Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-05-28 nr. 3286

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ZITA MAŽEIKAITĖ.
Pačiai sau
27
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• SANTAROS-ŠVIESOS SUVAŽIAVIMAS9
• Tarptautinis poezijos festivalis
POEZIJOS PAVASARIS 2010
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 
• ZITĄ MAŽEIKAITĘ kalbina ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Švedų autorių pamokos: būti svarbiau nei atrodyti...
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Poezija tikėtoje erdvėje
1
• RIČARDAS ŠILEIKA.
„Šatrijos“ literatų klubo prezidentė man padovanojo savo knygą „Kol saulė topoliuos“
1

ESĖ 
• GYTIS NORVILAS.
Dviratžmogis, arba Svarbiausia – skambutis
1

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Pūgos gūsiai žaliame Poezijos pavasario fone
2
• SKAISTĖ VILIMAITĖ.
Pragiedrulis
• TOMAS TAŠKAUSKAS.
Atrastas laikas
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Jaukūs „pakieminėjimai“ po universitetų teatrus
• EGLĖ KAČKUTĖ.
Pasakos į ausį

DAILĖ 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Romantizmo ir atsinaujinimo nuotaikos
• KRISTINA STANČIENĖ.
Skulptūrų skandalai Vilniuje: statiška ir kumuliatyvi istorija
4

MUZIKA 
• Profesorių EUGENIJŲ IGNATONĮ kalbina LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ.
Variacijos vieno profesoriaus tema
2
• RITA NOMICAITĖ.
Kęstučio Bacevičiaus konkurse
1

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Vilniuje – flamandų dailininko Pieterio Snayerso paveikslas „Salaspilio mūšis“

POEZIJA 
• KĘSTUTIS RASTENIS.
31

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS.
XXI amžiaus vizija, arba Užsuktas laikrodis
1

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIŲ POEZIJA 
• NUNO GUIMARÃES.
5
• ADRIANAS BRIEDIS-MACOVEI.

VERTIMAI 
• NUNO BRITO.
5
• ARVIS VIGULS.
1

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Genialumas
10

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Viltys

IN MEMORIAM 
• ALGIMANTAS KALINAUSKAS
1923 08 27 – 2010 05 07.
Fenomenalaus muziko netekus

DE PROFUNDIS
Septintas gramatikos linksnis – linksmininkas...
 
• Skelbiame de profundžio Poezijos pavasario laureatą!
Ir dar: dėlei poezijos reikalų...
6
• JUSTINAS BOČIAROVAS.
Eina popiežius
1
• ANTANAS GUSTAITIS2

Šatėnų prieglobstis 
• Dešimtoji savaitė140

(PA)SKAITINIAI

Genialumas

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Donskis L. PILIETINIS UGDYMAS.
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ 10 KLASĖS VADOVĖLIS.

– Vilnius: Versus aureus, 2010.

NELENGVA BŪTI PILIEČIU

Filosofijos profesoriaus Leonido Donskio knyga „Pilietinis ugdymas“ oficialiai pavadinta vadovėliu 10 klasės mokiniams, tačiau iš tikro ši knyga tiks bet kokio amžiaus žmogui, norinčiam suvokti esmines tiesas, kaip būti (tapti) piliečiu. Būti piliečiu nėra lengva, nors smagu.

Nemažai daliai lietuvių, tapusiems cinikais, dabar gražūs žodžiai (meilė, draugystė, patriotizmas, laisvė) atrodo tarsi pasityčiojimas, tačiau L. Donskis kalba apie pamatines vertybes, be kurių mes neišgyventume. Tai yra būtina europietiškoms vertybėms įsipareigojusiai asmenybei, gerbiančiai ir saugančiai savo bei kitų žmonių laisvę ir orumą. „Tai vadovėlis apie jausmus, kurie ugdo ir kuria pilietinę visuomenę“, – pažymi L. Donskis.

Vadovėlis parašytas įdomiai, novatoriškai (pvz., pasitelkus patrauklias iliustracijas, užduotis, pasiūlymus). Jis suskirstytas į keturis skyrius: „Modernieji jausmai ir bendrystės galia“, „Žmogaus ir visuomenės suskaldymo grėsmės“, „Laisvė, tolerancija ir vaizduotė“ ir „Pilietinė visuomenė ir žmogaus teisės globaliajame pasaulyje“. Perskaitę šiuos skyrius, randame rekomendacijų (knygų, filmų, spektaklių, muzikos įrašų, interneto puslapių sąrašus). Pasak Vytauto Toleikio, šis vadovėlis – „naujas ir kiek neįprastas“ (p. 7). Viena vertus, klasikinis, kita vertus, parašytas žvelgiant į artimą perspektyvą – „jaunajam europiečiui, gyvensiančiam Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse ar už jų ribų.“

Vadovėlis padės mums suvokti, ar tikrai gyvename pilietinėje visuomenėje, ar esame piliečiai. „Pilietis – įstatymų besilaikantis ir jų ginamas, viešus reikalus svarstantis žmogus“ (p. 9).

Įdomūs L. Donskio pastebėjimai apie manipuliavimą žmonėmis (imagologus), autoritetus (25-ajame puslapyje – autorinių dainų atlikėjos Alinos Orlovos nuotrauka ir jos citata, 28-ajame – Jurgos Šeduikytės), žiniasklaidą, kuri dabartiniame pasaulyje yra tapusi didele jėga. Profesorius primena: „Žiniasklaida įgyja visuomenės pagarbą ir tampa autoritetinga tik tada, kai nepiktnaudžiauja savo galiomis ir profesinės etikos, įsakmiai pabrėžiančios būtinybę neiškraipyti minčių“ (p. 31).

Skaitydami šią knygą, rasime daug įžvalgų. Prisiminkime kad ir Thomo More’o, „Utopijos“ autoriaus, žodžius, pasakytus 1535 m. liepos 6 dieną, prieš pat egzekuciją ant ešafoto: „Geras karaliaus tarnas, bet pirmiausia – Dievo tarnas.“ Manau, kad ši frazė tinka ir šių dienų sifrograntams (arba filarchams, t. y. valdžią mylintiesiems).




Tolkien J. R. R. NEPAPRASTOSIOS KARALYSTĖS PASAKOS.
Iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė.

– Vilnius: Alma littera, 2010.

DŽIAUGSMAS IR PASLAPTIS

Ši nuostabi odė Pasakai, parašyta J. R. R. Tolkieno, – viena geriausių knygų, skaitytų pastaruoju metu. Puikus ir vertimas, ir knygos apipavidalinimas, ir „Žiedų valdovo“ dailininko Alano Lee (g. 1947) iliustracijos. Publikuojamos pirmą kartą į vieną vietą surinktos keturios pasakos („Makaliukas Klajūnas“, „Hamo ūkininkas Gilis“, „Didžiojo Vutono kalvis“ ir „Knibliaus pieštas lapas“), 16 eilėraščių rinkinys ir esė „Apie pasakas“ (kaip paskaita ji perskaityta 1939 m.).

J. R. R. Tolkieno talentas čia spindi kaip niekada. Ypač įdomi esė „Apie pasakas“ (p. 301–373). Tai lengvu stiliumi parašytas mokslinis traktatas apie „Fėjų kraštą“, kuris yra „pavojinga vieta, kur žioplių laukia vilkduobės, o akiplėšų – požeminiai kalėjimai“ (p. 301). „Kas yra pasaka?“ – klausia J. R. R. Tolkienas. Atsakymas nepaprastas, kaip ir pasakos: džiaugsmas.

Džiaugsmo ir išmonės kupina visa J. R. R. Tolkieno kūryba. Ne vieną senovės kalbą išmaniusio rašytojo eilėraščiai –­ mitologiniai, reikalaujantys nemenko pasiruošimo.

„Sėdėjo liūdnas ten toksai / Žmogus labai ramus, / Šešėlio nemetė visai tas vienišas žmogus. / Po žvaigždžių mėlynu skliautu sėdėjo nebylus / Jam paukščiai tūpė ant pečių ir valėsi snapus“ (p. 222).

Pasakų karalystėje klajojant, pasak Meistro, „nevalia pernelyg daug klausinėti, kad durys neužsitrenktų panosėje“.




Neffe J. EINŠTEINAS. BIOGRAFIJA.
Iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius.

–­ Vilnius: Alma littera, 2010.

VISOS ŽVAIGŽDĖS KREIVOS

„Mieli palikuonys! – 1936 m. rašė Albertas Einsteinas (1879–1955). – Jei nebūsite teisingesni, taikesni ir apskritai protingesni, nei esame arba buvome mes, tai tegu jus velnias griebia“ (p. 448).

Žaismingai ir intriguojamai parašyta knyga papildo „Alma littera“ biografinių knygų seriją (išleistos Gabrieliaus Garcíos Márquezo ir Hermanno Hesse’s biografijos) pasakojimų apie rimtą ir drauge linksmą žmogų, genijų, sugebėjusį atrasti svarbius dalykus, įspėti žmoniją dėl jų panaudojimo grėsmės. Štai neseniai JAV mokslininkų kolektyvas pranešė „sukūręs“ gyvybę iš sintetinės, kompiuterinės ląstelės, kombinuodamas jos DNR su gyvo organizmo duomenimis. Ko galime tikėtis – sunku nuspėti, nors tam yra rašytojai fantastai (P. K. Di­ckas, I. Asimovas, „Terminatoriaus“ kūrėjai), kurie prieš keliasdešimt metų kalbėjo apie galimą replikantų, biorobotų visuomenę.

Biografijoje – prologas „Nemirtingasis“ ir 20 skyrių; pateikti naudoti šaltiniai. Knyga pradedama neįprastai – nuo pomirtinio A. Einsteino gyvenimo, atsidūrus ant patologo stalo. Baigiama knyga taip pat mirties vaizdu, paskutiniosiomis genijaus akimirkomis, tuo pabrėžiant jo nemirtingumą.

Anot A. Einsteino biografo Jürgeno Neffe, jo herojus buvo ne tik genijus, bet ir „vyras, miestietis, bohemos mėgėjas, antžmogis ir išdykęs vaikas – viskas kartu; (...) negana to, jis buvo savo išvaizdai dėmesio neskiriantis narcizas, mamytės sūnelis ir maištininkas, žmonių draugas ir autistas, pasaulio pilietis ir atsiskyrėlis, pacifistas kaip tyrėjas, bet tarnavęs karo mašinai“ (p. 11).

Pasak biografo, A. Einsteinas įkūnijo pasaulėvaizdžio prieštaravimus: pvz., moteris vertino tik kaip meilužes, bet niekada iš tikrųjų nelaikė jų sau lygiomis gyvenimo partnerėmis (nebent muzikuojant), moteriškumą atvirai niekino. „Nepripažįsta jokių dievų ir dogmų, bet vargu ar rasi kitą gamtos tyrėją, kuris būtų toks religingas kaip jis“ (p. 12). J. Neffe teigimu, raktas į A. Einsteino paslaptis – jo sudėtingoje biografijoje. A. Einsteinui atradus, kad masyvūs kūnai iškreipia erdvėlaikį (tai – didžiausias žmonijos atradimas per pastaruosius kelis šimtus metų), 1919 m. lapkričio 10 d. „New York Times“ parašo: „Visos žvaigždės dangaus skliaute kreivos.“ Nuo šio atradimo prasidėjo genijaus kelias į pasaulį.




Freud S. TOTEMAS IR TABU.
KAI KURIE SUTAPIMAI LAUKINIŲ IR NEUROTIKŲ PSICHIKOS GYVENIME.
Iš vokiečių kalbos vertė Austėja Merkevičiūtė.

– Vilnius: Vaga, 2010.

STIPRIAUSIOS ŽMOGAUS PAGUNDOS

Klasikinis Sigmundo Freudo (1856–1939) veikalas „Totemas ir tabu“ (1912–1913) svarbus psichologijai, kultūrologijai, atropologijai, religijotyrai. Antrosios kartos Ciuricho mokyklos atstovas Mario Erdheimas (g. 1940 m. Kito mieste, Ekvadore; šveicarų etnologas, psichoanalitikas) 2005-ųjų leidimo įvade aiškina, kaip dabar, po beveik šimto metų, turėtume skaityti „Totemą ir tabu“: „Freudas aprašo specifinį mechanizmą, padedantį išstumti tai, kas keltų grėsmę viešpatavimui, nesvarbu, ar kalbėtume apie vyrų viešpatavimą moterims, senųjų –­ jauniesiems, turtingųjų – vargšams. Kas kelia grėsmę, prievarta išstumiama paverčiant tabu. Tačiau išstumiami dalykai niekur nedingsta. Todėl žmogus yra maištautojas“ (p. 37).

Mūsų kultūra – represijos, išstūmimo, surogatų ir simuliakrų pasaulis. Knygoje galime atpažinti savąją kultūrą. Knyga sudaryta iš keturių skyrių: „Incesto baimė“, „Tabu ir jausmų ambivalencija“, „Animizmas, magija ir minties visagalybė“ ir „Infantilus totemizmo sugrįžimas“.

„Seniausi ir svarbiausia tabu draudimai, –­ rašė S. Freudas, – sutampa su abiem pagrindiniais totemizmo įstatymais: nežudyti totemo gyvūno ir vengti lytinių santykių su tam pačiam totemui priklausančiais kitos lyties atstovais. Vadinasi, kaip tik tokios turėjo būti seniausios ir stipriausios žmogaus pagundos.“

 

Skaitytojų vertinimai


59804. garstyčia2010-05-31 11:56
Nuostabus genialumas to recenzento, negaliu atsigėrėti. Tai Lietuvos genijus. Tokie žmonės gimsta kartą per tūkstantį metų.

59853. čemeryčia2010-06-01 00:23
Svarbiausia, kad genialūs būtų kai kurie komentatoriai. Teksto virš jų komentarų gali ir nebūti.

59868. Likimo ironija2010-06-01 11:35
gera reklama

59899. yomayo2010-06-02 00:37
Peleckiu viešų ryšių klapcukai nustojo domėtis ,kai šis ėmė savarankiškai mąstyti:)Pasidarė toks neprognozuojamas-o todėl ir nenaudingas.Sėkmės jam.

59900. yomayo2010-06-02 00:38
Laikykis ,Pelecki.Kubilizmas vis viena bus nugalėtas ir Kubilistanas žlugs.

59901. aha, 2010-06-02 00:40
viena pastraipa skiriama turinio skyrių perrašymui, viena arba dvi - pusatsitiktinėms citatoms, viena - bendriausioms gyvenimo datoms. Genialiai paprasta ar paprastai genialu.

59933. yomayo2010-06-02 19:42
Jei Peleckis tiesiog paklusniai retransliuotų kubilizmo idėjas būtų visai pakenciamas.Nu dabartės tai jo negali stumt ,nes dar parašys kokią dviprasmybę ir partija neužskaitys.

59941. ?2010-06-03 00:38
Kokia partija?

59942. yomayo2010-06-03 00:39
Konservatorių.O dar kitaip vadinama-bolševikų.

59999. persekiojimo manija2010-06-03 22:41
koks mielas man tas yomayo! Eikš, brangusis, apkabinsiu ir nepaleisiu...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:41:40 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba