Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-05-13 nr. 3048

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julius Keleras.
IN MEMORIAM DRUGELIUI
32
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Astrida Petraitytė.
THOMAS MANNAS: NEIDEALUS KŪRĖJO PASAULIS
• TARPTAUTINIS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 20052

ESĖ 
• Mara Zalytė.
NEBAIGTOS MINTYS
2

KNYGOS 
• Marcelijus Martinaitis.
AIDAS MARČĖNAS, KURIS PATS SAVE SUKŪRĖ
10
• NAUJOS KNYGOS
• Lukas Miknevičius.
KALBOS SUSISIEKIMO PRIEMONĖ
• Juozas Mečkauskas-Meškela.
PAGAUTAS IR SUSTABDYTAS AKIMIRKOS
3
•  ŠVELNŪS TARDYMAI2
• BLANŠA IR MARIJA
• GOLEMAS5

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
DIDMIESČIO BAROKAS
• Jurgita Ludavičienė.
METALINĖ TYLA
1

MUZIKA 
 2005-ŲJŲ "JAUNA MUZIKA"59

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
DIEVO IR KINO KELIAI
• ARŪNAS MATELIS: "KALBĖTI TAI, KO DAR NEŽINAI"

MENO DIS/KURSE* 
• PABLO IR RAI BATUKADA PUERTO RIKO ŠVIESOJE11

POEZIJA 
• VLADAS BRAZIŪNAS9

PROZA 
• Teodoras Četrauskas.
DANGIŠKOSIOS RAMUNĖLĖS (AURELIJUS IR JUDITA)
1

VERTIMAI 
• Jonas Paulius II (Karol Wojtyła).
SKAUSMINGOSIOS ROŽINIO PASLAPTYS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MANO ERDVĖ – TAVO ERDVĖ1
• ŠIUOLAIKINIO KINIJOS MENO AUŠRA4

PAVELDAS 
• Greta Žičkuvienė.
RESTAURUOTOS ALEGORINĖS IŠMINTINGUMO IR TEISINGUMO FIGŪROS
1

KRONIKA 
• "LAIKAI"
• ILGIAUSIŲ METŲ!1
• LRS1
• Ridas Viskauskas.
TEATRINĖS BANGOS PAJŪRYJE
2
• INFORMACIJA RAŠYTOJAMS
• "EILĖRAŠČIAI PER NAKTĮ"
• TEATRŲ SUSITIKIMAI SANKT PETERBURGE2
• MENO IR KULTŪROS KŪRĖJAMS
• MOKSLEIVIAMS, RAŠANTIEMS POEZIJĄ, IR MOKYTOJAMS LITUANISTAMS11

DE PROFUNDIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
LIETUVA – ANTARKTIDA
24

MUZIKA

2005-ŲJŲ "JAUNA MUZIKA"

[skaityti komentarus]

Šių metų "Jauna muzika", kaip ir iš dalies dvi ankstesnės, suteikia galimybę pažvelgti į ją iš kelių perspektyvų. Yra tokia kritiko, patogiai įsitaisiusio panoptikume, teisuoliškame apžvalgos rate, pozicija. Dažnai ja naudojamasi ne tik dėl įsitikinimo, kad jau pats rašymo aktas rašantįjį iškelia į sprendžiančiojo krėslą išretėjusio oro aukštyje. Kartais tai būna gera proga pasinerti į atskirą, paralelinį tekstų pasaulį ir atverti paslėptas ar sukurti nesamas jų tarpusavio ryšių grandines. Tačiau šį kartą renkamės kiek kitą šnekėjimo būdą. Nesinori kartotis, kad "Jauna muzika" vis labiau nėrė į, V.V.Jurgučio žodžiais tariant, "laisvėjantį", kitaip – margėjantį ir daugialypį kontekstą. Tokio reiškinio, kaip šiuolaikinės muzikos festivalis, tendencijų formavimasis yra ne mažiau margas ir įvairiakryptis reiškinys, nepaklūstantis panoptikumo pozicijos dėsniams. Laikas, inspiruojantis naują požiūrį ir akcentus, tarptautiniai ir vietiniai troškimai, utopijos, kontekstai, nuolatinė idėjų cirkuliacija leidžia nuolat atjauninamą "Jaunos muzikos" veidą ne tik lyginti su plastinės chirurgijos efektais, kuriuos regime festivalio fasade, bet ir su nuolatinėm to atnaujinimo eliksyro paieškomis, brėžiančioms kur kas sudėtingesnes jų trajektorijas.

Taigi ir čia prireiks chirurginio skalpelio, bandančio kuo tiksliau taikyti ir į institucines festivalio veido prielaidas. Tema kiek rizikinga: visų pirma, grasinanti supaprastinimais ir kategoriškumu; antra – čia Lietuva, giminių kraštas, kur gali būt tikras, kad kiekvienas (aštresnis) nusičiaudėjimas institucine tematika atsilieps bent jau nuvilnijusiomis apkalbomis per giminių suėjimus. Tačiau būtent tokį požiūrio tašką, kurio pagrindinius akcentus, išreiškiančius akademiškumo ir alternatyvos santykį šiuolaikinėje muzikoje, suformulavo ir festivalio metu nutikęs pokalbis su muzikologe Vita Gruodyte. Kadangi tokio požiūrio reikalingumą grindžia nenutylantys, bet į viešą erdvę sunkiai prasiskverbiantys pokalbiai, ore sklandančios nuojautos, įsitikinimai ir festivalių programomis atsispindintys pokyčiai, tęsiu šį pokalbį vienas (tikėdamasis dialogo su skaitytoju), šliedamasis prie "Jaunos muzikos" garsų ir bandydamas rasti jų ištakas.

Pradžioje – apie jas. Jau pirmasis festivalio kirtis – skambančių daržovių derlius austrų "Daržovių orkestro" pavidalu. Dar visai neseniai, ko gero, jų pasirodymą naujosios muzikos scenoje lygintume su Jurgio Mačiūno ir visos antimeninės Fluxus komandos pasirodymu galerinėje erdvėje. Tačiau tokie nemuzikinio garso įsiskverbimai į (para)muzikines erdves (kaip ir antimeninio vyksmo institucionalizavimas) – toli gražu ne naujiena, o konceptualus ir į veiksmą bei reginį orientuotas muzikos daržoviškumas nė kiek nekenkia jo muzikalumui. Tam, "naujajam", kurio sampratai reikia kiek persukti klausymosi įgūdžių kanalą. Tarsi "akademinio" festivalio programoje regime šuolį iš konservų dėžutės: "Laikas peržengti marinuoto garso idėjas ir konservuoto klausymosi įgūdžius". Ir negali sakyti, kad tai netikėta. Kontekstas toks, kad taptų liūdna (net instituciniu atžvilgiu), jei būtų kitaip. Tada netgi festivalio žodynas gerokai atsispiria nuo penklinės sąsiuvinių. Anonsai dar keletą koncertų kvepia "mišrainėmis", "sriubomis", "kvapais" ir "prieskoniais". Tiesą sakant, senokai teko būti tokioj garsų virtuvėj – jei ne kiek perdėtas patosas, galima iš tikrųjų išalkti (o tai nėra blogai, kai šiam alkiui slopinti šiemet tikrai buvo aukščiausios kategorijos garso kulinarų).

Apie antrąjį koncertą galėčiau kalbėti tik iš daugybės atsiliepimų (į jį tiesiog nespėjau). Vis dėlto esama objektyvių faktų, kurie leidžia šioje vietoje rizikingai nusičiaudėti. Ne dėl koncerto, bet dėl festivalio pozicijos. "Jaunos muzikos" konferencijos metu visai netyčia, kitiems nedrįstant, žurnalistė "iš šalies" mesteli klausimą: "O kaip elektroninė muzika Lietuvoje? Kokių čia esama tradicijų?" Nuskamba vėlgi tikėtai netikėtas atsakymas: "Lietuvoje nėra tokių tvirtų tradicijų, ir kompozitoriai elektroninę muziką kuria ne taip nuosekliai". Tai atsakymas, kuris – ypač po šių trejų elektroninės "Jaunos muzikos" metų – pradeda erzinti. Jis būtų teisingas, jei būtų kalbama apie tuos kompozitorius, kurie pristatė savo premjeras "Lietuvių e. muzikos premjerų" programoje. Niekas nesiginčija, kad jie tam neturi teisės, ir nesako, kad jie negali būti įdomūs kokiai nors auditorijai – ne tik gali būti, bet ir yra. Bet negi tokį pasirinkimą reikia teisinti "tradicijų nebuvimo" argumentu? Visada yra saugu, galbūt patogu, ir – neabejotinai – kiek ezoteriška pamiršti nepriklausomą eksperimentinės elektronikos ir garso meno sceną. Mažiausiai penkiolika metų joje ne tik garsais, bet ir tekstais buvo kuriama scenos tradicija. Be abejo, už visokių akademinio statuso ar kūrybinių profsąjungų ribų. Ezoteriška yra vis dar slėptis už statuso, ignoruojant nuolat šalia esančias tendencijas. Tačiau madinga importuoti jas su jau nukaltu statusu ir kontraktais iš užsienio. Tai suteikia retą progą pamatyti ir išgirsti tuos, kurių garsai privačiose ir net kiek pogrindinėse erdvėse sklandė visais tais "nekontraktiniais" metais. Ir suteikia reto stiprumo įspūdžių bei inspiracijų. Tačiau kartu verčia rimtai suabejoti motyvo juos kviesti skaidrumu. Galų gale jie jau seniai būtų buvę čia, jei neveiktų visoms postsovietinėms erdvėms būdingi galios ir monopolijos santykiai. Bet kuriuo atveju verta sveikinti iš šios visuose menuose tebeegzituojančios profsąjunginio modelio duobės besikrapštančias iniciatyvas. "Jauna muzika" neabejotinai yra viena iš jų.

Tarsi antrindamas šitam teksto pasažui, kampuotu ir griežtu ritmu savo garso ir vaizdo pultą įjungia Carstenas Nicolai, arba Alva Noto, – tokia Berlyno elektronika Lietuvoje pirmą kartą. Su trijule "Raster-Noton" (įkūrusia šiuo pavadinimu žymimą leidybinę firmą), pastaraisiais metais tapusia pasaulinės eksperimentinės elektronikos scenos žvaigžde, Carstenas Nicolai iki šio visuotinio pripažinimo ėjo Rytų Europos keliais, nesvetimais ir mums. Tai iš radijo pasiekiamos naujienos apie Meredith Monk, Laurie Anderson ar Steve’ą Reichą; vėliau – įrašų studijos, pilnos analoginės aparatūros, dar vėliau – minimalizmo estetika, grynumo siekis, matematinė poetika, 2003-iųjų "Wire" žurnalui atsiskleidžianti traškančios numerologijos įspūdžiu ir filosofiniu apibendrinimu: "Iš principo tam, kad tikėtum matematika, turi tikėti Dievu". Tai Carsteno įspūdis, pagrįstas ne tik konceptualia estetika, bet ir aistra matematikai bei jautrumu dėsniams. Jis, buvęs landšafto sodininkas, visa tai išdėsto svarstydamas mikroorganizmų tvarką, nepaklūstančią ribotai suvoktos tvarkos logikai. Galiausiai pastarųjų metų serijos transspray, transvision, transrapid Carsteną Nicolai atveda prie duomenų tėkmės, nesustabdomo ritmo, neapčiuopiamų, išskaidytų iki atomų procesų estetizavimo ir garsinės formos paieškų. "Jaunoje muzikoje", akims jau įprastai skęstant geometrinėse besidauginančių formų dėlionėse, Carstenas Nicolai sugrojo daugiau ar mažiau koncertinę vieno savo naujųjų projektų versiją.

Tuo tarpu ilgametis "Raster-Noton" ir paties Carsteno Nicolai bendradarbis – japonas Riodži Ikeda (Ryoji Ikeda) perkėlė visą šiuolaikinės audiovizualinės estetikos paieškų patirtį į metalygmenį. Galėčiau teigti, kad man netgi "negyvas" jo pasirodymas (kurį vis dėlto vadinčiau audiovizualiniu performansu) buvo vertas daugiau negu kiekvienas Rytų ir Šiaurės Europoje vykstančių elektroninės muzikos festivalių. Riodži Ikeda nuo 1996-ųjų radikaliai transformuoja įprastas garso ir jo architektūrinio, taip pat ir teatriško panaudojimo galimybes. Jo "Matrica" – kūrinys, skirtas nuo aido apsaugotai patalpai, kurioje absoliučios tylos sąlygomis neišvengiamos itin neįprastos akustinės patirtys. Subtilūs "Matricos" virpesiai – aukštų dažnių slinktys – jas paverčia fiziškai juntama siurrealistine garsų kolba. Teatrinė "Matricos" versija, kurią išgirdome, ne tokia paveiki, bet itin subtili, primenanti jautrią nematerialaus instrumento (kokiu iš dalies galim laikyti orą) stygos vibraciją. Tuo tarpu apie jo C4I galima rašyti atskirą straipsnį. Raktažodžiai, galintys nusakyti tik euforijos lygį, būtų maždaug tokie: posteizenšteiniškas montažas, į visumą suliejantis fizinius erdvės, garso, o kartais – iliuziškai – ir orientacijos erdvėje pojūčius, atverdamas visus sąmonės barjerus 25-o kadro arba juos primenantiems efektams. Tačiau tai nėra abstrakti grafinių vaizdų tėkmė, jau iki banalaus standarto įprasta garsų vizualizacijoms. Tai itin preciziško klipo su reliatyvistiniu, o galiausiai – keistu būdu – ir budistiniu filosofiniu užtaisu versija. Pojūčių ir minčių bombardavimas intensyviu garsovaizdžių "presingu", kurio tematiką sunku nusakyti dviem sakiniais, sukelia savotišką nušvitimo atspalvio efektą – tarsi būtum išgėręs 100 gramų metafizinės samanės ir nuo to ne apgirtęs, o staiga svaigiai išblaivėjęs. Racionaliems apmąstymams "iš distancijos" Riodži Ikeda suteikė medžiagos dar ilgam. Iki šiol negirdėjau apie jį blogai šnekant.

Lietuviškų projektų tąsa: įprastai keistas ir dviprasmiškas Artūro Bumšteino "mixthemixthemixthemix". Tai ne pirmas A.Bumšteino "eksperimentinio mikšerio" koncepcijos renginys – apie dešimt žmonių susirenka prie pulto ir be išankstinio pasiruošimo groja tai, ką kiekvienas turi kompiuteryje. Kai dešimt žmonių be pasiruošimo groja garsiai, tai jau sunku vadinti grojimu (nors vis dar įmanoma). Šiuo atveju medžiagą projektui suteikė Antano Kučinsko "Kilpų katalogas", taip pat naudojantis kitų autorių medžiagą. Konceptualiai šis projektas dekonstruoja tradicines muzikines taisykles – išmontuoja autoriaus mitologiją, apverčia muzikalumo sampratą, suteikia platformą remiksui, garsiniam ready-made‘ui. Antra vertus, dekonstrukcija žengia pernelyg toli, kadangi pirminė medžiaga netenka jokios prasmės, o kiekvieno grojančio pastangos ką nors konstruktyviai nuveikti scenoje eina perniek, paskęsdamos bendrame neproduktyvumo triukšme. Taip įprasminama arba nuprasminama įtampa tarp muzikalumo ir jo demokratiškumo, triukšmo ir tylos (negrojant), autorystės ir sceninio tapatumo remikso ir taip toliau, ir panašiai. Vis dėlto kartais tai, kas konceptualiai gali atrodyti įdomu, scenoje praranda prasmę. Nors į atskirus kolektyvinio mikso projektus žaismingai įsitraukia vis daugiau menininkų, toks eksperimentiškumo supratimas toli gražu nėra vyraujantis. Jis labiau tinkamas neįpareigojančiai improvizacijai, kur kiekvienas turėtų tapti dalyviu (klausytojas čia nereikalingas). Netgi paties A.Bumšteino veiklos kontekste tokie eksperimentai gana epizodiški.

Kitokį eksperimento ir muzikalumo santykį parodė eRikm (Prancūzija). Snuff Mix – tai plokštelių scratch ir gyvo semplavimo technika, paremta improvizacija, panaudojant pačius įvairiausius garsinius radinius, citatas, istorines nuorodas: nuo free džiazo ir Tibeto iki kažko melodingai prancūziško. Tačiau kai viskas skęsta itin individualizuotoje improvizacijoje, intelektualiam didžėjui languotais marškiniais ir baltais sportbačiais virtuoziškai besisukinėjant atviroje plokštelių ir įtaisų kabinoje, rezultatas – įspūdingas. Taip, tai ta pati koliažo būdu "sukarpyta" free džiazo improvizacijos logika, gerokai praturtinta elektroniniais garso objektais, cituojamomis nuorodomis. eRikm į muzikos pasaulį ateina iš gitarinio roko bei vizualiųjų menų tradicijos ir, atsinešdamas savo skrečuojamas plokšteles, siūlo šiuolaikinei muzikai netikėtus improvizuoto garsinio montažo būdus.

Tuo tarpu Anne Wellmer iš Olandijos pasiūlė įdomią kamerinės elektronikos kompozicijos versiją su vokalu. Tarsi praretinto tankio garsinė medžiaga, krintanti ant klausytojo ausų tiesiai iš asmeniškų ar bent jau atpažįstamų garsinių aplinkų. Poetinis tekstas, sušnabždėtas palengva švelniai erdvę nugulančiai garsų pagalvei, nejučia atveria intymią atmosferą. Gyvas atlikimas kuria teatrišką, o kartu ir asmenišką santykį su kūriniu. "Į tą pačią upę du kartus neįbrisi" – tai tinka subtiliai, suasmenintai elektronikai, kurios įvairias atmainas tenka vis dažniau išgirsti klausytojui, kartkarčiais panyrančiam į suvaldytą, ramią elektroninio ir vis dėlto organiško garso atmosferą.

Lietuvių multimedijos premjeros, plakate pavaizduotos besiveržiančiu vulkanu, iš tiesų mestelėjo karštos garsovaizdžių lavos. Visų pirma tai jau keletą metų Lietuvoje gyvenančio amerikiečio True Rosaschi’o kūrinys "40 dienų – 40 naktų", unikalus tuo, kad jame, be fonogramos, dalyvavo ir du akordeonistai: Raimondas Sviackevičius grojo čia pat scenoje, o viena kompozitoriaus mokytoja – Pauline Oliveiros, žymi akordeonistė, kompozitorė, bendradarbiavusi su pačiu Johnu Cage‘u, – savąją kūrinio partiją atliko Niujorke. Interneto ryšys panaikino vietos ir laiko skirtumus ir rodė mums ją kukliai įsitaisiusią Niujorko studijoje. Kartu interneto kanalai modifikavo akordeono skambesį. Jau vien iš to, kas pasakyta, šis projektas žadino smalsumą ir vaizduotę – susipynę laiko ir erdvės pasažai, internetas, kaip instrumentinis mediumas, Pauline mojavimas tolimai ir nepažįstamai Lietuvai, kurioje jos buvęs mokinys atliko neįprastą, medijuotą elektroakustinį eksperimentą. Tai savo dvasia šiek tiek primena taip pat medijuotą "Jaunos muzikos" uždarymo projektą protesto laboratorijos "Už Lietuvą" erdvėje – prieš gresiantį "Lietuvos" kino teatro uždarymą Linas Rimša bei Nomeda ir Gediminas Urbonai dar kartą atliko interaktyvų audiovizualinį lietuviškojo kino archyvo (N. ir G. Urbonų projektas "Transakcija") remiksą – skambus, gražus, linksmas, taikingas ir nuotaikingas "Jaunos muzikos" pabaigos akordas. Keletą dienų prieš tai pamatėme kitas dvi gan įspūdingas lietuvių multimedijos premjeras. Tai – Antano Jasenkos ir Raimundo Eimonto "Out-In" ir Vytauto V.Jurgučio "Optika". Jei ne video, pirmąjį projektą būtų galima laikyti vienu įspūdingiausių festivalio momentų. Raimundo Eimonto procesoriumi manipuliuojama gitara ir gerai įvaldytos Antano Jasenkos skaitmeninės bangos šių lietuviškos eksperimentinės elektronikos "veteranų" garsyną sviedė į patį besimėgaujančios auditorijos saulės rezginį (aišku, negaliu šnekėti už visus). Vytauto V.Jurgučio "pilotinis" projektas (V.V.Jurgutis – "Jaunos muzikos" organizatorius) buvo nuosekli jo elektroninių ieškojimų tąsa. "Optika" – iš didžiausių dažnių, gana "kietos" ir fizinius iššūkius klausytojui metančios medžiagos sudarytas kūrinys, kurio garsinio audinio algoritmus papildė optiniai ekrano judėjimai.

Taigi, susiliejant nuo K.Stockhauseno ir P.Schaeffero ateinančiai elektronikos tradicijai su šalia jos egzistavusia – nuo futuristiškojo Luigi Russolo, "Merzbow" iki free džiazo, scratch ir gerokai mutavusio naujausios kartos elektroninio minimalizmo – ir naujiems dariniams įgaunant vis įdomesnes formas, "Jauna muzika" kasmet tampa patrauklesnė. Muzikos požiūriu ne itin subjektyvu teigti, kad šių metų festivalis yra vienas stipriausių elektroninės muzikos festivalių Europoje. Gaila tik, kad tai vis dar nėra platforma lietuvių kompozitorių, elektroninės muzikos kūrėjų ir garso menininkų veiklai skleistis ne tik lietuviškame, bet ir tarptautiniame kontekste. Lyginant su panašiais vakarietiškais festivaliais, tai yra vienas pagrindinių festivalio trūkumų (kurio prielaidas jau aptarėme). Tačiau čia į pagalbą ateina Riodži Ikeda su paskutiniu C4I kadru – užrašas: "One day will come when the day will not come" ("Vieną dieną diena neateis"). Paskutinę sekundę pieštukas nubraukia "not"ir sakinio prasmė keičiasi: "Vieną dieną diena ateis". Vis dėlto, pripažinę neabejotinas festivalio sėkmes, iš inercijos, o gal įprastinio lietuviško reiklumo kitam (bet ne visada sau), optimistiškai cituosim amžiną išmintį: tobulumui ribų nėra.

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

 

Skaitytojų vertinimai


16487. fanas2005-05-16 17:20
kodel siemet sigito gedos nepakviete ? jo taip truko....

16492. autoriui ir prijauciantiems2005-05-16 19:19
o mane tai erzina autoriaus ir visu jam prijaucianciu vadinamuju "alternatyvininku" nuolatinis uzsipuolinejimas tu ju nevaldoma kurybine dvasia varzanciu kazin kokiu represiniu instituciju. Tuo senu mitu yra nuolat pridenginejama vadinamuju alternatyvininku kurybine, atsiprasau, negalia ir ambiciju neturejimas - neva pasirodo juos kazkas varzo ir kazin ko neleidzia. Lietuvisku projektu nera del to, kad ju nera, o ne del to, kad kazin kur uzribyje gimsta genialus dalykai, kurie niekaip neprasiskina kelio i kerpemis apaugusiu institucininku akirati. Atsipalaiduokit, parodykit ka nors kokybisko, o po to triuksmaukit. Kol kas vien tik triuksmas.

16494. mmm2005-05-16 21:20
triukshmas - gerai! aciu a.b.

16497. abc2005-05-16 21:45
"Taip įprasminama arba nuprasminama įtampa tarp muzikalumo ir jo demokratiškumo.." [9:44:06 PM] arturas says: cia reiktu autoriaus pasiaishkinimo

16499. x2005-05-16 21:54
"autoriui ir prijauciantiems"- pats ar pati...hm... na pasiskaityk ka rashai.... nusihneki ...ir klausymas ar neraudonuoji? :)ka nori cia pasakyti , taip ir liko neaishku. supratau kad nemegsti e-muzikos.... tai nera apie ka diskutuoti. kodel tuomet jums neatsisakius kompiuteriu, mob. telefonu, siuolaikinio meno ir panashiai. zodziu apsiauni vyzhas ir vaziuoji i kaima ropiu sodint. viskas yra tvarkoj. programa nuosiakli. zmones dirba ir tai akivaizdu. neviskas pavyksta. bet v. bajarkevicius apie tai gi ir rasho. ne vieno sakonio kad lietuviai neigalus ar kaskur uzrybyje. sykiu tvarkingai apzvelgta! "autoriui ir prijauciantiems"-pasiskaityk spauda, pavartik internta. pamatysi kita vaizdeli... zmogau.. bet jei nemegsti elektronikos, abejojiu ar zinai kas yra internetas :/

16500. to autoriui ir prijauciantiems2005-05-16 21:57
konkreciai apie kokius "alternatyvininkus" autorius tu shneki? nes gal nevisi vienodai supranta ta takoskyra tarp institucinio ir alternatyvaus.

16501. ir panasios kombinacijos2005-05-16 22:06
http://www.google.lt/search?hl=lt&q=lithuanian+experimental+music&meta=

16502. to fanas2005-05-16 22:36
prie ko cia sigitas geda?!?!?! tu gydikis!

16503. @2005-05-16 23:00
man irgi is teksto atrodo, bnet jau TB teigia, kad nepriklausomoje elektronineje eksperimentineje scenoje vyksta kazkokie idomus dalykai. Anoj JM berods kazkas buvo, bet jau kazhkaip nebeprisimenu, tiek idomi buvo :)))...

16504. --->16492. autoriui ir prijauciantiems2005-05-16 23:18
nuo rodymo "kazhko kokybishko" ir pavargt galima, kai 15 metu to niekas nepastebi. tai, aisku, ir paciu "nepriklausomu" problema - ne tie laikai, kai vis dar reikia ko nors tiketis is virsaus. lengva mojuoti diplomu kasmet riebiai atshvenciant saugia kasmetinio biudzeto doze. ir cia ne tik apie muzika. cia apie bet kuria sriti, kur visagales profsajungos ir konjunktura. bet "prijauchianchius" erzina ne tiek tai (prie ko jau visi iprato), o elementarus ignoravimas to, kas ish tikruju egzistuoja. bijau, kad egzistuoja kazkokioj shalutinej situacijoj, kuri pagaliau pradeda veikti visai kitais principais, ir kuriai tas konjunkturinis statusas tampa ne toks svarbus.

16505. L2005-05-16 23:30
Nu fain... Is gramatikos kokybes ir minciu nuoseklumo aisku, kad susirinko pas mumis cia Delfi tipo chebra... Tai turbut geriau tikrai jau reiks i kaima ropiu sodint. Ypac prajuokino tas emocionalusis, kur Sigito Gedos nezinojo kur deti ir kazkam gydItis liepe:)) Prasom prasom, all are welcome:)

16506. --->L2005-05-17 00:01
i-neto komentarams ant lt zemes is tikruju toli iki poezijos:)

16509. fanas2005-05-17 07:32
as tai manau kad e-muzikai puikiai lietuvai atstovauja sigitas geda . kam cia dar ieskoti kokiu pashaliniu , kurie i musu sv.pinigus pretenduotu ...

16510. klausytojas :-) 2005-05-17 08:19
geras straipsnis. ishtikruju, ju truksta apie elektronine muzika, taip pat ir lietuviu veikla shioj srity turi but matoma vieshai..sprendziu ish fest.- yra labai geru dalyku. vertinu straipsni teigiamai. skemes

16511. v 2 autoriui ir prijauciantiems2005-05-17 08:58
prasikrapstyk akis/ausis ,,,, jau 3 metai kaip jauna muzika totaliai priklausoma nuo tu neinstituciniu zmoniu sukurto konteksto. tai idirbis . niekas ish nieko neatsiranda.

16516. rapalas2005-05-17 09:33
as skaitau, kad jei institucija, tai sudas gaunasi, o jei prijauciantieji, tada kaifas. ot sitaip, blin.:)))

16537. jurgis2005-05-17 19:59
bloga cia diskusija. kazkokia.... tiesa viena. visai salia yra zmones, kurie galetu suorganizuoti geresni, aktualesni, idomesni festivali. taciau jie nebus niekada prileisti prie tokios galimybes (net prisideti dalinai), nes yra siaubinga profesionaliu kulturos darbuotoju konjunktura ir nieko cia nepadarysi.

16538. ppaplas2005-05-17 20:04
palyginkite Jauna Muzika su Elektrodienomis. kaip jums skirtumas? nors ir ten ir ten institucijos veikia. taciau zmones kiti, konteksto ismanymas kitoks ir rezultatas kitoks. spreskite patys kiek kartu EDienos geriau uz Jaumuz...

16541. hm2005-05-17 21:50
kaip keista- o mane festivalis įkvėpė. gal todėl, kad neseniai smegenys šiam dalykui atsivėrė. argi taip daug kur turite nueiti ir rasti ką nors verto [kaip kad galima buvo išgirsti JM]? aišku straipsnis irgi puikus, nors apie kai kuriuos dalykus [japonas, prancūzė] kalbama manrods pernelyg pakylėtai. Sigitas Geda gerai rašo vaikams, ir gerai komunikuoja su mitinėmis struktūromis. įdomu kaip tai suskambėtų muzikoje.

16542. v 2 16538. ppaplas2005-05-17 22:05
cia gal skonio reikalas , bet man JM daug stipriau. siek tiek skirtingi dalykai , kad taip paimt ir lygint- orentacija kita :))

16546. Bajarkevičiau, nu nerašyk tu taip banaliai:2005-05-18 00:02
Pauline Oliveiros, žymi akordeonistė, kompozitorė, bendradarbiavusi su pačiu Johnu Cage‘u...

16547. CageCult2005-05-18 00:39
su Paciu Dzon Keidzu!!! ohohohooho! jo, visi mes esame didziojo Guru pasekejai. Sri John Cage

16548. to v 2 16538. ppaplas2005-05-18 00:42
pasakyk kodel JM tau daug stipriau uz El.Dienas? jeigu tu esi Mariaus Barnausko arba Lino Rimsos kurybos fanas, tada JM tau tikrai geriau... ash tai nesu pastaruju fanas.

16551. v 2 16548.2005-05-18 07:37
nu as tikrai nesu Mariaus Barnausko arba Lino Rimsos fanas , bet dar labiau man neidomus monolake ar deadbeat, kurie kaip ir vinis buvo El.dienose . man kur kas labiau festivaliai patinka kai vinis buna merzbow , ryoji ikeda ar pita .bet as nesakau taip kategorishkai - el.dienose irgi buvo idomiu dalyku , tik el.dienos vyko 1 karta , o JM kasmet...

16558. oo2005-05-18 10:35
kai mes isijungiam daugiakanali gramofona, katalogai ir aprashymai nugula i stalchius. who cares? kai ijungus audio polichromijas dreba spalvoti akiniai, mes neklausiam vardo, nes vardas aishkus: "shitas radijas kartais nesha tv". shiemet neshe ir interneta. ir tik kai viskas nugula i saugia distancija, mums reikia orientyru. tada ijungiam kabutes "jauna muzika", "elektrodienos", "tas ir tas" - cia geriau, cia nevisai. imam kubikus ir ziurim, kaip butu galima viska pasukti, kad i shita radija butu suinstaliuotas ultra fm (vienetiniai modeliai).

16559. klausimas2005-05-18 10:49
Kas galėtų pasakyti, kodėl apie elektroninę muziką, kur ji bepasirodytų - festivaliuose ar radijuje, komentatoriai šneka tik kaip religiniai fundamentalistai, nekenčiantys vienas kito ir juolab kitamanių?

16560. atsakymas2005-05-18 11:17
manot, kad tai tik eletkronines muzikos komentatoriu problema? pasiziurekit i poetus/rashytojus, dailininkus (pabukit ju, skirtingai mastanciu, susiburimuose, ypac kai svarstoma kas nors svarbaus), zvilgtelkit i kokiu nors ore.lt, as jau nekalbu apie omni ir delfi, komentarus. LT internetas yra tirshtas nerealizuotu fundamentalizmo svajoniu avilys, o madom greitai uzsikreciama. kalbant apie e-muzika, tas keistas angazavimasis yra nejauki tendencija, bet tai nera kazkas labai isskirtinio.

16569. v 2 klausimas&atsakymas2005-05-18 13:15
1.kol kas sioje diskusijoje neapykantos as nematau. o kad kai kas labiau patinka o kai kas maziau , tai naturalu. 2. o kodel nesiangazuoti zmonems ,kurie mano kad kai ka sugeba ir irodo tai savo darbais ?-taip ir turi buti. argi cia problema ? problema tame, kad kai kas kaip sovietu laikais noretu nuspresti kas gali angazuotis, o kas ne .

16574. Kitas klausimas2005-05-18 14:47
O kodėl tada toks atvirai delfiškas komentatorių agresyvumas nepasireiškia kalbant apie klasikinę, operinę, etninę muziką, netgi moderniąją, bet apie elektroninę - būtinai ir privalomai?

16576. to Kitas KLausimas2005-05-18 15:18
pasireishkia!!!

16577. and the winner is...2005-05-18 15:25
JM buvo pusetinas. cia ash dristu suskirstyti laimetoju penketuka, taip kaip tai mato sektos apzvalgininkas: svariai ishlaizhytos subines prizas tenka - Alvanoto; ekstazes prizas eina Jasenkai; apsiseilejimo- TB; kontraversijos prizas- Bumstenui; metu nusivylimas- visi susiktai nuobodus antrojo koncerto lietuviai; metu japonas- ikeda.

16580. v to Kitas klausimas2005-05-18 16:25
kol kas as delfiska komentatoriu agresyvuma pastebiu tik ish prieshishkos e-muzikai puses. matyt taip ir turetu buti - kas ka nors daro , visuomet ishaukia kitu nepasitenkinima

16581. kas daugiau :) ?2005-05-18 16:29
"kurybine, atsiprasau, negalia ir ambiciju neturejimas", "religiniai fundamentalistai" , "nekenčiantys vienas kito ir juolab kitamanių", "keistas angazavimasis yra nejauki tendencija", "atvirai delfiškas komentatorių agresyvumas ","sektos apzvalgininkas"

16583. panorama2005-05-18 17:13
šunys loja, o karavanas žingsniuoja toliau... pirmųjų balsai į dangų neskrenda, o antrasis- į jį neina. elektronikos didi ateitis- kaip ir visos civilizacijos. [; [; [; [; [; [; [; [;

16585. oo2005-05-18 17:48
www.absurd.org - shitas saitas mums kelia nuotaika.

16587. @2005-05-18 19:10
ir vel tie niekai apie "kazka draudziancius", "kaip sovietai", na nemoka zmones egzistuoti nepriespaudoje, kokios traumos!... vaduokites, is piktumo nieko nebus

16591. 9090092005-05-18 22:12
viskas yra labai paprasta. zmones, kurie organizuoja jauM nesugeba aprepti visumos ir vaduojasi su akademiniais trupineliais nuo0 artimiausio stalelio. manau, cia reikia kazko kito.

16606. įdomu2005-05-19 09:45
Čia taip įdomiai sakoma: "nesugeba aprepti visumos". Gal pasakytumėte, kas yra toji Visuma?

16613. super2005-05-19 12:09
Tiek komentaru, kad turbut ir straipsni perskaitysiu :)) Bet siaip, piktumas ir "fundamentalistinis" angazuotumas visuomet, kaip pastebejau, tarpsta uzdarose bendruomenese. Kuo "chebros" uzdaresnes ir labiau savipakankamos, taip sakant, tuo labiau jos netoleruoja kitoniskumo ir tuo labiau klesti Napoleono kompleksas - mes geriausi, bet nepripazinti. Vaikysteje, pamenu, ta mes vadinome "sikantis katinas ant bedugnes krasto". Kita vertus, kas gi trukdo jums - genialiesiems andegraundininkams - rengti savo supergenialios muzikos festivalius. Nesu as didele "Jauno muzikos" fane, bet kad festivalis pasirenka kazkoki viena aspekta ir atrinkdamas muzika savo programoms taiko kokybes kriterijus - tai yra normalu. Kitaip renginys virstu tiesiog kratiniu, ponai!

16615. GG2005-05-19 13:03
Akivaizdu kad JM siemet buvo nerealiai stipri, ypac del uzsienio dalyviu, vien kokie vardai!!! Lietuviska terpe visada problematiska. ir ypac kada apie ja raso fundamentalistai. elektrodienos ta kazkoks pseudo diskotekinis renginys, kur visi susirenka tarsi klausyti, bet siaip visi noretu laisvai pashokti ant tos muzikos, kaip kokiam klube.

16616. --->super2005-05-19 13:12
kokybes kriterijai ok, bet su jais visada veikia subjektyvus statuso kriterijai, apie ka straipsny ir kalbama. o apie ta mitini uzdaruma, genialuma ir nepripazinima gal, vis delto, uzteks - tikrai ne apie tai ten. svarbiausio akcento - paskutines pastraipos - niekas taip ir nepastebi: festivalis ok, ir vienintelis trukumas, kad jis nesukuria international platformos ivairioms LT el.muzikos / garso meno tendencijoms, nors turi tam galimybiu. bet trukumai irgi normalu - visur ju yra. jei atidziau paskaitai, matai, kad ten ne kritika "pripazintiems kompozitoriams" ir net ne ju pasirinkimui, o oficialiai festivalio retorikai apie el.muizikos ttradicijas lietuvoje. kaip matom, niekas cia nenori su nieko rietis ar ko nors nekesti, ar napoleoniskai kompleksuotis ar pan. - tai yra astriadiadantiskai lietuviski ishmislai ir iskreiptas grynai lietuvishkas fetishas nesveikoms ambicijoms. p.s. jau matau kita exp. elektronikos anonsa: "kieciausia lituviu sekta pristato: genialus ir nepripazinti..." ir t.t. po to eis sektos apzvalgininku komentarai ir priesu bombos. cia gi grynas farsas, neisivaizduoju kaip tai galima priimt uz gryna piniga.

16624. ab2005-05-19 17:24
kritika pripazintiems kompozitoriams yra tiesiog butina. taip pat kaip ir kritika nukreipta pries pripazintas institucijas.

16625. @2005-05-19 18:31
manau, kad kritika butina ir nepripazintiems, ir nepripazintoms :))

16629. ba2005-05-19 22:53
bet pripazintiems ji tiesiog butina

16637. za2005-05-20 12:39
Skaitau, kad kritika isvis nebutina, nes niekam nepatinka. Uztenka geros reklamos.

16638. milda2005-05-20 13:45
paskaitykite kur ir su kuo musu lietuviai konkreciai minimas vienas... su kuo bendrauja, ka veikia ir ka mes turime dabar lietuvoj, vilniuj e_muzikoj..ir bus skeptikams lietuviu adresu ramiau(jei tai pades:) ): Ralf Wehowsky founded the group P.D. (in 1981 renamed P16.D4) and the label Wahrnehmungen (in 1982 renamed Selektion) in 1980. P16.D4 were one of the most influential groups of experimental industrial music. They developed concepts of materialaustausch long before the term remix was even coined. for their live appearances they were equally at home at punk and no wave festivals as at the holy grails of academic avantgarde like the Ferientage Neuer Musik, Darmstadt. since the early 90s Wehowsky worked under his own name (rlw). the quiet, highly complex style of composition, based on artifacts of instrumental and electronic lateral noises, evolving out of his collaboration with bernhard gŸnter was influential for numerous artists in the fields of electronic and improvised music. some reflections on his work can be found on TULPAS, a 5CD-box-set, featuring more than 50 artists performing their versions of rlw pieces (incl. Jim O«Rourke, Brume, Achim Wollscheid, Toshiya Tsunoda, John Duncan, Antanas Jasenka, Ryoji Ikeda, John Watermann a.o.). the new decennium started with a surprise for many as first releases showed a new approach of integrating improvised music and composition (as can be found on the CDs VIEWS and SIGHTS, the latter w/ long-time collaborator Bruce Russell).

16639. opss2005-05-20 14:00
o geras a tai jasenka taip pavaro? geras...normaliai!

16640. dar syk OPSS2005-05-20 14:03
ar yra kokiu irasu kur galima butu isigyti a.jasenkos elektronines muzikos, turiu omeny neinternetu bet lietuvoj- cd ?

16643. aha2005-05-20 15:20
aha, as irgi prisimenu, kaip Lietuvos krepsinio rinktines nariai buvo laimingi kaip vaikai, kai 1992 Barselonoj galejo nusifotografuoti su Dream Team...:)))

16648. jj2005-05-20 18:44
cia p. jasenka normalia konspiracija prastume... :)))))

16649. greiciausiai cia raso tas pats zmogus2005-05-20 18:47
16638. milda 2005-05-20 13:45

16650. ...2005-05-20 18:48
16638. milda 2005-05-20 13:45, 16639. opss 2005-05-20 14:00, 16640. dar syk OPSS 2005-05-20 14:03

16653. lietuviais esame mes giime :-) 2005-05-20 22:12
Nu ir kas kad Jasenka cia pats save prastumineja !!.. Kas kitas tai padarys? Juk kiekvienas kas nera partijos narys turi buti pats savo vadybininkas.

16655. milda2005-05-20 23:36
gakiu atsiusti ir apie kitus, bet "po ranka" pasitaike... jasenka cia ne prie ko.

16656. jj2005-05-21 00:26
milda, kas tu esi? domiesi "savanorishkai" ar toks darbas tavo? idomu. :))

16657. joshke2005-05-21 07:34
tie kas cia kalba apie kazkokius undergraundus ir sektas , matyt patys giliam under grounde sedi ir dienos shviesos nemato.ir kas gi jus taip giliai pakase :)

16661. ab2005-05-21 11:45
kaikurie mato sviesa - kaikurie nemato sviesos. undergroundas cia niekuo detas. be to kas tas undergroundas? jasenka?! nu patys pagalvokite...

16884. 12342005-06-01 23:33
...taigi kad su minimu jasenka myti kad viskas tvarkoj...o undergroundas cia detas kuo?...kas tas undergrounda`as Lietuvoje? ar jis toks yra?

22992. =-2006-03-07 04:00
su jasenka gal ir neviskas tvarkoj. taciau koks skirtumas?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
21:39:54 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba