Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-05-13 nr. 3048

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julius Keleras.
IN MEMORIAM DRUGELIUI
32
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Astrida Petraitytė.
THOMAS MANNAS: NEIDEALUS KŪRĖJO PASAULIS
• TARPTAUTINIS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 20052

ESĖ 
• Mara Zalytė.
NEBAIGTOS MINTYS
2

KNYGOS 
• Marcelijus Martinaitis.
AIDAS MARČĖNAS, KURIS PATS SAVE SUKŪRĖ
10
• NAUJOS KNYGOS
• Lukas Miknevičius.
KALBOS SUSISIEKIMO PRIEMONĖ
• Juozas Mečkauskas-Meškela.
PAGAUTAS IR SUSTABDYTAS AKIMIRKOS
3
•  ŠVELNŪS TARDYMAI2
• BLANŠA IR MARIJA
• GOLEMAS5

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
DIDMIESČIO BAROKAS
• Jurgita Ludavičienė.
METALINĖ TYLA
1

MUZIKA 
• 2005-ŲJŲ "JAUNA MUZIKA"59

KINAS 
 Skirmantas Valiulis.
DIEVO IR KINO KELIAI
• ARŪNAS MATELIS: "KALBĖTI TAI, KO DAR NEŽINAI"

MENO DIS/KURSE* 
• PABLO IR RAI BATUKADA PUERTO RIKO ŠVIESOJE11

POEZIJA 
• VLADAS BRAZIŪNAS9

PROZA 
• Teodoras Četrauskas.
DANGIŠKOSIOS RAMUNĖLĖS (AURELIJUS IR JUDITA)
1

VERTIMAI 
• Jonas Paulius II (Karol Wojtyła).
SKAUSMINGOSIOS ROŽINIO PASLAPTYS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MANO ERDVĖ – TAVO ERDVĖ1
• ŠIUOLAIKINIO KINIJOS MENO AUŠRA4

PAVELDAS 
• Greta Žičkuvienė.
RESTAURUOTOS ALEGORINĖS IŠMINTINGUMO IR TEISINGUMO FIGŪROS
1

KRONIKA 
• "LAIKAI"
• ILGIAUSIŲ METŲ!1
• LRS1
• Ridas Viskauskas.
TEATRINĖS BANGOS PAJŪRYJE
2
• INFORMACIJA RAŠYTOJAMS
• "EILĖRAŠČIAI PER NAKTĮ"
• TEATRŲ SUSITIKIMAI SANKT PETERBURGE2
• MENO IR KULTŪROS KŪRĖJAMS
• MOKSLEIVIAMS, RAŠANTIEMS POEZIJĄ, IR MOKYTOJAMS LITUANISTAMS11

DE PROFUNDIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
LIETUVA – ANTARKTIDA
24

KINAS

DIEVO IR KINO KELIAI

Skirmantas Valiulis

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Debesėlis ir Faustas"

Dažnai pasakoma: "Dievas žino, kaip ir iš ko laikosi Lietuvos kinas". Dievas viską žino, bet valdžia – kažin? Kitaip suprastų, kad kinas – ne vien brangus, bet ir prestižinis menas. Štai Panevėžio "Garsas" surengė festivalį "Europos kinas", o jame net keli ilgo metražo pastarųjų metų estų filmai: ‚Meškos širdis", "Kiaulių revoliucija", "Pagaminta Estijoje". O mūsiškis brangiai kainavęs "Getas" vis dar tebėra pakeliui iš gamybos, Š.Barto "Septyni nematomi žmonės" – pakeliui į Kanus, A.Puipos "Dievų miškas", sukurtas itin sparčiais tempais, vis vien sulėtins savo kelią į ekranus iki rudens. Ką rodo lietuviai? "Baltas dėmes mėlyname" ir "Debesėlį su Faustu". Pavadinimai jau savaime iškalbingi, "dangiški", bet ne jie nulemia filmo likimą, o metražo trumpumas: pirmasis – 20 min., antrasis – 43 minutės. Nuo metražo ilgėjimo lietuviško kino miglos gali ir neišsisklaidyti, tačiau bent jau debiutantui ilgas filmas atveria daugiau šansų, negu nuolatinis bėgimas į kino festivalį "Next" ar žalios jaunystės prisiminimai studentiškose kino programose.

Europiniams kino festivaliams Lietuvoje puikiai talkina ambasados. Italai net sugalvojo nuolatinį kino maratoną. Tačiau "Kino pavasario" dienomis didžiausias kino gerbėjas Valdas Isoda traukė pečiais paklaustas, o su kokiu kinu lydėsime pavasarį? Pasirodo, gegužės mėnesį bus ir turkų filmų iš Vokietijos, ir dar kartą pačių vokiečių, ir čekų programėlė, ir jaunasis prancūzų kinas, ir ispanų filmų kartu su "Don Kichoto" skaitymais, ir istorinių fotografijos parodų, ir naujausių lietuviškų filmų visų mūsų liūdesiui Ž.Pipinytės paliktoje "Skalvijoje", o kur dar vis labiau įsibėgėjantis su lietuviškomis programomis Kinematografininkų sąjungos Kino klubas? Sąjungos prezidentas G.Lukšas jau krapšto galvą: o ką mes duosime ambasadoms? Ir sugalvojo atvirkštinį ėjimą: pristatyme lietuvišką kiną, o per jį ir platesnį, bent jau kitoniškesnį žvilgsnį į Lietuvą, nei galima sužinoti iš kelionių vadovų.

Pradėjau nuo lietuviško kino rodymo, nes jis buvo ir tebėra silpniausia Lietuvos kino grandis. Būsimi kino vadybininkai, su kuriais nuolat kalbuosi apie kiną ir visokias lietuviško kino istorijas Muzikos ir teatro akademijoje, paknopstom lekia kurti naujų filmų, bet nelabai žino, ką su tais filmais veikti toliau. Svarbiausias rūpestis: kaip surasti pinigų kinui kurti. Atsiranda neramuolių, kurie klausia, o kaip tą lietuvišką kiną turėti prie savęs? Ne kiekvienas gali, kaip operatorius Ž.Putilovas, įsirašinėti viską, ką rodo L2 iš dokumentikos ir neprarandantis puikios įžvalgaus kino kritiko formos S.Macaitis iš vaidybinio kino – ten pat. Būna net tokių smalsuolių, kurie klausinėja, kur įsigyti V.Navasaitį ar V.V.Landsbergį. Pastarasis rodo sektiną pavyzdį: "Skalvijos" kasoje galima nusipirkti bent porą jo kasečių. O kiti? Ir kitos laikmenos, ne vien VHS?

iliustracija
"Šalia jūsų"

O čia dar privataus kapitalo antpuolis prieš kino teatrus ne vien Vilniaus, bet ir Kauno, Šiaulių, Panevėžio centre. Fotoparodą apie dingusį kiną Vilniuje ruošiantis fotografas R.Danisevičius suskaičiavo net 11 uždarytų kino teatrų. Jau tiktų, kaip kad V.Mikalausko knygoje "Lietuvos kinas", užsiimti kino archeologija. Kita vertus, į "Akropolį", kaip ir XX a. pradžioje, sugrįžta balaganas. Viskas yra greta visko: knygynas šalia seksualinių reikmenų parduotuvės, kino salės greta čiuožyklos, akademiškas aktorius D.Banionis greta popmuzikanto A.Mamontovo. Kas greta ko yra naujausioje "Kino pavasario"lietuviškų filmų programoje? Veteranai greta paties jauniausio kino ir įvairėjančios videoformos kūrinių iš festivalių "Pravda" ir "Next". Tarptautiniame vaikų ir jaunimo filmų festivalyje lietuvių nebuvo. Lingavome galvas: ak, koks buvo A.Žebriūnas arba A.Araminas su "Maža išpažintimi". Bet pakako ir R.Banionio retrospektyvos: jaunimas tuntais virto į jo filmus (vertėjo parodyti ir tą "komjaunuolišką", kuriame vaidino ir Š.Bartas, ir gausybė kitų dabar išgarsėjusių jaunikaičių). Subrendo aktoriai, bet ne herojai, kurie vis taip pat ir šiandien blaškosi, ieškodami savo identifikacijos ("Neatmenu tavo veido", "Džiazas", "Mano mažytė žmona" ir kiti). "Kino pavasaryje" ne vienas lietuvių kino režisierius buvo nuoseklus ir tvirtas: po Lietuvos prezidentų R.Šilinis sugretino "Lietuvos Respublikos premjerus". Kaip minimumas pravers mokyklose greta E.Gudavičiaus ar A.Bumblausko istorijos knygų. Jeigu ir kiek neatitiks istorikų nuomonių, – ne bėda, nes dar visi nesame susitaikę su savo istorija, ypač ta, kuri iškilo filme "Vienui vieni". Latviai jau turi filmą apie 1940 metus, estai – apie 1918-uosius, o mes tebesėdime su dviem A.Guzevičiaus "Kalvio Ignoto teisybės" ekranizacijomis.

Į dokumentinį kiną sugrįžusi kino kronikos veteranė B.Pajėdienė tebėra ištikima sau ir herojėms moterims. Šį kartą ant pjedestalo "Irena Milkevičiūtė. Lietuviška primadona". Tik tas pjedestalas virpa braška, kaip ir viskas Lietuvoje. Po ovacijų įsismelkia rūpestis: o kas toliau? Trumpame 25 min. dokumentiniame filme panaudota net penkių operatorių filmuota medžiaga padeda įsitikinti, kad kelias į primadonas būna ilgas, vardas amžinas, netgi tada, kai jis ims skambėti vien iš įrašų.

iliustracija
"Moterų paslaptys"

S.Beržinis jau geras dešimtmetis susirūpinęs žydų ir kitų tautų kultūros paveldu – Lietuvoje ir kaimynijoje. "Rūpestis" – ilga kelionė po Lietuvos žydų buvusias sinagogas, mokyklas, krautuves... Vaizdas toks pat liūdnas ir kraupus, kaip ir prieš 15 metų, kai, ištrūkę iš cenzūros, kino dokumentininkai leidosi per Lietuvos dvarus ir parkus, dirstelėjo ir į dykrą Kaliningrado srityje, ir į lietuviškus pakraščius Baltarusijoje, pasisvečiavo pas lietuvius ūkininkus Lenkijoje. Kiekvienam pirmiausia skauda savo širdį. Bet kodėl to neturėtų jausti ir kaimynas, o ypač gretimo namo ar gatvės gyventojas? Atėjo laikas surinkti akmenis ir susitaikyti. Bet kaip tą padaryti nesutikrinus sąskaitų?

Gali padėti kitoks žvilgsnis – kad ir dėl skulptūrų ant Žaliojo tilto Vilniuje. Traktuojamos kaip sovietinės ideologijos simboliai, jos vieniems kelia norą nugriauti ir užmiršti, kitus girdėjau tariant: "naši" dar tebestovi... V.Navasaitis filme "Dviese ant tilto" atskleidė dar vieną ideologiją – gėjų, ir nieko, tiltas ir žiūrovai atlaikė. Be to, vos ne kudirkišką Lietuvos tilto istoriją sužinojo ir Europa, nes filmas sukurtas TV kanalo "Arte" užsakymu. Tiesą sakant, visgi labiau laukiu V.Navasaičio filmo "Vasara", nes jis sugeba iš tiesų unikaliai traktuoti metų laikus: žiūri į peizažą, o jautiesi, kaip skaitydamas M.Prousto romaną "Prarasto laiko beieškant", – pabyra vaikystės prisiminimai, pomėgiai, potyriai...

Literatūros ir dramaturgijos meistrui Sauliui Šalteniui atsitiko kaip K.Sajai, kai jis mėgino pats tapti savo pjesių režisieriumi. Taigi išėjo tik "Debesėlis ir Faustas" – režisūrinis debiutas, kuriame aktoriai N.Varnelytė, V.Mainelytė, A.Sakalauskas, A.Latėnas ir kiti vaidina lyg teatrui, lyg kinui, gal ir televizijai (superstambūs planai), o kartais lyg ir patys sau. Viską sustato į vietas staiga finale išnyrantis A.Mikutėnas. Jis lyg ir signalizuoja, kad kine pagrindinis veikėjas buvo ir bus operatorius. Visos tos anotaciškos kalbos apie "pasiryžimą atgauti pragertą savo kūną bei susigrąžinti sielą" – devintas vanduo nuo kino kisieliaus.

Arba kodėl R.Korostenskio nusidriekusiame iki dangaus (55 min.) filme "Airan: dievų keliai" negalėjo atsirasti buvęs "Skalvijos" direktorius, o dabar V.Krėvės muziejaus vadovas V.Turčinavičius? Jis ilgai ir kruopščiai vaidina literatūrologo vaidmenį, tad E.Žebertavičiūtei, R.Baranauskaitei, A.Preikšaičiui lieka tik Krėvės filosofiniai, rytietiški motyvai ir lietuviška pelkė, į kurią neužklystų net Bleiro ragana, o lietuvis verslininkas nebijojo, bet ten pasiklydo. Dievų keliai – žmonių keliai.

iliustracija
"Rūpestis"

Režisierė Agnė Marcinkevičiūtė renkasi pastaruosius ir ilgai, padedama A.A.Jonyno, V.Braziūno, L.Jakimavičiaus ir kitų, tyrinėja anksti mus palikusio rašytojo Jurgio Kunčino gyvenimą. Malonu viskas, kas bent kiek nutolina nuo chrestomatinės V.Damaševičiaus ir J.Matonio "Menininkų portretų" antologijos. Netgi antologijoje mielos tokios keistenybės, kaip kino operatoriaus J.Tomaševičiaus sapnas, kad jis vėl filmuoja "didįjį kiną". Laimingų operatorių dar yra. Visur spėjantis A.Mikutėnas patalkino I.Kurklietytės "Moterų paslaptims" – gerokai pailgėjusiam "Lengvo raganavimo" variantui. Viskas įdomu, kol neišlenda režisavimai. Šiaip jau filmas – beveik kultinis; beje jis sutapo ir su fotografų invazija į "Gimties paslaptį" (toks fotoalbumo apie nėščias moteris ir ką tik gimusius kūdikius pavadinimas). Vyrai ir moterys fotoparodose keičia sampratą, kas yra moters grožis. Rašytoja U.Barauskaitė net pati save nėščią įdėjo į romano "Dešimt" viršelį, o moters išgyvenimus belaukiant vaikelio pateikė taip autentiškai, kad vyrams belieka tik atsidusti arba...keisti lytį.

M.Surkovas filme "Kitoks (inakši)" atakuoja dar vieną mūsų fobiją: ar visi suprantame, kad autistas nėra visai toks, apie kokį turime išankstinę nuomonę, o jo pasiglamonėjimai su delfinais ar neprimena fantastiškos "Žmogaus amfibijos" istorijos? Režisierius A.Maceina visada stengėsi ir kine, ir gyvenime būti kitoks, bet filme "Šalia jūsų" jis surado ir kitokį herojų – fotografą iš provincijos Rimaldą Vikšraitį, befilmuojant iškilusį iki vieno įdomiausių Rytų Europos fotomenininkų. Laimė, tų šlovės spindulių nėra filme, net finalinis kadras su fotomenininko kūrybine kortele – kuklus ir pasenęs. Pamėginau pasitikrinti, ką apie tokį filmą ir herojų mano jaunimas. Pasirinkau vieną mane pribloškusią III kurso žurnalistės Robertos Tracevičiūtės recenzijos ištraukėlę: "Dramatiškiausia filmo vieta – vienišas fotografo solo aptriušusioje laboratorijoje. Šiuose kadruose Vikšraitis įgauna paskutinius savo asmenybės bruožus. Elegiškas vaizdas čia pranašauja elegišką Vikšraičio būtį. Viskas toje laboratorijoje šnibžda, kad iš čia jis nebepabėgs. Ateitis, kurios nėra, visada čia. Visada vienišai čia. Tarp apgirtusių nuogų kaimiškų kūnų". Tokie Dievo ir kino keliai šalia mūsų.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
21:39:56 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba