Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-05-28 nr. 3286

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ZITA MAŽEIKAITĖ.
Pačiai sau
27
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• SANTAROS-ŠVIESOS SUVAŽIAVIMAS9
• Tarptautinis poezijos festivalis
POEZIJOS PAVASARIS 2010
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 
• ZITĄ MAŽEIKAITĘ kalbina ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Švedų autorių pamokos: būti svarbiau nei atrodyti...
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Poezija tikėtoje erdvėje
1
• RIČARDAS ŠILEIKA.
„Šatrijos“ literatų klubo prezidentė man padovanojo savo knygą „Kol saulė topoliuos“
1

ESĖ 
• GYTIS NORVILAS.
Dviratžmogis, arba Svarbiausia – skambutis
1

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Pūgos gūsiai žaliame Poezijos pavasario fone
2
• SKAISTĖ VILIMAITĖ.
Pragiedrulis
• TOMAS TAŠKAUSKAS.
Atrastas laikas
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Jaukūs „pakieminėjimai“ po universitetų teatrus
• EGLĖ KAČKUTĖ.
Pasakos į ausį

DAILĖ 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Romantizmo ir atsinaujinimo nuotaikos
• KRISTINA STANČIENĖ.
Skulptūrų skandalai Vilniuje: statiška ir kumuliatyvi istorija
4

MUZIKA 
 Profesorių EUGENIJŲ IGNATONĮ kalbina LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ.
Variacijos vieno profesoriaus tema
2
• RITA NOMICAITĖ.
Kęstučio Bacevičiaus konkurse
1

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Vilniuje – flamandų dailininko Pieterio Snayerso paveikslas „Salaspilio mūšis“

POEZIJA 
• KĘSTUTIS RASTENIS.
31

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS.
XXI amžiaus vizija, arba Užsuktas laikrodis
1

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIŲ POEZIJA 
• NUNO GUIMARÃES.
5
• ADRIANAS BRIEDIS-MACOVEI.

VERTIMAI 
• NUNO BRITO.
5
• ARVIS VIGULS.
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Genialumas
10

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Viltys

IN MEMORIAM 
• ALGIMANTAS KALINAUSKAS
1923 08 27 – 2010 05 07.
Fenomenalaus muziko netekus

DE PROFUNDIS
Septintas gramatikos linksnis – linksmininkas...
 
• Skelbiame de profundžio Poezijos pavasario laureatą!
Ir dar: dėlei poezijos reikalų...
6
• JUSTINAS BOČIAROVAS.
Eina popiežius
1
• ANTANAS GUSTAITIS2

Šatėnų prieglobstis 
• Dešimtoji savaitė140

MUZIKA

Variacijos vieno profesoriaus tema

Profesorių EUGENIJŲ IGNATONĮ kalbina LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Ką tik pasirodęs E. Ignatonio straipsnių rinkinys
„Alma mater ir pianistai“ (LMTA, 2010)


Pabaiga. Pradžia 21 numeryje

Ar kada nors esate pagalvojęs, jog kažkuo skiriasi moterų ir vyrų pianizmas?

Galvojau apie tai daug, ypač atėjęs pas studentus į auditoriją, kurioje tarp dešimties pianisčių randu vieną pianistą. Tai byloja apie akivaizdžią fortepijono mokymo tiesą: pirmose klasėse joks berniukas (apie išimtis nekalbu) negali prilygti mergaičių kruopštumui; paskutinėse klasėse galimybės pamažu išsilygina; aukštojoje mokykloje išryškėja jaunuolių pranašumas, tačiau jų lieka mažai. Merginos vis labiau apsiriboja savo asmeninėmis problemomis. Galėčiau pailiustruoti šiurkštoku pavyzdžiu iš pedagoginės patirties. Studentė, praleidusi naktį su jaunuoliu, kitą dieną neateina net į specialybės pamoką. Jaunuoliui, priešingai, tai kūrybinio įkvėpimo šaltinis.

Pastebiu, jog sąžiningos, stropios, darbščios ir gabios studentės, neretai specialiai ar nevalingai apribojančios savo akiratį perfekcionistės, kurios tenkinasi tik šimtaprocentiniu „pataikymu“, gėrisi savimi nesidomėdamos kitais muzikais, t. y. vis mažiau sugeba matyti ir vertinti tai, kas darosi pasaulyje.

Prisiminę visų laikų pianistų meną, pripažinkime – ryškių moterų atlikėjų ne tiek ir daug. Tiesa, turime pavyzdžių. Tikroms menininkėms netrukdo ir šeimyninis gyvenimas. Juk Clara Schumann, auginusi 6 vaikus, aktyviai koncertavo, keliavo po įvairias šalis ir žavėjo vyrus. Šiandien mano Olimpo viršūnėje tvirtai „sėdi“ gal tik viena Martha Argerich. Kitoms ten patekti trukdo individualumo stoka, pernelyg didelis dėmesys detalėms, susikoncentravimas į save ir dar šimtas priežasčių.

Moterims visuomet skyrėte subtilų dėmesį ir nemažai mąstėte, kodėl „surėdyti“ tokie skirtingi vyrų ir moterų pasauliai? Prašau išdėstyti keletą minčių apie savo stebėjimus šioje srityje, apie tai, ką įžvelgiate dabarties visuomenėje.

Moterims per mažai skyriau dėmesio – vis skubu, lekiu ir praleidžiu svarbius momentus. Žadu pasitaisyti. Vyrų ir moterų pasauliai skirtingi, bet juos vienija bendražmogiški idealai. Moterys stipresnės, aktyvesnės ir geresnės. Kai vežė į Sibirą, pirmiausiai mirė vyrai – jie silpnesni, neprisitaikę ir paliegę.

Moterys vadovauja ir namuose (turiu omeny Lietuvą, o ne musulmonų kraštus). Moterys yra nepamainomos mokytojos, kantrios ir pasišventusios. Puikiai dirba organizacinį darbą. Pavyzdžiui, dabartinė Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė visais atžvilgiais pralenkia prieš ją buvusį direktorių vyrą. Pagarbos nusipelno „Kultūros barų“ ir „Šiaurės Atėnų“ vyriausiosios redaktorės, „Literatūros ir meno“ muzikos skyriaus redaktorė ir dar daugelis, kurių nepaminėjau. Man moters idealas gali būti Viktorija Daujotytė. Ji ne tik viena žymiausių Lietuvos mokslininkių, parašiusi daug knygų ir apibendrinančių straipsnių, bet ir nuostabi lektorė, tolerantiškas žmogus.

Vyrų ir moterų santykių paslaptis niekados nebus iki galo atskleista. Kai vyras nuosekliai išanalizuoja moters kūną (paprastai vyrui tai sekasi neblogai), tuomet stengiasi pažinti ir jos sielos kampelius, dvasinius interesus, paslėptą pasaulį. Kitas klausimas, ar jis nori pripažinti atrastąją asmenybę, pasiaukoti jai?

Moteris dažnai elgiasi priešingai – pažindama kūną, paskęsta detalėse, nesupranta ir nevertina vyro pasaulio, neretai neperžengiančio svajonių lauko. Priešingi šio teiginio atvejai ypač vertinami ir išaukštinami. Tokia buvo Fiodoro Dostojevskio antroji žmona, Vytauto Bložės žmona poetė Nijolė Miliauskaitė ir kitos žymios moterys.

Tačiau viena neginčijama: kiekvienam iš mūsų ta vienintelė yra motina, kurią mes gerbiame, mylime ir kuriai paklūstame. Vėliau norime surasti tą kitą, vienintelę.

Dažnai minite Aleksandro Skriabino pavardę. Esate surengęs jo kūrinių koncertų, lankotės jo muziejuje. Jaučiu, kad ši didžioji muzikos asmenybė Jums yra artima. Netgi drįsčiau palyginti Jus su Skriabino muzika: prisilaikydamas gan klasikinių formų, Skriabinas jas užpildo raiškia plastika, spalvinga harmonija, moderniais sąskambiais. Jūsų iš pažiūros klasikiniame pavidale taip pat kunkuliuoja moderni pasaulėjauta, skamba spalvingi sąskambiai. Ar šiek tiek pataikiau jus palygindama?

Atsiprašau, bet nereikėtų gretinti tokių skirtingų dydžių... Tiesa, Skriabino muzika man artima. Iš daugybės imponuojančių Skriabino bruožų galėčiau išskirti romantišką polėkį ir dramatizmą, neregėtą spalvingumą ir tamsių spalvų gamą, nevaržomą ritmą, savitą rubato ir aiškiausią logiką, svajonių ir matematikos pasaulį, melodinį pradą ir sudėtingą harmoninę kalbą, glaudžius kūrinio horizontalės ir vertikalės ryšius, muzikos atitikmenis literatūrinėje psichologinėje poetikoje (Dostojevskis, Proustas). Tikiu nepriklausoma kūrybos egzistencija, nesąlygota asmenybės. Bet tai netrukdo domėtis specialiąja literatūra – įdomi knyga yra „Скрябин как лицо“. Žaviuosi ir kitais kompozitoriais, tačiau pats kai kurių kūrinių skambinti negalėčiau. Juk kaip skambėtų didingasis Bachas, jei pianistas būtų nervingas, lekiantis, skubantis, nesuspėjantis?

P. S. Pastaruosius žodžius profesorius taikė sau, tačiau jį pažįstantys su tokiais apibūdinimais nesutiktų. Niekados nematėme jo nervingo ar nespėjančio. Visuomet punktualus ir elegantiškai atsipalaidavęs. Tačiau giliai žmoguje slypinčios asmenybės esmės neįmanoma įžvelgti net per visą jo gyvenimą, ką kalbėti apie trumpas pabendravimų akimirkas. Kai žvelgiu į profesorių atidžiau, prisimenu prancūzų rašytojo Louiso Guilloux mintį: „Menininko nelaimė ta, kad jis nei visiškai vienuolis, nei visiškai pasaulietis ir yra kankinamas abiejų rūšių pagundų.“ Kas žino, galbūt pasaulietiškajam Eugenijui Ignatoniui nesvetimos ir vienuoliškos kančios? Galų gale tame dvilypume galbūt slypi menininko vienišumo paslaptis? Ir tik vieninteliam fortepijonui, kaip jį švelniai aprašė Eugenijus Ignatonis, tam „mūsų vienatvės išraiškos objektui“ – galima patikėti intymiausias paslaptis ir žodžiais nenusakomas sielos būsenas.

Dėkoju už pokalbį, profesoriau. Linkiu dar ilgų, sodrių ir skambių gyvenimo variacijų.

 

Skaitytojų vertinimai


59906. J2010-06-02 11:10
Nepažįstu gašlesnio žmogaus už šitą senį...

59960. ?2010-06-03 11:41
Hm, ar ne geriau butu si interviu nusiusti "Zmonems", atliktu kilnia klasikines muzikos pasaulio propagavimo masese misija

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:41:38 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba