Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-05-28 nr. 3286

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ZITA MAŽEIKAITĖ.
Pačiai sau
27
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• SANTAROS-ŠVIESOS SUVAŽIAVIMAS9
• Tarptautinis poezijos festivalis
POEZIJOS PAVASARIS 2010
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 
• ZITĄ MAŽEIKAITĘ kalbina ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Švedų autorių pamokos: būti svarbiau nei atrodyti...
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Poezija tikėtoje erdvėje
1
• RIČARDAS ŠILEIKA.
„Šatrijos“ literatų klubo prezidentė man padovanojo savo knygą „Kol saulė topoliuos“
1

ESĖ 
• GYTIS NORVILAS.
Dviratžmogis, arba Svarbiausia – skambutis
1

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Pūgos gūsiai žaliame Poezijos pavasario fone
2
• SKAISTĖ VILIMAITĖ.
Pragiedrulis
• TOMAS TAŠKAUSKAS.
Atrastas laikas
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Jaukūs „pakieminėjimai“ po universitetų teatrus
• EGLĖ KAČKUTĖ.
Pasakos į ausį

DAILĖ 
 JOLANTA SEREIKAITĖ.
Romantizmo ir atsinaujinimo nuotaikos
• KRISTINA STANČIENĖ.
Skulptūrų skandalai Vilniuje: statiška ir kumuliatyvi istorija
4

MUZIKA 
• Profesorių EUGENIJŲ IGNATONĮ kalbina LAIMUTĖ LIGEIKAITĖ.
Variacijos vieno profesoriaus tema
2
• RITA NOMICAITĖ.
Kęstučio Bacevičiaus konkurse
1

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Vilniuje – flamandų dailininko Pieterio Snayerso paveikslas „Salaspilio mūšis“

POEZIJA 
• KĘSTUTIS RASTENIS.
31

PROZA 
• JONAS MIKELINSKAS.
XXI amžiaus vizija, arba Užsuktas laikrodis
1

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIŲ POEZIJA 
• NUNO GUIMARÃES.
5
• ADRIANAS BRIEDIS-MACOVEI.

VERTIMAI 
• NUNO BRITO.
5
• ARVIS VIGULS.
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Genialumas
10

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Viltys

IN MEMORIAM 
• ALGIMANTAS KALINAUSKAS
1923 08 27 – 2010 05 07.
Fenomenalaus muziko netekus

DE PROFUNDIS
Septintas gramatikos linksnis – linksmininkas...
 
• Skelbiame de profundžio Poezijos pavasario laureatą!
Ir dar: dėlei poezijos reikalų...
6
• JUSTINAS BOČIAROVAS.
Eina popiežius
1
• ANTANAS GUSTAITIS2

Šatėnų prieglobstis 
• Dešimtoji savaitė140

DAILĖ

Romantizmo ir atsinaujinimo nuotaikos

JOLANTA SEREIKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Lina Beržanskytė-Trembo
„Nesibaigiantis monologas“. 2009

Gegužę „Arkos“ galerijoje Lina Beržanskytė-Trembo atidarė savo parodą „Bundanti“, kurioje pristatė paskutinių kelerių metų tapybos darbus.

L. Beržanskytė-Trembo, baigusi Vilniaus dailės akademiją, kurį laiką gyveno Vokietijoje, kur surengė personalinių parodų, sukūrė freskų ir pano, patyrė vokiečių dailės įtaką. Pasak menininkės, anksčiau jos tapyboje vyravo groteskiški piešiniai, banguotos linijos, nuogų figūrų vaizdiniai, erotiškumas. Pastaruoju metu jai svarbesnis meditatyvus susikaupimas, vidinių būsenų stebėjimas. Ši paroda, sudaryta iš kelerių intensyvios kūrybos metų darbų, byloja apie naują posūkį, naujas mąstymo kryptis. Naujieji kūriniai yra romantiškesni, švelnesni, juose vyrauja spalvų vizijos, simbolistinės tendencijos.

Per parodos atidarymą autorė sakė, kad jai artimas yra Abraksas, mistinė būtybė, simbolizuojanti blogio ir gėrio samplaiką, gėrio ir blogio personifikaciją, žmogaus likimo gelmę, egzistencinius būties virsmus ir ieškojimus. L. Beržanskytės-Trembo paveiksluose lengvai atsektume mistines, neoromantines tendencijas, prasmių ir spalvų paieškas gamtoje ir visatoje. Galbūt tokie dalykai mene dabar nėra madingi, bet tapytoja, baigusi monumentaliųjų menų (freskos, mozaikos) studijas, nebijo būti savimi, pasiremti supoetinto pasaulio efemeriškumu, vidiniais išgyvenimais ir nuojautomis.

Parodos pavadinimas nurodo, kad naujausi kūriniai byloja apie vidines, sunkiai verbalizuojamas transformacijas. Mintis iš menininkės mėgstamo autoriaus H. Hesse’s kūrybos: Abraksas – tai paukštis, kuris kalasi iš kiaušinio, o norint gimti, reikia sudaužyti lukštą – pasaulį. Naujo pasaulio gimimas, sugriaunantis senąjį, simbolizuoja kūrybą. Taigi retkarčiais reikia sugriauti savo senas estetines nuostatas ir pasikeisti.

L. Beržanskytės-Trembo kūriniai –­ vaizduotę ir pasąmonę išlaisvinanti tapyba, kuri fiksuoja išgyvenimus, bet nekuria griežtos jų sekos. Parodoje mes atrastume net ir tam tikrą temų, emocijų, kolorito chaotiškumą – nuo šviesių, sentimentalių iki gilių, depresyvių kūrinių ir apmąstymų.

Spalva šios menininkės kompozicijose – tarsi lengvas prisilietimas, lyg nuplauti sienų dažų sluoksniai, virstantys makabriškais toliais, uždengiančiais kažką ir slepiančiais nuo mūsų tą kitokią, o gal atvirkščiai – buitišką, žemišką realybę. Miražas, sapnai tampa tikrąja meno būtimi, liudijančia vidinius vaizduotės poslinkius ir nuolatinį kūrybos procesą. Čia svarbūs kosminiai, ezoteriniai prasmių kodai. Vyrauja peizažas, su kai kur išnyrančiais žmogaus kūno fragmentais. O poetiškas skirtingų paveikslo sluoksnių susipynimas galbūt įkvėptas senų, sunykusių freskų, iš griežto vaizdavimo kanono (pavyzdžiui, Vilniaus Bernardinų bažnyčios sienų tapyboje) virstančių keista išblukusia vizija. Dailininkė prisipažino, kad pavadinimą „Bundanti“ šiai parodai ji sugalvojo nuvykusi su bičiule naktį į vieną Vilniuje veikiantį moterų vienuolyną: „Stebėjome giedančias vienuoles, ten tvyrojo tokia neįtikėtina aplinka. Būtent po to mistinio patyrimo gimė ir parodos pavadinimas.“

Jei pirmoje parodos salėje dominavo pusiau abstraktūs, kosminiai peizažai, harmonija ir lengvumas, tai kitoje matėme asmeniškesnius moters vidinių išgyvenimų atspindžius, atviresnius ir šiurkštesnius. Kuriant šiuos darbus, Liną Beržanskytę-Trembo veikė secesijos menas. Ekspozicijoje matėme ir menininkės piešinius, kuriuose tušu ir akvarele nutapyti tarp gėlių mirga dailūs nuogi kūnai. Čia itin svarbi linija, jos išraiškingumas, įmantrus ornamentas, rytietiški motyvai, o stilistika artima XX a. pradžios iliustracijoms, Vienos secesijai. Tą šiuose kūriniuose sugestijuoja ir judesys, šokis, erotikos elementai, skraidžiojantys demonai, linija, jungianti dekoratyvius spalvotus plotus ir žmonių kūnus. Keletas labiausiai man patikusių piešinių –­ minimalistiniai, juose regimas tik potėpis, įrodantis menininkės meistriškumą, primenantis laisvus japonų dzen estetikos paveiktus piešinius tušu, kuriuose svarbi tuštuma, neišsakomumas.

Galbūt šiai parodai pritrūko kūrinių atrankos, kai kurių kūrinių reikėjo atsisakyti. Tačiau noras keistis, nesibaiminant naujų išbandymų, kaskart iš naujo išgyventi kūrybinį procesą – sveikintinas. Įdomu, kokią Liną mes pamatysime kitą kartą, kokį pasaulio lukštą ji dar sudaužys...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:41:37 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba