Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-05-13 nr. 3048

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julius Keleras.
IN MEMORIAM DRUGELIUI
32
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Astrida Petraitytė.
THOMAS MANNAS: NEIDEALUS KŪRĖJO PASAULIS
• TARPTAUTINIS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 20052

ESĖ 
• Mara Zalytė.
NEBAIGTOS MINTYS
2

KNYGOS 
• Marcelijus Martinaitis.
AIDAS MARČĖNAS, KURIS PATS SAVE SUKŪRĖ
10
• NAUJOS KNYGOS
• Lukas Miknevičius.
KALBOS SUSISIEKIMO PRIEMONĖ
• Juozas Mečkauskas-Meškela.
PAGAUTAS IR SUSTABDYTAS AKIMIRKOS
3
•  ŠVELNŪS TARDYMAI2
• BLANŠA IR MARIJA
• GOLEMAS5

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
DIDMIESČIO BAROKAS
• Jurgita Ludavičienė.
METALINĖ TYLA
1

MUZIKA 
• 2005-ŲJŲ "JAUNA MUZIKA"59

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
DIEVO IR KINO KELIAI
 ARŪNAS MATELIS: "KALBĖTI TAI, KO DAR NEŽINAI"

MENO DIS/KURSE* 
• PABLO IR RAI BATUKADA PUERTO RIKO ŠVIESOJE11

POEZIJA 
• VLADAS BRAZIŪNAS9

PROZA 
• Teodoras Četrauskas.
DANGIŠKOSIOS RAMUNĖLĖS (AURELIJUS IR JUDITA)
1

VERTIMAI 
• Jonas Paulius II (Karol Wojtyła).
SKAUSMINGOSIOS ROŽINIO PASLAPTYS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MANO ERDVĖ – TAVO ERDVĖ1
• ŠIUOLAIKINIO KINIJOS MENO AUŠRA4

PAVELDAS 
• Greta Žičkuvienė.
RESTAURUOTOS ALEGORINĖS IŠMINTINGUMO IR TEISINGUMO FIGŪROS
1

KRONIKA 
• "LAIKAI"
• ILGIAUSIŲ METŲ!1
• LRS1
• Ridas Viskauskas.
TEATRINĖS BANGOS PAJŪRYJE
2
• INFORMACIJA RAŠYTOJAMS
• "EILĖRAŠČIAI PER NAKTĮ"
• TEATRŲ SUSITIKIMAI SANKT PETERBURGE2
• MENO IR KULTŪROS KŪRĖJAMS
• MOKSLEIVIAMS, RAŠANTIEMS POEZIJĄ, IR MOKYTOJAMS LITUANISTAMS11

DE PROFUNDIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
LIETUVA – ANTARKTIDA
24

KINAS

ARŪNAS MATELIS: "KALBĖTI TAI, KO DAR NEŽINAI"

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tarptautinio Kanų kino festivalio, vykstančio gegužės 12–22 dienomis, programoje "Tarptautinė kritikų savaitė" šįmet bus parodytas režisieriaus Arūno Matelio 1990 metais sukurtas filmas "Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį". Tai antras režisieriaus filmas, atrinktas rodyti šiame festivalyje. Prieš porą metų "Ypatingo žvilgsnio" programoje Kanų publika turėjo galimybę pamatyti A.Matelio filmą "Sekmadienis.Evangelija pagal liftininką Albertą". Šia proga – trumpas pokalbis su režisieriumi apie senus ir naujus jo filmus.

Prisiminkime laiką, kai buvo kuriamas "Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį". Praėjo jau bemaž penkiolika metų, filmas apkeliavo daugybę festivalių, apdovanotas ne vienu prizu, tarp jų – ir labai gerbiamo Oberhauzeno kino festivalio apdovanojimu.

Tuometinėje konservatorijoje mes kino mokėmės keistai. Filmų nematydavome. Marijona Malcienė mums apie juos pasakodavo ir dar atnešdavo knygų, kuriose filmai buvo sudėlioti pakadriui. Taigi filmus įsivaizduodavome. Ir dar – neturėjome galimybės dirbti su kino juosta. Kurdamas "Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį", jaučiau, kad ateinu į žemę, kurios dar nepažįstu. Antra vertus, mano mokytojas konservatorijoje buvo Šoblė (režisierius Henrikas Šablevičius – R.P.). Galėjai žiūrėti jo filmus, kalbėti su juo, tiesiog būti. Ir jaučiu, kad į kiną atėjau, na, gal ir ne su Šoblės filmais, bet su jo nuostata kalbėti tiesiai. Nors tai ir nelabai tikslus apibūdinimas, nes jo nuostata buvo ir kalbėti tai, ko tu dar nežinai. Anot Šoblės, kiekvienas filmas yra atradimas. Aišku, kad įtaką padarė ir jo ironija – jis gerai žinojo, kad prie montažinio stalo viskas yra ne taip, kaip tu įsivaizdavai.

Ir dar laikas buvo toks – niekas nebuvo svarbu, nei pinigai, niekas. Įsimetei kamerą į "Zaporožiečio" bagažinę ir važiuoji filmuoti filmo, kurio dar nežinai. Bet kartu Šoblė lyg ir išmokė, kad operatoriui tu gali ir nesugebėti pasakyti, ko nori, bet pats turi gerai žinoti, kas yra tikra, kas ne.

Filmuodamas "Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį", dar nežinojau kelio. Kiek pabuvęs su mūsų dokumentikos guru, pats išėjau daryti kino. Bet, tiesą sakant, aš kelio ir dabar nežinau. Atrodė, sukursi tą filmą, tai paskui jau žinosi, ką daryti. O iš tiesų, kuo toliau, tuo netgi baugiau. Apdovanojimai, festivaliai lyg padaro tave šiek tiek nelaisvą, negali suklysti. Nebegali būti tas bėgikas, kuris maratono pradžioje atsisėda ir sako "nebėgsiu". Negali nebėgti, esi lyg įpareigotas ir įsipareigojęs.

iliustracija
"Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį"

Ne toks ryškus debiutinis jūsų ir A. Stonio filmas "Baltijos kelias" buvo sukurtas dar prieš "...Ikarą".

Mes su A. Stoniu nesiruošėme jo filmuoti. Tiesiog neabejojom, kad kas nors jį jau filmuoja, o mes tik atvažiavome pasiūlyti savo pagalbos kolegoms. Bet pasirodė, kad niekas nedaro to filmo, tik operatoriai filmuoja. Atvažiavom padėt režisieriams, o pasirodė, kad esame vieninteliai to filmo režisieriai.

Filmai "Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį" ir "Sekmadienis" liudija jūsų požiūrį į dokumentinį kiną: autoriaus pojūtis ir yra dokumentas.

"Sekmadienio..." ir "... Ikaro" ryšys tvirtas, nes juos sieja laukimas. Būtent laukimas yra svarbus kadre. Svarbu, kad tu nežinai, ar iš tiesų kas nors įvyks, ar lauki beprasmiškai. Pavadinime "Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį" buvo svarbus tas "prieš", o "Sekmadienį..." darant mano pozicija buvo labai aiški – kažkas įvyko. Tik mes nelabai pastebime. Na, pavyzdžiui, įsivaizduojame, kad karas ką nors pakeičia. Bet gali įvykti ir dar kažkas. Štai "Sekmadienį..." kūriau, remdamasis nuostata, kad tai, kas mums būtų baisiausia ar tiesiog labai svarbu, jau įvyko. Ir klausiau, o kaip paskui atrodo pasaulis. Kuo džiaugtis, kuo grožėtis? Ir dulkėtas vėjas gali būti gražus. Pasaulis yra kitoks, tokio, koks jis buvo, nebebus. Filme "Baltijos kelias" man svarbus buvo kadras su sėdinčiu senuku turguje. Man pačiam jis buvo nuoroda į "Ikarą", o "Ikare" yra dalykų, kurie lyg inspiravo "Sekmadienį…". "Sekmadienį…" buvo nelabai sunku filmuoti, nes tai buvo kelias lyg šalia to kelio kurį žinai. Šie filmai – tai trilogija ar veikiau dilogija, su "Sekmadieniu..." tarytum baigėsi kažkoks etapas.

iliustracija
"Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą"

Jeigu kasmet darytum filmus, būtų kitaip. Man neįdomu daryti tai, apie ką jau galvojau ilgai. Na, sakykim, tu sakai sakinį ir jau žinai, ką pasakysi po to. Man į tą numanomą antrą sakinį nesmalsu grįžti. Todėl kartais atrodo, kad padarei kelis filmus, o jų realiai nėra.

Dalyvavimas festivaliuose, o ypač garsiuose, turinčiuose legendomis apipintus vardus, tarsi suteikia filmui svorio, sureikšmina jį. Ką reiškia jums dalyvavimas festivaliuose – talento patvirtinimą, garbę, garantiją, kad bus finansuojamas kitas filmas, pagaliau smagios tuštybės muges?

Be visų šitų dalykų, kuriuos išvardinai ir kurių neišvardinai, festivaliai pirmiausia yra auditorija. Lietuvoje geriausiu atveju dokumentinį filmą pamatys koks tūkstantis žmonių. Jis bus du kartus parodytas "Skalvijoje" ar kartą "Lietuvoje". Televizija jau yra ne ta rinka. Taigi – tūkstantis žmonių, kurie myli ar išmano kiną. O jeigu filmas normaliai keliauja po festivalius, tai jį pažiūri apie trisdešimt tūkstančių. Vadinasi, tu bendrauji su daugybe žmonių. Su žiūrovais, kuriems patinka kinas iš esmės, kurie apie jį kalba, juo domisi.

Taigi – pokalbio galimybė.

Taip, tai yra galimybė normaliai gyventi kino gyvenimą. Kalbėtis, išgirsti daug dalykų apie savo filmus. Jeigu nebūtų šito, tai būtų vaikščiojimas podiumais, madų demonstravimas. O festivaliuose su kolegomis pasikalbame apie kiną daugiau negu čia.

Ir apie savo filmus kartais išgirstu dalykų, kurių sau nebuvau suformulavęs, bet tie pokalbiai išryškina tai, kas filmuose buvo sumanyta.

Visgi filmus kuriate labai retai, kitaip nei Jūsų kolega A.Stonys, su kuriuo kartu pradėjote dirbti.

Man yra kančia, jei aš darau filmą ir žinau kelią, kuriuo eisiu. Žinau scenarijų. Tada nebėra atradimo džiaugsmo.

Aš vieną kartą bandžiau nusirašyti savo rašto darbą. Per egzaminus. Darbą, kurį buvau anksčiau parašęs. Iš pradžių bandžiau nusirašyti iš atminties, paskui – nuo popieriaus lapo. Padariau daugybę klaidų. Taip ir kine. Pusę metų rašai scenarijų, o paskui filmuodamas jį nusirašinėji.

iliustracija
"Prieš parskrendant į Žemę"

Bet ar verta pusę metų gyventi su mintimi, kad kada nors nueisi į jau žinomą vietą?

O užsakytiniai filmai – ar tai yra treniruotės, ar galimybė išgyventi, ar dar kas nors? Kartu su A.Stoniu kūrėte "Skrydį per Lietuvą", vienas padarėte reprezentacinį filmą "Kultūra, kertanti sienas"...

Dar dariau "Suzuki" reklamą, nes man buvo įdomu. Kiekvieną kartą yra skirtingi tikslai. Bet į šituos filmus neįdedi naktinio prakaito. Juos pavadinčiau žaidimais tarp kažko kito. "Skrydį..." kuriant, buvo įdomu, ar galima nufilmuoti skrydį kaip "kaifą", jo pojūtį. Bet tie filmai mažiau reikalauja dvasinių ar fizinių jėgų. Tai tiesiog laiko leidimas. O laiką juk įvairiai gali praleist.

Ir kartu tai galimybė užsidirbti.

Būtent. Tai yra darbas, kuris paskui leidžia laisviau kvėpuoti. Sužaidi kiną ir paskui gali nedaryti to, ko nenori.

Jau esate baigęs filmą "Prieš parskrendant į Žemę". Papasakokite apie jį.

Tai maždaug valandos filmas. Čia pasakojama apie sunkiomis ligomis sergančių vaikų ligoninę.

Neklausiu, kodėl jį pradėjote kurti. Klausiu, kodėl jį gana greitai baigėte? Juk savo filmus kuriate metų metais, dažnai sustojate.

Jeigu filmas nebūtų bendra produkcija su kitų šalių kompanijomis – ZDF, "Discovery","Arte", kitomis, tikrai kuriuo nors metu būčiau sustojęs. O kadangi tiek žmonių dalyvauja, aš tiesiog negalėjau stabtelėti. Ir taip vėlavome. Čia pas mus gali ministerijoj susitarti, o ten – nelabai.

Kokia tai patirtis – būti tokioje ligoninėje?

Kai ateini su filmavimo kamera, baisiausias dalykas, kad tu negali filmuoti, tu turi būti. Kaip tie, kurie čia mato prasmę, – pavyzdžiui, vienuoliai. Tai tokia vieta, kurioje kartais buvimas tampa labai sunkus. Bet tai nebus labai liūdnas filmas. Ir jis iš tiesų nėra apie ligoninę.

Tai apie ką naujas Jūsų filmas?

Jis pavadintas "Prieš parskrendant į Žemę". Taigi pasakoja apie vietą, iš kurios arba grįžtama čia, arba kylama į kitas vietas.

Kalbėjosi RASA PAUKŠTYTĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
21:40:04 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba