Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-02-04 nr. 3034

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kęstutis Navakas.
ROGĖS
32
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI SU LAUREATAIS 
• Rūtą ir Zbignevą Ibelhauptus kalbina Valentinas Sventickas. 2005.I.21.
KVĖPAVIMAS DVIESE
1

POKALBIAI 
• Su lenkų rašytoju WOJCIECHU KUCZOKU kalbasi MAREKAS RADZIWONAS.
RAŠYMAS TEIKĖ PALENGVĖJIMĄ
2

LITERATŪRA 
• Jūratė Baranova.
LITERATŪRA IR PSICHOANALIZĖ
30
• KLAIDOS ATITAISYMAS SU ATSIPRAŠYMU IR KVIETIMU Į DISKUSIJOS TALKĄ
• KABLYS IR PLACEBO VISAI TAUTAI9

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
AISTRŲ IR ILGESIO ŠILKAS
18
• Neringa Mikalauskienė.
D. ZELČIŪTĖS POEZIJOS TEATRAS: GYVENIMAS SPEKTAKLYJE AR GYVENIMO SPEKTAKLIS?
• PJERAS IR ŽANAS
• OPIJUS7
• MALDA UŽ OVENĄ MUNĮ3
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Aistė Paulina Virbickaitė.
PENKETAS, SU KURIUO VERTA SUSIPAŽINTI
3

FOTOGRAFIJA 
• SKAUDI ŠVIESA
• Jurgita Ludavičienė.
METRAŠČIAI II: FOTOGRAFIJA
1

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
THE MAKING OF. MATA HARI

MUZIKA 
• Alina Ramanauskienė.
"KABARETO" VILIONĖS
 Asta Pakarklytė.
UNIKALI GRAŽUOLĖ, ARBA PASIVAIDENUSI ARFA
17

PAVELDAS 
• Napalys Kitkauskas.
PIETŲ LENKIJOS IR VAKARŲ UKRAINOS PILYS IR REZIDENCIJOS
6

MENO DIS/KURSE* 
• Rita Gelombickaitė.
APIE VELSĄ
4
• NEPRIKLAUSOMAS KINAS VĖL VILNIUJE!

POEZIJA 
• AIDAS MARČĖNAS29

PROZA 
• Agnė Žagrakalytė.
I. PELARGONIJA
34
• Agnė Žagrakalytė.
II. ŠERNĖ
6
• Agnė Žagrakalytė.
III. DEDALĖ
11

VERTIMAI 
• Wojciech Kuczok.
ŠMĖKLARATIS
7

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Milda Putvytė.
BIBLINIŲ ĮVAIZDŽIŲ TRANSFORMACIJA ANTANO ŠKĖMOS APYSAKOJE "IZAOKAS"
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "KVV"8

KRONIKA 
• KIETAS RIEŠUTĖLIS2
• 2005 m. vasario 4 d..
NEEILINIS LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS
1
• BALTARUSIŲ KINO DIENOS
• LIETUVIŲ PEN CENTRO PREMIJA METŲ VERTĖJO KRĖSLAS
• PAŽINTIS SU "KULTŪROS PRIEMENE"

DE PROFUNDIS 
• Šiaurys Narbutas.
KELIAUTOJO ŽODYNAS
134
• Juozas Šikšnelis.
TURĖTI IR NETURĖTI
12

MUZIKA

UNIKALI GRAŽUOLĖ, ARBA PASIVAIDENUSI ARFA

Asta Pakarklytė

[skaityti komentarus]

"Unikali gražuolė" – taip jau kadaise buvo pavadinta arfa. Išskirtinis instrumentas, įgalinantis specifinį arfininko ir jo arfos sąlytį. Muzikas, priglaudęs instrumentą prie savęs, gali justi kiekvieno garso virpėjimą, visu kūnu patirti tartum muzikinės vibracijos masažą, – komentavo man kartą arfininkas, suvokęs, jog skambinimo arfa būdas yra žmogui įgimtas polinkis, nes rankomis apglėbtas instrumentas asocijuojasi su glėbin nugrimzdusiu kūdikiu. Taigi meilę ir atsidavimą savajam "kūdikiui", sausio 29 dienos vakarą padabintam M.Ravelio ir C.Debussy muzika, išspinduliavo arfininkė iš Sankt Peterburgo – Irina Donskaja.

M.Ravelio Introdukcijos ir Allegro bei C.Debussy "Danse sacrée" ir "Danse profane" atsiradimą sąlygojo komercinės aplinkybės, konkurencija tarp arfos konstravimo meistrų prancūzų S.Erard’o ir P.R.Pleyelio, kurie pateikė užsakymus kompozitoriams. Kūriniai (sukurti 1904–1905 metais) turėjo pademonstruoti ištobulintą arfos įrenginį (pedalų mechanizmą) bei techninių galimybių įvairovę. Beje, M.Ravelis savo muziką sukūrė per tris bemieges naktis, plaukiodamas privačiu laivu.

Klasikinės pusiausvyros formulę įkūnijanti M.Ravelio kompozicija kupina eterinių, tarsi pritilusių fleitos garsų, klarneto šnabždesių, lyg skrajojančių styginių melodijų bei raminančių šėlsmą arfos skambesių, glaustai tariant, – impresionistinių potėpių. C.Debussy muzika taip pat nestokoja užfiksuotų sąlygiškai spontaniškų kompozitoriaus įspūdžių. Šokiai pagardinti ispaniškos muzikos motyvais, tačiau nė akimirką neblėsta impresionistiniai efektai. Kartais baimindavausi, kad trapius ir švelnius arfos garsus gali "sužeisti", nustelbti kamerinis orkestras, tačiau veltui. Jis suvaldė kiekvienos natos skambesį, dirigentas Vytautas Lukočius apmąstė trumpiausio garso stiprumą. Galiausiai ir pati arfininkė nebuvo bejėgė, neretai ji išgaudavo itin sodrų, netgi tirštą atspalvį, kuris patraukliai kontrastuodavo su efemeriškais garsais. Toks įvairus dinaminis koloritas tapo malonia staigmena, "atmintyje paskendo" gan riboto skambesio stiprumo arfos įvaizdis. Būtų sunkiai suprantama, jei nė vienas kompozitorius į kūrinį nebūtų įterpęs glissando ar bent mirguliuojančios akordo figūracijos, – šiuose kūriniuose jų apstu. Kiekvieną šį techninį efektą Irina Donskaja įprasmino, rodės, apdairiai juos naudodama klausytojams hipnotizuoti. Kita vertus, aktyviai jos gnaiboma melodija neleido pereiti į sapno būklę. Tačiau šie įspūdžiai tuoj pat nublanko išgirdus solinę arfos kadenciją M.Ravelio kūrinyje. Ji buvo tiesiog ... Vengiant dar vienos epitetų griūties, manau, pakaktų pasakyti, jog kadencija tapo atlikimo meno šedevru, kuris tą vakarą apsvaigino blaivų protą.

Koncerto programa buvo padalinta į dvi nelygias dalis, didesnioji atiteko Lietuvos kameriniam orkestrui, diriguojamam Vytauto Lukočiaus. Orkestras atliko tris skirtingus J.Haidno, B.Kutavičiaus ir N.Rotos kūrinius.

J.Haidno Simfonija Nr. 48 yra vienas įspūdingiausių XVIII a. kūrinių, kurtų dvaro puotai. Ji sukomponuota imperatorienės Marijos Teresės apsilankymo Esterhazių dvare proga. Kol kas klasikinė muzika man neatrodo itin patraukli, tačiau pamaniusi, jog tuoj išgirsiu XVIII a. populiarią (pop) diduomenės "vakarėlių" muziką, ėmiau nekantrauti. Be abejo, šios simfonijos muzika vaiski, galantiška. Tokį skambesio pobūdį bei logiškai ir saikingai išplėtotą formą (dažnai dėmesį teikiant net periodui) stengėsi atskleisti atlikėjai. Orkestrui nuostabiai pavyko perteikti dinaminius atspalvius. Nors melodijos ir akompanimento diferenciacija dominavo, V.Lukočius išryškino įvairių instrumentų grupių melodines linijas, drausdamas smuikų grupės įsigalėjimą. Ir tik retkarčiais buvo juntamas muzikinės minties "kvadratiškumas", tačiau ne menkiau dėl to kaltas pats J.Haidnas.

Efektingai, įstabiai buvo atliktas B.Kutavičiaus kūrinys "Žiemių vartai" (iš ciklo "Jeruzalės vartai"). Atlikimas ir, žinoma, muzika tiesiog stingdė kūną ir kvėpavimą. Tauri rimties įtaiga sklido imituojamų jakutų šamano apeigų bei "šiaurietiškos" fugos metu. Paslaptingai skambėjo šnabždamas karelų lydekos užkeikimas ("Duok man Ahti stambią lydeką arba dvi mažesnes"). Žavėjo atlikėjų solidarumas, kruopščiai bei koncentruotai perteikiama muzika.

Vėl kitokia N.Rotos kompozicija. Ji sklidina dinamikos, emocinės ekspresijos ir nežabotų aistrų, tačiau tai itin įprasta filmų kompozitoriaus kūrybai (jis sukūrė muziką net 29-iems F.Fellini’o filmams). Orkestras žaižaravo visomis įmanomomis dinaminėmis spalvomis, akimirksniu sukurdamas emocinę įtampą, netikėčiausią kontrastą. Į raiškių aistrų potvynį ir į artėjantį koncerto finalą reagavo ir dirigentas V.Lukočius. Lig tol nesišvaistęs bereikalingais judesiais, ignoravęs menkiausią išorinį efektą, jis pasinėrė į juslinę būklę ir įnirtingai užbaigė kūrinį. Vis dėlto dominavo korektiškas, itin santūrus dirigavimas, tačiau tikrai ne abejingas, ne bejausmis. V.Lukočius savo veido mimika perteikdavo išsamią informaciją – koks turi būti muzikos atspalvis, dinamika, garsumas, o kamerinis orkestras nesunkiai ją perskaitydavo ir išreikšdavo garsais.

 

Skaitytojų vertinimai


13964. Draugiskai2005-02-07 20:05
1. Man labai patinka Astos tekstai. Taciau: 2. Gal vertetu nebesakyti kiekvienoje recenzijoje, kad tau nepatraukli klasikine muzika?.. Atrodo ir siek tiek neskoningai (kai prikisamai primenama), ir arogantiskai. Labai jau issaukianciai skamba jaunos paneles pasisakymai, kad jai neidomu to ar ano klausytis. Ar tikrai taip gerai ta muzika ismanai, kad galetum lengva ranka zarstyti tokias frazes?:) 3. Ne Haidnas, o Haydnas.:)

13975. A.P.2005-02-08 00:19
Taip, tai prastas ir zalingas iprotis. Bet as pasveiksiu. :)

13978. toto :-) 2005-02-08 06:26
nors tu ir firminio plaukų džiovintuvu, nors tu krumpliais/nagais, nors tu kuo ten per arfą -- niekados niekados nežydės ant, sakykim, kaktos dobilėlis.
-
Ps. sorry, jei ką, supratau, rašinėlis - parodija

14083. Krapas2005-02-09 19:52
Pritariu Draugiškai, kad savo antipatijų galima taip dažnai ir neminėti. O ką reiškia pasakymas "galantiška muzika" arba toks firminis skiedaliukas kaip "išspinduliavo"? IMHO, recenzija daugiau ar mažiau atspindi koncertą (tai tik spekuliatyvus spėjimas nes jame nebuvau): geriausia pastraipa apie pačią arfininkę, jos kadenciją. Po tokio taško salėje ištuštėja kėdės, ir GERAI kai skaitydamas gali justi tokį dalyką.

14089. Duona2005-02-09 21:07
Ka cia tas toto sneka??

14128. Do2005-02-11 07:24
Argi niekas niekada nemokė, kad ir gyvenimas, kad pirmiausia būtina parašyti KAS groja. Tai pati didžiausia nepagarba atlikėjams ir toks pats neprofesionalumas. O apie savo pilvo jausmus nebūtina reikšti visuomenei...

14131. L to Do2005-02-11 11:26
Koks absurdas... Recenzijoje parasyta apie: instrumenta, kurinius, kompozitorius, atlikejus, atlikima (!) ir dar kritikes pojucius. (Vardiju kiek prisimenu nuo skaitymo prajusi pirmadieni) Ir tai blogai?! Noreciau pamatyti ta, kuri gyvenimas ismoke del kazkokios jam vienam zinomos priezasties pradeti butent nuo to, KAS groja...:))))

14142. Krapas2005-02-11 18:29
O siaube! Didžiausia nuodėmė rašančiam kaip tik ir yra pradėti nuo taip vadinamos "datos". Tokių "pagarbių" straipsnių, kuriuose viskas surašoma, bet nieko nepasakoma, juk neįmanoma skaityt!- visiškai sutinku su L..

14154. b2005-02-12 12:17
O man atrodo labai vertingi butent jaunos paneles pasisakymai, kad jai neidomu to ar ano klausytis. Ir ko gi cia neismanyti, jei panele nuo vaikystes, manyciau, yra mokiusis tos klasikos ivairiais pavidalais - ir atlikti (kokiu bebutu instrumentu ar balsu), ir jos istorija, ir analizuoti, nes musu muzikinio mokslo pagrindas ir yra klasikinis romantinis repertuaras. Panele juk nera atsitiktinai i filharmonija atklydusi prasalaite.

14156. krapui2005-02-12 12:28
pasiskaityk, kolega, apie galantiskaji stiliu muzikos istorijoje

14166. To b2005-02-12 17:47
Uzjauciu tamsta del traumuotos vaikystes.

14168. atvirai2005-02-12 20:29
Įdomios "b" mintys ir jaučiu, kad tiesos yra. Kaltinti nežinojimu, kai tokia muzika jau per gerklę lenda... Ir nesakykit, kad įdomiau skaityti straipsnius, kai autoriaus pozicija ir nuostatos nežinomi net jam pačiam. Tokie subjektyvūs atviravimai suteikia žavesio (žinoma, jei jais nepiktnaudžiaujama...;)

14185. Gerb. Kolegai2005-02-13 19:18
Nuoširdus Jūsų patarimas privertė mane tuoj pat atsiversti tą kilnų skyrių ir sužinoti, kas slepiasi po šia sąvoka; negalėčiau pasakyti, kad tai man pakenkė ar nepraturtino vaizduotės. Kartu vystau Jūsų mintį toliau ir teigiu, kad galima sutaupyti daug popieriaus, kūriniams -ar net jų atlikimui- apibūdinti pasitelkiant tokius žodžius kaip "klasicistiškas", "Brahmsiškas" ir panašius. Pagarbiai, Krapas

16381. as :-( 2005-05-10 12:23
parasykite kas kur ir kada isrado arfa:)

52872. burba :-( 2009-05-14 13:48
kas ir kada isrado arfas,o ne tauskite niekus

52873. burba :-( 2009-05-14 13:52
geriau rasytumete kas ir kada isrado arfas,o ne niekus

57736. migle2010-03-15 15:39
labau

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:44:02 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba