišo – net "daina be žodžių" nepavadinsi…

Todėl visada palaikytini tie, kurie stengiasi priminti visuomenei mūsų kultūros istorijos puslapius.

Spalio 25 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje būrelis Lietuvos kino, kitų kultūros žmonių rinkosi paminėti jau penkeri metai išėjusio Amžinybėn teatro kritiko, kūrybingai "anais laikais" veikusios kino studijos direktoriaus Julijono Lozoraičio. Skausmingos buvo kalbos apie dabar išniekintą Lietuvos kiną ir žmogų, anuomet gebėjusį ne tik išsaugoti didelį meną, bet ir jį kurti.

Lapkričio 16 d. šiame muziejuje būrėsi muzikai. Muzikų rėmimo fondas jau kelinti metai aktyviai remia muziko Juozo Pakalnio palikimo tyrimus.

Vakarą vedė entuziastingiausias J.Pakalnio palikimo tyrinėtojas muzikologas Vaclovas Juodpusis. Prieš keturis dešimtmečius savotiškai pastūmėtas etnomuzikologės Genovaitės Četkauskaitės, jis pradėjo domėtis anksti mirusio menininko asmenybe.

Kompozitorius, fleitininkas, dirigentas Juozas Pakalnis mirė būdamas 35 metų. Rugpjūtyje jam būtų sukakę vos 90. Gyveno tiek, kiek W.A.Mozartas, M.K.Čiurlionis, E.Darzinis… Žemę ir didelį kūrybos turtą paliko jauni. Tačiau koks jų palikimas! Gal išties bus "sudegę ant meno aukuro"! Net sunku suvokti, kad kalbame apie jaunus žmones. Šiandien ne vienas tokio amžiaus vyrukas dažnai tik aukštuosius mokslus, žiūrėk, bando įveikti…

Šių talentingųjų kūryboje liko muzikos ženklais išreikšta būtis. Ji slėpininga. Dar ne gyva muzika. Bet kiekvienas parašytas ženklas suteikia galimybę atlikėjui atverti tas būties paslaptis. "Tas mano įprastas vidinis balsas, dievybės balsas, visuomet prieš tai atsiliepdavo…" – sakė Platonas. Juozas Pakalnis ieškojo būdų ne tik tą vidinį balsą užfiksuoti sutartiniais ženklais penklinėje, bet ir jį atliepti garsu. Bet muzika – laike transformuojamo garso menas. Nuvilnijo jis kadaise neužfiksuotas salių atkampiuose... J.Pakalnio kūrybos erdvėlaikis buvo sudėtingas. Romantišką pasaulėjautą pripildė dienos gausmas. Kompozitorius neieškojo ypatingo naujumo, tiesiog sugebėjo mąstyti šiuolaikiškai. Jo muzika mus ir šiandien priverčia suklusti, savotiškai išvaduoja emocijas.

V.Juodpusis teigia, kad J.Pakalnio kūrybos palikimas šiandien nebepriklauso vien Lietuvai. Jo muzika yra skambėjusi įvairiuose žemynuose, net Afrikoje. Atliekama ne tik jo Romantiškoji simfonija, bet ir Leipcige sukurtas Mažasis preliudas styginių kvartetui. Prahoje skambėjo Dariaus ir Girėno skrydžio atminimui skirta simfoninė poema "Lituanica". Vis daugiau pūtikų susipažįsta su J.Pakalnio kūryba ruošdamiesi jo vardu pavadintam jaunųjų atlikėjų konkursui. Istorijos atminimą puoselėjantys pakruojiečiai restauravo netoli Linkuvos, Veselkiškiuose, esančią menininko gimtąją sodybą, kurioje V.Juodpusio ir kraštiečių pastangomis sukauptas vertingas jo archyvas. J.Pakalnio vardu pavadinta Pakruojo muzikos mokykla. Į vakarą sostinėje Pakruojo savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas A.Šimkus atvyko su muziko jubiliejui skirtais suvenyrais.

V.Juodpusio tyrinėjimai buvo vaisingi, nes prieš kelis dešimtmečius dar gyvi buvo J.Pakalnio giminaičiai – broliai, seserys, kaimo žmonės. Rugpjūtyje, per muziko gimtadienį, jo sodybon traukdavęs muzikologas savotiškai paskatino čia rinktis ir giminaičius, bičiulius, kūrybos skleidėjus.

Apylinkėse Pakalnių šeima buvo gerai žinoma. Broliai savo kapelon paviliojo ir mažąjį Juozuką. Šį pamokydavo groti vis kitu instrumentu. Juozukas mokėjo pūsti fleitą, trimitą, mušti būgną, virpinti armoniką ir violončelę, - tai šio tai to prireikdavo mažame "orkestre". K.Jovaiša ir K.Griauzdė užmatė talentingą vaiką ir paskatino važiuoti mokytis į Klaipėdą, Stasio Šimkaus įsteigton muzikos mokyklon. Fleitos jis mokėsi čekų noneto muzikantų - pedagogų A.Bursko, P.Beningo klasėse. Daug grojo mokyklos orkestre, pradėjo komponuoti. Jau kaip ne vieno kūrinio autorius, gavęs valstybės stipendiją, studijavo Leipcigo konservatorijoje.

J.Pakalnis buvo puikus fleitininkas, grojo Valstybės teatro orkestre, organizavo Kaune nonetą, kitokius ansamblius, grojo solo. 1940 m. jis pakviečiamas diriguoti Kauno valstybiniame teatre baletams. Vilniaus filharmonijos direktorius J.P.Lenktaitis norėjo perspektyvų jauną ir "labai malonų žmogų" atsivilioti į Vilnių ir suteikti jam galimybę vadovauti prie Filharmonijos kuriamai operai. Tačiau baletas jau buvo J.Pakalnį sužavėjęs. V.Juodpusis teigia, kad šiandien jau galima atvirai kalbėti apie S.Santvaro libretu sukurtą J.Pakalnio baletą "Sužadėtinė" ir jo likimą. Tai bus atskleista antrojoje muzikui skirtoje V.Juodpusio knygoje. Sužinosime ir apie absurdiškus jauno žmogaus persekiojimus, saugumiečių tardymus, tragišką jo gyvenimo baigtį Vilniaus centre.

J.Pakalnio minėjimo vakare grojo puikus vaikis, Pakruojo muzikos mokyklos ketvirtos klasės trombonistas, J.Pakalnio konkurso laureatas Paulius Batvinis. Karoliniškių muzikos mokyklos moksleivės pūtė fleitas. Žavias J.Pakalnio miniatiūras muzikaliai, emocionaliai atliko Viktorija Vaišnienė ir Vilma Rindzevičiūtė. Baletą "Sužadėtinė" priminė Adagio smuikavusi Dalia Kuznecovaitė (akompanavo Sigutė Gražinienė).

Rečiausiai girdima J.Pakalnio vokalinė muzika. Žinomi tik E.Čiudakovos dainuoti kompozitoriaus romansai. Gal dėl nelojalių tarybinei tvarkai ar "pabėgusių" anon pusėn teksto autorių kūriniai buvo beveik neatliekami. Šį kartą, nežabotai griaudint Gražinos Zalatorienės rankomis purtomam fortepijonui, Inga Ulevičiūtė prisistatė visuomenei kaip potenciali dainininkė, atlikdama "Rudens dainą" (pagal S.J.Urbono eiles) ir nedidelį G.Gudauskienės cikliuką "Metų laikai" (pagal P.Lemberto eiles). Muzikos akademijos studentų fortepijoninis trio, deja, niekuo negalėjo prilygti J.Pakalnio kūrinį Lietuvoje daugel kartų raiškiai ir kūrybingai atlikusiam Virginijos Dabkutės, Pauliaus Juodišiaus, Arūno Palšausko ansambliui.

Salėje sėdėjo saujelė į Vilnių specialiai atvykusių pakruojiškių, Muzikų rėmimo fondo draugų, "prisiekusių" jo renginių lankytojų, muzikologas R.Astrauskas ir …du kompozitoriai – F.Bajoras bei J.Juozapaitis. Vakare Filharmonijos salėje buvo atlikta J.Pakalnio Romantiškoji simfonija, graži popietė surengta B.Dvariono muzikos mokykloje.

 

Skaitytojų vertinimai


8257. marįius :-( 2004-05-10 10:17
gaidys

10013. afro :-) 2004-09-05 23:54
aj krc wisai nieko

14516. ainutia2005-02-25 12:52
biski netrumpas. bet nu visai nieko tik gal truputi nuobodus, kad pakalbetum apie siuolaikine muzika...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:23:49 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba