Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-02-04 nr. 3034

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kęstutis Navakas.
ROGĖS
32
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI SU LAUREATAIS 
• Rūtą ir Zbignevą Ibelhauptus kalbina Valentinas Sventickas. 2005.I.21.
KVĖPAVIMAS DVIESE
1

POKALBIAI 
• Su lenkų rašytoju WOJCIECHU KUCZOKU kalbasi MAREKAS RADZIWONAS.
RAŠYMAS TEIKĖ PALENGVĖJIMĄ
2

LITERATŪRA 
• Jūratė Baranova.
LITERATŪRA IR PSICHOANALIZĖ
30
• KLAIDOS ATITAISYMAS SU ATSIPRAŠYMU IR KVIETIMU Į DISKUSIJOS TALKĄ
• KABLYS IR PLACEBO VISAI TAUTAI9

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
AISTRŲ IR ILGESIO ŠILKAS
18
• Neringa Mikalauskienė.
D. ZELČIŪTĖS POEZIJOS TEATRAS: GYVENIMAS SPEKTAKLYJE AR GYVENIMO SPEKTAKLIS?
• PJERAS IR ŽANAS
• OPIJUS7
• MALDA UŽ OVENĄ MUNĮ3
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Aistė Paulina Virbickaitė.
PENKETAS, SU KURIUO VERTA SUSIPAŽINTI
3

FOTOGRAFIJA 
• SKAUDI ŠVIESA
• Jurgita Ludavičienė.
METRAŠČIAI II: FOTOGRAFIJA
1

TEATRAS 
• Ramunė Balevičiūtė.
THE MAKING OF. MATA HARI

MUZIKA 
• Alina Ramanauskienė.
"KABARETO" VILIONĖS
• Asta Pakarklytė.
UNIKALI GRAŽUOLĖ, ARBA PASIVAIDENUSI ARFA
17

PAVELDAS 
• Napalys Kitkauskas.
PIETŲ LENKIJOS IR VAKARŲ UKRAINOS PILYS IR REZIDENCIJOS
6

MENO DIS/KURSE* 
 Rita Gelombickaitė.
APIE VELSĄ
4
• NEPRIKLAUSOMAS KINAS VĖL VILNIUJE!

POEZIJA 
• AIDAS MARČĖNAS29

PROZA 
• Agnė Žagrakalytė.
I. PELARGONIJA
34
• Agnė Žagrakalytė.
II. ŠERNĖ
6
• Agnė Žagrakalytė.
III. DEDALĖ
11

VERTIMAI 
• Wojciech Kuczok.
ŠMĖKLARATIS
7

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Milda Putvytė.
BIBLINIŲ ĮVAIZDŽIŲ TRANSFORMACIJA ANTANO ŠKĖMOS APYSAKOJE "IZAOKAS"
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "KVV"8

KRONIKA 
• KIETAS RIEŠUTĖLIS2
• 2005 m. vasario 4 d..
NEEILINIS LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS
1
• BALTARUSIŲ KINO DIENOS
• LIETUVIŲ PEN CENTRO PREMIJA METŲ VERTĖJO KRĖSLAS
• PAŽINTIS SU "KULTŪROS PRIEMENE"

DE PROFUNDIS 
• Šiaurys Narbutas.
KELIAUTOJO ŽODYNAS
134
• Juozas Šikšnelis.
TURĖTI IR NETURĖTI
12

MENO DIS/KURSE*

APIE VELSĄ

("Iš naujo ir iš naujo, vėl ir vėl, gerai arba nieko")

Rita Gelombickaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Apšvietimas Velso šiuolaikinio meno pristatyme ŠMC
Tado nuotrauka

Statistika – Velsas, 2001 metų duomenys
(Velso nacionalinės asamblėjos Statistikos direktoratas)
Gyventojų skaičius: 2 946 200
Velsietiškai1 kalbančių gyventojų skaičius (surašymo duomenimis): 500 tūkst. – 18,5 % gyventojų
Vidutinis darbo užmokestis per savaitę (2001): 368 svarų
Bendro vidaus produkto dalis (procentais, 1998 metų duomenys):
Žemės ūkis, miškininkystė, medžioklė, žvejyba: 1,8
Anglies kasyba, naudingų iškasenų gavyba, kita: 0,9
Gamyba: 27
Didmeninė ir mažmeninė prekyba: 10,8
Nekilnojamas turtas, turto nuoma ir verslas: 15,1
Viešbučiai ir restoranai: 3,5
Sveikatos apsauga ir socialinis darbas: 8,9
Transportas, informacija ir komunikacija: 6
Statyba: 5,2
Gydytojų skaičius 10 tūkstančių gyventojų: 6
Gyvenančių nuosavame būste skaičius (procentais): 72,1
Vidutinė būsto kaina (svarais): 72 300 svarų
Kelių ilgis – 33 695 km
Plotas – 20 640 km2
Nacionaliniai parkai – 4129 km2
Miškai – 1160 km2
Saulėtos valandos (vidutiniškai per dieną) – 4,03
Krituliai (mm per metus) – 1296
Nacionaliniai simboliai: narcizas, poras
Šalies globėjas: šv. Deividas, velsietiškai – Sant Dewi (520–589)
Gyventojų kilmė – keltai
Vėliava: horizontalios balta ir žalia juostos ir raudonas drakonas – vienas iš nacionalinių simbolių, vėliavoje vaizduojamas nuo XV amžiaus
Sostinė (nuo 1955 metų): Kardifas, velsietiškai – Caerdydd
Nacionalinis sportas: regbis
Iš Velso kilę:
Anthony’s Hopkinsas (g. 1937), aktorius
Catherine-Zeta Jones (g. 1969), aktorė
Augustus Johnas (g. 1878–1961), tapytojas portretistas
Tomas Jonesas (g. 1940), dainininkas
Karalius Artūras (King Arthur, legendinis karalius, gyvenęs V a.pab.–VI a.pr.)
Merlinas, žynys, karaliaus Artūro patarėjas
Dylanas Thomasas (1914–1953), poetas
Muzikos grupės: "Catatonia", "Manic street preachers", "Stereophonics"
Ilgiausias vietovardis Jungtinėje Karalystėje:
LLANFAIRPWLLGWYNGYLLGOGERYCHWYRNDROBWILLANTYSILIOGOGOGOCH (Marijos bažnyčia baltų lazdynų slėnyje netoli greito sūkurio šalia Raudonos olos Tysilio bažnyčios)
Velsas velsietiškai – Cymru
Croeso I Cymru! – Sveiki atvykę į Velsą!

Velso šiuolaikinio meno paroda "Iš naujo ir iš naujo, vėl ir vėl" (ŠMC, Vilnius)
2005.I.21–III.13
Menininkai:
Gordonas Daltonas,
Timas Daviesas,
Peteris Finnemore’as,
Meriel Herbert,
Bethan Huws,
Anthony’s Shaplandas,
Bedwyras Williamsas

Kuratorė: Hannah Firth (Šiuolaikinių menų centras "Chapter" Kardife)

Tikrai – kiek galima kurti šiuolaikinį meną, o juolab apie jį rašyti. Ir tie, kas tikisi profesionalios kritikos arba informacijos apie parodą, šito teksto gali nebeskaityti. Nes esu žmogus iš gatvės. Nes tai tik viena iš nuomonių. Nes Velso menininkai siūlo mums (beveik mūsų pačių) kasdienybę. Siūlo paprastai, draugiškai ir su švelnia ironija. Kaip rašoma Šiuolaikinio meno centro interneto svetainėje, "ši paroda yra antra kultūrinių mainų programos tarp Šiuolaikinių menų centro "Chapter" (Kardifas) ir Šiuolaikinio meno centro (Vilnius) dalis. Pirmojoje dalyje "Nekaltybės likučiai" lietuvių menininkų darbai buvo pristatyti Chapter Šiuolaikinių menų centre 2004 metais". Nežinau, ką lietuviai parodė Velsui, bet Velsas nenori mūsų nei priblokšti, nei nustebinti, nei parodyti savo išskirtinumo ar skirtingumo. Velso menininkai ieško sąsajų tarp šalių ir bando mus suprasti.
Tai buvo matyti ir iš parodą pradėjusio Bedwyro Williamso performanso "Stori a Chwedl" ("Pasaka ir pasakėčia"), 2005. Didelis vyriškis stikliniame narve, skambant šiurpiu balsu skaitomai lietuviškai "Pasakai apie narsųjį strazdą", vaidino tai, ką supranta, o suprato tiek, kiek mes suprastume velsietiškai. Jis tiesiog pabandė prisiliesti prie mūsų kalbos ir kultūros, ir leido mums stebėti savo pastangas. Menininkas išreiškė savo jausmus ir bendravo su žiūrovais tik mimika, gestais, savo kūnu. Performansas taikliai išreiškia bet kurio "svetimo" būseną: esi tarsi stiklu atskirtas nuo kitų, "savų", kurie supranta daugiau už tave, ir galbūt nesupranta tavęs. Ši būsena yra ir graudi, ir juokinga, ir tikriausiai kiekvienas esame bent kartą ją patyrę savo kailiu.
Jeigu jau pradėjau apie "svetimus" ir "savus", reiktų paminėti ir Gordono Daltono darbą "Auka seniems dievams", 2005: toks užrašas šviečia ryškiai raudonais gotiškais rašmenimis virš durų, pro kurias įėję patenkame į sunkiojo roko ir metalo grupių plakatais išklijuotą kambariuką, o ekrane kažką rėkia ir pirštais "ragus" rodo ilgaplaukių metalistų būrys. Pažįstamas vaizdas Lietuvoje, ar ne? Tačiau tie metalistai, pasirodo, yra grupės "Slipknot" gerbėjai, besirenkantys į koncertą Kardife. Metalas ir metalistai tiek Lietuvoje, tiek Velse ar bet kurioje kitoje šalyje siejasi su juoda spalva, tamsa, paslaptingais kultais. O bet kuris, kam teko susidurti su metalo gerbėjais, tikriausiai žino, kad daug reikšmės teikiama ir domimasi senųjų religijų simboliais ir dievais, nesvarbu, ar tai būtų senoji baltų, ar senoji keltų kultūra ir religija. Kad ir kaip keistai atrodytų, metalistai Lietuvoje tikriausiai yra vieni iš geriausiai keltų (taigi senąją Velso) kultūrą ir mitologiją pažįstančių žmonių.
Su muzika yra susijusi B.Williamso nuotraukų serija, kurioje lietuvių popmuzikantų kompaktinių plokštelių dainininkų veidus pakeitė Williamso fizionomija. Galima pasižvalgyti skambant romantiškai Virgio Stakėno dainai, kuri ypatinga tuo, kad Stakėnas lietuvišką tekstą "užklijavo" ant kažkokios užsienio atlikėjo melodijos, lygiai kaip Williamsas drąsiai uždeda savo nuotrauką ant Stakėno albumo viršelio. Visiems šiems darbams bendra tai, kad meno kūrinys atsiranda būtent iš Velso ir Lietuvos kultūrų sąveikos.
Menininkė Meriel Herbert ("Laukimas", "Kasymasis", "Aikčiojimas", "Traukuliai", "Rankų grąžymas", "Žingsniavimas" ir "Šauksmas", 2004–2005) atskleidžia savo vidines būsenas ir pojūčius. Kūrybai ji pasitelkia savo kūną, jo skleidžiamais garsais perteikia žiūrovui vidinę įtampą, nerimą ir būsenas, kurios tampa beveik fiziškai jaučiamos, pvz., kasymosi garsas net nupurto.
Timas Daviesas pristato du darbus: "Grojimas būgnais" (2003) ir "Rosmarinus Officinalis" (2003). Iš pradžių juos palaikiau vienu kūriniu, nes abu darbai – tai ant didžiulių ekranų rodomos projekcijos: dviejuose ekranuose rodomas būgno paviršius ir jį daužančios lazdelės, o trečiajame – ramiai pinamas vainikas. Atsistojus prieš ekraną su vainiku, už nugaros skambantys būgnų garsai kelia pavojaus ir grėsmės nuojautą, nors vainikas pinamas lėtai, susikaupus ir netgi primena lietuviškus Joninių vainikus. Pasirodo, kad darbe "Rosmarinus Officinalis" vaizduojamas laidotuvių vainiko pynimas. Kūriniai vienas kitą paaiškina ir papildo: grėsmingas karinis "Grojimo būgnais" agresyvumas paryškina "Rozmarinus Officinalis" susikaupimą ir liūdesį, verčia susimąstyti apie karo beprasmybę, gyvenimo trapumą, vestuves ir laidotuves. Na, dėl vestuvių ir laidotuvių gal kiek perlenkiau (kažkodėl prieš akis iškyla H.Granto veidas).
Kitaip negu Daviesas, Peteris Finnemore’as ("Paukščių stebėtojas", "Mano galva pašiūrėje", "Pabėgėlis duoda vaisių", 2004) užsiima kur kas linksmesniais dalykais, pvz., filmuoja į sodą palesti atskrendančias zylutes. Filmuose jis rodo savo namus, kaimą, Velso gamtovaizdį, taip atskleisdamas velsiečių tapatybę, jų pomėgius, kasdienybę. Finnemore’o darbai švelnūs ir ironiški, jis sugeba džiaugtis kasdieniškais dalykais, juos paversdamas įvykiu ir maža švente. Jis leidžia žmogui ištirpti gamtovaizdyje, dairantis aplinkui su gyvu susidomėjimu arba įsiliejant į aplinką.
Šiuo atžvilgiu panašus yra ir Bethan Huws kūrinys "Dainavimas jūrai" (1993). Bethan Huws filmuoja vieną geriausių Bulgarijos folkloro grupių "The Bistritsa Babi" ("Močiutės"). Taigi, močiutės dainuoja ir šoka prie jūros, apsirengusios bulgarų tautiniais drabužiais, aplink nė gyvos dvasios, tik vanduo, smėlis ir akmenys. Tikriausiai kiekvieną meno kūrinį galima laikyti būtent tokiu "dainavimu jūrai". Menininkai atiduoda savo kūrybą nežinomybei, stichijai, nežinodami, kiek žmonių tai pamatys, išgirs, supras.
Ir jeigu dabar sugalvosite pasižiūrėti "Iš naujo ir vėl", nesupainiokite velsiečių su prancūzais, kurie į ŠMC atvežė savo Molotovo kokteilių gėlynus ir bus kartu su Velsu. Beje, įdomūs ir tie, ir kiti. Ir mes.
________________
* šiuolaikinio meno puslapis
1 "Velsietiškai" – t.y., valų kalba, priklausančia keltų kalbų grupei.
Puslapį rengia Linas Kranauskas (linas@ore.lt)
 

Skaitytojų vertinimai


13941. mb2005-02-07 13:42
SMAGIAI RITA PARASEI...

13976. lk2005-02-08 02:01
kaltas: Tado Jonauskio nuotrauka

13977. ASASAS2005-02-08 03:42
NUIRNESAMONESITASSTRAIPSNIS

14119. vifa expresident2005-02-10 16:25
prisijungiu prie mb - lengvai, paprastai, smagiu stilium! einu paziuret tu metalistu:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:44:01 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba