Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-05-13 nr. 3048

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julius Keleras.
IN MEMORIAM DRUGELIUI
32
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Astrida Petraitytė.
THOMAS MANNAS: NEIDEALUS KŪRĖJO PASAULIS
• TARPTAUTINIS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 20052

ESĖ 
 Mara Zalytė.
NEBAIGTOS MINTYS
2

KNYGOS 
• Marcelijus Martinaitis.
AIDAS MARČĖNAS, KURIS PATS SAVE SUKŪRĖ
10
• NAUJOS KNYGOS
• Lukas Miknevičius.
KALBOS SUSISIEKIMO PRIEMONĖ
• Juozas Mečkauskas-Meškela.
PAGAUTAS IR SUSTABDYTAS AKIMIRKOS
3
•  ŠVELNŪS TARDYMAI2
• BLANŠA IR MARIJA
• GOLEMAS5

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
DIDMIESČIO BAROKAS
• Jurgita Ludavičienė.
METALINĖ TYLA
1

MUZIKA 
• 2005-ŲJŲ "JAUNA MUZIKA"59

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
DIEVO IR KINO KELIAI
• ARŪNAS MATELIS: "KALBĖTI TAI, KO DAR NEŽINAI"

MENO DIS/KURSE* 
• PABLO IR RAI BATUKADA PUERTO RIKO ŠVIESOJE11

POEZIJA 
• VLADAS BRAZIŪNAS9

PROZA 
• Teodoras Četrauskas.
DANGIŠKOSIOS RAMUNĖLĖS (AURELIJUS IR JUDITA)
1

VERTIMAI 
• Jonas Paulius II (Karol Wojtyła).
SKAUSMINGOSIOS ROŽINIO PASLAPTYS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MANO ERDVĖ – TAVO ERDVĖ1
• ŠIUOLAIKINIO KINIJOS MENO AUŠRA4

PAVELDAS 
• Greta Žičkuvienė.
RESTAURUOTOS ALEGORINĖS IŠMINTINGUMO IR TEISINGUMO FIGŪROS
1

KRONIKA 
• "LAIKAI"
• ILGIAUSIŲ METŲ!1
• LRS1
• Ridas Viskauskas.
TEATRINĖS BANGOS PAJŪRYJE
2
• INFORMACIJA RAŠYTOJAMS
• "EILĖRAŠČIAI PER NAKTĮ"
• TEATRŲ SUSITIKIMAI SANKT PETERBURGE2
• MENO IR KULTŪROS KŪRĖJAMS
• MOKSLEIVIAMS, RAŠANTIEMS POEZIJĄ, IR MOKYTOJAMS LITUANISTAMS11

DE PROFUNDIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
LIETUVA – ANTARKTIDA
24

ESĖ

NEBAIGTOS MINTYS

Mara Zalytė

[skaityti komentarus]

Mara Zalytė – viena populiariausių šiuolaikinių latvių dramaturgių. Neseniai Panevėžio J.Miltinio dramos teatre pastatyta jos drama "Margarita" (rež. Albinas Keleris) pelnė žiūrovų ir kritikos pripažinimą. Margaritos vaidmenį suvaidinusi aktorė Asta Preidytė buvo pripažinta geriausia sezono aktore. Čia siūlome esė, kurioje rašytoja dėsto savo požiūrį į Europos ir mažų tautų sąveikas, ženklinantį visą jos kūrybą, komentuoja Margaritos ir Fausto santykių interpretaciją savo dramoje "Margarita".

I. Europė. Graikų mito metaforos

Finikiečių valdovo dukra Europė tokia jauna, tokia graži. Apsivilkusi auksu išsiuvinėtais purpuriniais drabužiais, ji plaikstosi ant jūros kranto. Žiedais apsikaišiusios pievos. Narcizai ir lelijos. Žibuoklės ir krokai. Idilė. Taip ją vaizduoja antikinis autorius, vėliau Europa virsta beasmeniu mitu. Ji yra nuostabi. Viskas puiku.

Bet vieną naktį Europa sapnuoja blogą sapną: Azija, kuri ją auklėjo, kovoja su kažkokiu kraštu, kurį nuo Azijos atskiria jūra. Kovoja dėl Europos. Azija pralaimi. Kas įvyksta toliau, jaunoji finikietė nesužino, nes ji pabunda. Dailusis Europos veidas apsiniaukia. Ji susimąsto apie regėto sapno prasmę. Ką galėtų reikšti šis nemalonus sapnas? Reikėtų paklausti Sibilės arba orakulo. Galvoti pačiai. Bet galvoti nebėra laiko. Artėja įvykis. Europa niekada nieko negalėjo apgalvoti iki galo. Užgriūva įvykiai, kurie nutraukia kontempliaciją.

Europa pagrobiama. Galingasis Olimpo valdovas, pasivertęs jaučiu, ją suvilioja. Gyvulio alsavimas dvelkia ambrozija. Europa apkabina jaučio galvą ir bučiuoja jo auksinius plaukus. Dzeusas – jautis – išlaisvina neįsisąmonintus Europos instinktus, nuneša ją ant savo nugaros. Atima skaistybę, padaro moterimi. Griebdamasis smurto. Bet Europa apsvaigusi nuo ambrozijos. Nuo prievartautojo alsavimo. Europa bučiavo jaučio auksinius plaukus. Prievartautojo plaukus. Gilūs, tamsoj išnykstantys aukos ir prievartautojo ryšiai. Tarpusavio sąveikos. Kolaboravimas. Simbiozė.

Mitas kalba apie tai, kas niekad neįvyko, bet visą laiką vyksta. Mito semantika visados neaiški. Kaip ir Europos blogas sapnas, mitas užmena mįsles.

Viena, ką apie mitą galima drąsiai pasakyti, – kad jis kartojasi. Vis kartojasi ir kartojasi. Graikų mito Europą pagrobia baltas jautis. Laiko tėkmėj jautis – totalitarinė valdžia, nusidažiusi įvairiomis spalvomis. XX amžiuje – ruda ir raudona. Po jaučio kojomis – humanizmo idealai, kultūra, sveikas protas. Jautis aukso ragais. Kaktoj žvaigždė. Kaktoj svastika. Pagrobtąją Europą norisi idealizuoti. Tokia jauna, tokia graži. Narcizai ir lelijos. Našlaitės ir krokai. Taip, tokia buvo Europa prieš pagrobimą. Pasaulis prieš nusidėjimą. Taip, tokia buvo Latvija prieš okupaciją.

Penkiasdešimt metų valdant komunistų režimui, Baltijos tautos ilgėjosi pagrobtosios Europos. Jos pačios yra pagrobtoji Europos dalis. Nepagrobtoji – už sienos. Ten viskas ir toliau klostosi puikiai, kaip ir anksčiau Europa klesti pasidabinusi puošniais rūbais. Ant jūros kranto. Žydinčioj pievoj. O blogas sapnas? Jaučio gundantis šnopavimas? Nėra laiko kontempliacijai.

Yra laiko idealizuoti. Pagrobtoje Europoje. Ilgesingos mintys apie žmogaus egzistenciją, laisvę, pagarbą žmogui. Apie tikrąją Europą ten, už sienos. Ilgesingas troškimas jai priklausyti. Tvarkingam, harmoningam pasauliui. Visomis galiomis perimti Europos klasikinį palikimą. Shakespeare’ą, Cervantesą, Goethę, Moličre’ą, Hugo... Dvasingumas, humanizmas, civilizacija, demokratija – puošnus Europos apdaras. Dūstant komunistinėje realybėje, reikia giliai įkvėpti idealizuotą Europą. Distiliuotą, ekstrahuotą, gryną. Svarbiausia – išgyventi dvasiškai. Su deguonies kauke. Su Europa kaip anestezavimo priemone. Galvoti nėra laiko.

Gera nežinoti, kad Europos kairieji intelektualai gieda odes Tarybų Sąjungai. Gulage žūsta milijonai. Gera nežinoti apie svarų Europos intelektualų indėlį naikinant tautas ir kultūras Tarybų Sąjungoje. Iš 200 tautų TSRS teritorijoje tik mažiau kaip pusei pavyksta išsaugoti savo kalbą, kultūrą ir gyvenimo būdą. Niekas to nevadina genocidu. Retos augalų ir gyvūnų rūšys – kitas dalykas. Jomis Europa rūpinasi. Jaučio svaiginančios ambrozijos kvapas. Kančios ir smurtas, pasipriešinimo energija formuoja stiprų kultūrinės energijos lauką, menui suteikia gelmę, verčia susimąstyti visuomenę. Gera nežinoti, dar nežinoti apie Europos kultūros marginalizmą, neurotiškumą. Nematyti Europos sueities su jaučiu. Sapnuoti neaiškų sapną. Minčių neišsiaiškinti iki galo.

II. Kryžius ir kardas

"Henriko kronika" yra 13 a. istorijos dokumentas, kuris pasakoja apie Inocento III 1199 metais paskelbtą kryžiaus karą prieš Livoniją, dabartinę Latviją ir Estiją. "Henriko kronika" yra Latvijos nacionaliniame teatre pastatyta ir keletą sezonų su pasisekimu rodyta roko opera. Janio Lūseno muzika, šių eilučių autorės tekstas.

Livonijos krikštijimas. Baltija tampa Vakarų krikščioniškosios kultūrinės erdvės dalimi. Tuo metu nužymėta riba tarp Romos ir Bizantijos išliko iki pat mūsų laikų. Latvija, stodama į Europos Sąjungą, balansuoja ties ta pačia riba. Properšų. Žaizdų. Problemų.

Kryžius ir kalavijas primena geometrines figūras. Kryžiaus vertikalė. Kardo vertikalė. Kryžiaus horizontali linija ilgesnė už kardo laikiklį žyminčią horizontalią liniją. Vertikalė vyriška. Dievas. Tėvas. Ponas. Globalinė rinka. Horizontalė moteriška. Motina. Kalba. Žemė. Tėvynė.

Vokietijoje sąvokos "tėvynė" vartoti nebegalima. Ji diskredituota. Vokietijoje ji stringa gerklėje. Vokietija jos persivalgė. Mažos, priespaudą kentusios Europos tautos nepersivalgė. Jos išalkusios. Joms reikia Tėvynės, motinos, kalbos, identiškumo, kurį totalitarizmas, tiek rudasis, tiek raudonasis, iš jų atėmė. Mažosioms tautoms tai – gyvybės duona. Jos kenčia horizontalės nepakankamumą. Jos mato kardą. Ne kryžių. Atsimena, kad "Naujoji Europa" yra nacizmo terminas.

Pernelyg paprasta? Pernelyg komplikuota. Įvykiai. Įvykiai. Nėra laiko apgalvoti. Įstatymų derinimas. Standartizacija. Unifikacija. Pervalgydintam tokie pat įstatymai kaip ir išalkusiam.

Graikų mite tradiciniai Europos epitetai yra "plačiaakė", "daugiabalsė". Daugialypė. Nacionalinės teritorijos yra maži kultūros rezervatai – skirtingų formų ir turinių. Tautų kultūros ir įvairovės laidas. Horizontalė. Ją sutrumpina rinkos ekonomika, globališkumas. Kryžių paverčia kardu. Dezintegruoja nacijas, kaip Europos kultūros įvairovės įkūnytojas. Vyriškoji vertikalė bijo moteriškosios horizontalės. Nuodėmė. Celibatas. Raganų laužai. "Tėve mūsų, kurs esi danguje..." Mūsų Motina – Žemė. Tiek Tėvo, tiek Motinos trokšta žmogaus sūnus. Krucifiksas. Žmogaus Sūnus. Žmogaus Vaikas. Vertikalės ir horizontalės susikirtimo taške.

Roko operoje "Henriko kronika" latvių valdovo dukra laukia sūnaus. Jis yra pradėtas per prievartą. Priešo sėkla. Karalius jį nori nužudyti. Bet jis yra vienintelis giminės tęsėjas. Karalius susitaiko, bet laukia gimstant keršytojo. Sūnaus. Jis išaugs, valdys, skaldys ir nekęs. Jis atlygins už visas nuoskriaudas. Apima didelis nusivylimas, kai gimsta vaikas. Mergaitė.

Atleidimo šiluma. Ar galima atleisti, jei nėra prašoma atleisti? Vaikas, mergaitė, naujas konceptas. Priešas nebe anapus sienos. Susiliejimas su juo. O ar jis kada nors buvo anapus?

III. Margarita ir Faustas

Tai tiesa – Fausto tematika ir problematika neturi nieko specifiškai vokiško. Tai yra žmonijos drama, ir Faustas yra žmonijos reprezentantas. Šiandien Goethe’s kūrinys vėl aktualus. Europos formavimo ir naujojo identiškumo ieškojimų kontekste. Gamtos eksploatavimo ir perkūrimo kontekste. Žmogaus egzistencijos prasmės praradimo kontekste. Fausto, kaip herojaus, suvokimas keistai nuvalkiotas. Faustas yra didelis, didingas, tikras herojus. Tik tas Mefistofelis, tas nemalonusis Mefistofelis viską sudarko! Valdovas yra geras, tik dvariškiai neleidžia tautai kvėpuoti. Partijos generalinis sekretorius yra geras, tik ta nomenklatūra aplink jį trukdo įgyvendinti saulėtus partijos idealus. Komunizmas, kaip idėja, yra geras, tik jo įgyvendintojai jį sugadino. Kaži ar Goethe, kurdamas Mefistofelį, kaip Fausto alter ego, kaip Fausto šešėlį, numatė stulbinančią šio paveikslo emancipaciją skaitytojo (žiūrovo, klausytojo) sąmonėje? Maloni galimybė blogį iškeldinti už savęs.

Fausto paveikslas yra Europos esencija. Perprasti Goethe’s herojaus sociopsichologinę genezę ir jo įtakos inerciją iki mūsų laikų reiškia perprasti didžiausią XX a. Europos dramą ir tragiškiausius klystkelius, kurie nuosekliai pasireiškė kaip totalitariniai režimai. Per Fausto paveikslą išryškėja ambivalentiška Europos prigimtis. Dvasingumas ir Šventoji inkvizicija. Laisvės idėjos ir kolonializmas. Demokratija ir imperializmas. Žmogaus teisės ir holokaustas.

Faustiški pasaulio pertvarkymo planai, su kuriais susitapatina režimai tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Tuo tarpu Gretchen – lyg ir periferinis paveikslas, dažnai interpretuojamas kaip ribotas ir naivus, su kuriuo, deja, gali identifikuotis mažos nacijos, mažos kultūros, mažos kalbos.

Mano pjesėje "Margarita" Gretchen mes randame kalėjimo kameroje praėjus 25 metams (o gal 250 metų) po to, kai ją ten paliko Goethe (o gal Faustas, gal Mefistofelis, angelų choras?). Šiaip ar taip, yra praėję 25 metai, ir mes susitinkame su Margarita – suaugusia ir subrendusia moterimi, nebe maža, naivia Gretchen. Pas ją atvyksta Advokatas, nes pagaliau (!) yra prasidėjęs teismo procesas prieš šį juridiniu požiūriu tik sulaikytą asmenį. Jai pareiškiamas kaltinimas. Sunkus kaltinimas – motinos nunuodijimas, vaiko nužudymas ir bendrininkavimas nužudant brolį. Pamažu aiškėja, kad visų įvykių katalizatorius yra Faustas. Dabar visi įvykiai vaizduojami taip, kaip juos suvokia Margarita. Svarbu duoti žodį Margaritai. Margarita kalba. Advokatas nenukrypsta nuo "bylos medžiagos", t.y. nuo Goethe’s "Fausto" teksto. Margarita, nunuodijusi savo motiną, sunaikino savo praeitį, nuskandinusi kūdikį, neteko savo ateities. Privertusi nusivilti Valentiną, pražudė idealizmo skleidėją – savo brolį. Kas lieka? Iracionali meilė Faustui. Jaučio ambrozija. Jėgos sugestija. Margarita lyg pagrobtoji Europa. Faustas lyg jautis.

Advokatas, mūsų laikų demokratijos ir civilizacijos produktas, pasirodo, yra Gretchen ir Fausto vaikas (ne, jis anąsyk nenuskendo, jis buvo išgelbėtas, per stebuklą, bet vis dėlto). Sūnus. Žmogus. Vaikas. Našlaitis. Advokatas viso blogio priežastį kildina iš Fausto. Margarita pamažu bunda iš jaučio hipnozės. Vieną akimirką ji pamato gąsdinantį savo sūnaus panašumą į tėvą. Sūnus nekenčia tėvo ir nesuvokia panašumo. Nesuvokia Fausto savy.

Europos sąmonė dar neaiški. Margaritos paveikslu bandoma persvarstyti ir išgryninti Europos idėją. Advokatas, klausinėdamas Margaritą, teiraujasi apie "tą antrąjį". Mes nujaučiame, kad jis turi galvoje Mefistofelį. Jokio antrojo nebuvo, tvirtina Margarita. Faustas buvo vienas. "Tas antrasis" yra substancija, kuri yra jo paties ląstelėse ir audinyje.

Nėra laiko apgalvoti iki galo. Artėja įvykis. Advokatą kviečia dirbti į Europos Parlamentą. Globalizacija, kultūros standartizacija, kultūros imperializmas. Pasaulio pertvarkymas, neįkeičiant sąmonės, sielos, moralės, – Fausto diskursas. Vertikalė. Kad kryžius netaptų kardu, reikia palankiai traktuoti Margaritos diskursą. Horizontalė. Amžinasis moteriškumas. Jame slypi Europos turtai – kultūros ir kalbų įvairovė. Priešingų krypčių sandūra. Per šį sąlytį gimsta Europa. Yra dar daug kultūrų, kurioms gresia pavojai. Vadinasi pavojai gresia ir pačiai Europai.

Europa nebe jauna ir nekalta finikietė. Europa nebe jauna ir naivi Gretchen. Europa turi didelę patirtį. Europa sapnuoja. Sapne kažkas nori iš jos atimti vieną jos kalbą, vieną jos kultūrą. Paskui dar ir dar vieną. Blogas sapnas. Kas įvyksta toliau, Europa nežino, nes pabunda. Nebaigtas sapnas. Nebaigtos mintys.

Vertė SILVESTRAS GAIŽIŪNAS

 

Skaitytojų vertinimai


16507. IVS2005-05-17 02:51
Čia kaip išeina? Vertė iš lietuvių į lietuvių?

16508. IVS2005-05-17 03:05
Atsiprašau už nekantrumą, bet vis tiek, kai peržvelginėju krūvas straipsnių, atsirinkdama, ką skaityti, noriu iš karto matyti: "Iš latvių kalbos vertė Silvestras Gaižiūnas. Negi taip sunku parašyti, a?
Sako, kai merginą išprievartauja pirmą kartą - visi jos gaili, kai antrą - juokiasi, trečią - smerkia. Manau, kad tinka ir Europai.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
21:39:57 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba