Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-03-10 nr. 3086

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jolanta Sereikaitė.
ISTORIJA
54
• RENGINIAI, SKIRTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENAI – KOVO 11-AJAI
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŠIANDIENINĖ LIETUVA: VILTYS IR REALYBĖ55
• FORUMO "ŠIANDIENINĖ LIETUVA: VILTYS IR REALYBĖ" REZOLIUCIJA5

LITERATŪRA 
• Rasa Drazdauskienė.
ORLANDAS, ORLANDA, ORLANDO...
4

KNYGOS 
• Jūratė Baranova.
ŽURNALISTĖS KNYGA, KAIP PROVOKUOJANTIS EKSPERIMENTAS
28
• NEPASIGAILĖTI DUŠANSKIO10
• KARTONO PILYS1
• MIEGU SU TAVIMI PO ODA2
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• "IŠLAISVINTI PIRMAPRADĘ IDĖJĄ"3
• Vitalija Mockutė.
"GAIDA", INSPIRUOTA "GAIDOS"
2

TEATRAS 
• PEREITŲ VINGIŲ BEIEŠKANT2
• NERIMTA KOMEDIJA APIE RIMTUS DALYKUS
• VITEBSKO LĖLIŲ TEATRO VIEŠNAGĖ

DAILĖ 
 Saulius Kuizinas.
MOBILUMO INTERPRETACIJOS
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
"STIKLO ŽAIDIMAI" VITRAŽO MANUFAKTŪROJE
3

KULTŪRA 
• NAUJAS MENOTYROS METRAŠTIS2

NAUJI FILMAI 
• IKI "PRAVDOS" FESTIVALIO – VIENA MINUTĖ
• FILMO "LAIKU SUSPĖJOME PASIKALBĖTI" PREMJERA
• NAUJAS LIETUVIŠKAS VAIDYBINIS FILMAS "AŠ ESI TU"4

POEZIJA 
• GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ70

PROZA 
• Algirdas Vaseris.
VIENOS DIENOS ŠVENTĖ
14

VERTIMAI 
• EWA LIPSKA6

PAVELDAS 
• IEVA DILYTė.
TALINE – NAUJAS DAUGIAFUNKCINIS MODERNAUS MENO MUZIEJUS

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Pabedinskas.
INDIJA, ŠVYTINTI FOTOGRAFIJOSE
1
• Vytautas Michelkevičius.
"KITAS FESTIVALIS" ("NEXT FESTIVAL") IŠVAŽIAVO IŠ MIESTO
• 10 EKSPERIMENTŲ4

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• IX PIETŲ AMERIKOS LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS URUGVAJUJE6

KRONIKA 
• VYRIŠKA – MOTERIŠKA
• ŠOKIO SPEKTAKLYJE – MOTERŲ PASLAPTYS
• VERTĖJŲ DARBAI IR SUSIRINKIMAI
• POPULIARIAUSIOS UŽSIENIO GROŽINĖS LITERATŪROS AUTORIŲ KNYGOS4

DE PROFUNDIS 
• KITATAUČIAI LIETUVOJE RETRO ŽVILGSNIU2

DAILĖ

MOBILUMO INTERPRETACIJOS

Saulius Kuizinas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Patricija Jurkšaitytė. "Paskutinės minutės pasiūlymas"

Dailininkų grupė, keliaujanti po Šveicarijos Alpes, gali fotografuotais įspūdžiais nustebinti kolegas, tuo pat metu esančius japoniškose Alpėse. Tereikia turėti fotografuojantį mobilų telefoną. Žiniasklaida, besirūpinanti pasaulio pažinimu, teikia gaunamą ir kuriamą informaciją, dailininkai, vartodami "bendruosius" žinomus tekstus, kuria specifinę unikalią informaciją, paremtą tradicijomis bei patirtimi, suasmenintą, kuri tampa delikačia informacijos apyvartos dalimi. Šią bendros partnerystės idėją, brandinamą kelis šimtmečius, olandų kilmės kuratorė Saskija Bos panaudojo unikalių vizualiojo meno parodų ciklui. Amsterdame, Berlyne, Vilniuje dailininkų keturiose parodose sukurta informacijos rūšis įdomi, provokuojanti ir meniška. Dailininkas čia suprantamas kaip vizualinės informacijos teikėjas, dokumentuojantis ją ir komentuojantis. Retesniais atvejais pasikliaujama išmoninga menine interpretacija (Alicijos Framis, Patricijos Jurkšaitytės atvejais).

Kokios ŠMC eksponuojamos parodos "Apie mobilumą" dalyvių idėjos įsimena? Idėjinės ir meninės naujienos yra artimos savo problematika ankstesnėms, tačiau beveik visos meninės pastangos džiugina meninės konstrukcijos naujove, reikšminga temos parinktimi ir yra svarbios kolegialiai besišnekučiuojančioje draugijoje, kurioje sąmojingesnis poveikis retas, tačiau suprantamas kaip džiuginantis ir įsimintinas.

Vilniškės parodos sudarytojas Kęstutis Kuizinas pasirūpino, kad ji nebūtų mažareikšmė. Paroda yra lengva, skaidri ir daugiaprasmė. Kai italų architektai tyrinėja ir stebisi naujųjų marokiečių monarchiškomis rezidencijomis Maroke, supranti, kad tai nėra vien džiaugimasis vertingesnių europinių architektūros idėjų sklaida, bet ir dokumentalus europocentrinio sugestyvumo ironizavimas. Naujo perdirbimo variantai kasdienybėje ir parodoje rodomi ne vien tik iš aukšto kaip kai kas įdomaus, bet ir kaip kai kas gėdinga. Vaizdo informacija ir komentarai rodo, kaip lūšnynų kvartaluose naujai suskamba "monarchiškos" sandaros dviaukštis, atviras savininko džiaugsmui ir turisto nuostabai. Italų architektai išsiskiria tradicijų išmanymu, kvalifikacija, taip pat yra susaistyti pragmatiniu konvencionalumu. Todėl meniniame projekte jie žavisi tokios "linksminančios" informacijos perteikimo galimybėmis.

Gražu, kad architektūrinių verčių kūrėjai yra Stefano Boeri’o kolegos, galintys patys diferencijuoti rizikingos architektūros tendencijos menines sėkmes; tendencijos, kuri yra sintetiška ir turi savų "pasekėjų" bemaž visose Europos valstybėse. Jei mėgstate architektūros naujoves, tai ši italų architektų provokuojama vilionė samprotauti, kaip atrodys kad ir naujųjų rusų dviaukščiai, išties įdomi. Architektūrinės kalbos semantika, pilies sandaros statiniai ne vieną stebėtoją gali paskatinti laisviau fantazuoti, o tai "tikra" meninio eksponavimo pasekmė. Žinoma, pakaktų susipažinti su Tadao Ando ar Mario Bottos kūryba, kad laisvesnes marokietiškas improvizacijas pavadintume žavėjimusi estetizuotu marokietiškos architektūros paveldu. Išskirtiniu naujumu jie linksmai puošnūs, komediniai, todėl juos reportažiškai pastebi italų architektai.

Itin sėkmingas ispanės Alicijos Framis videopasakojimas apie Nyderlandų banko tarnautojus. Vientisas pasakojimas apie sustabdytų asmenų veiksmingumą tema "Slaptas streikas" šiame daugiadinaminiame greitaeigiame laike atrodo ypač puošniai. Banko tarnautojai tarsi paprašyti suvaidinti save kaip vizualią priežastį vaškinėms skulptūroms atsirasti. Šis plastinių idėjų vienis – kelias sekundes trunkančių filmuotų epizodų junginys – rodo, kaip nesunkiai, draugiškai sukuriama visiems suprantama vaidyba, visur imituojant banko tarsi muziejaus sustabdytą kasdienybę. Gražu, kad išlaikyta vizualumo įvairovė, filmuoto veiksmo natūralumas. Mobilumo idėją kūrinyje norisi suprasti itin lengvabūdiškai, kaip režisierės ir operatorių susitarimą sumuziejinti banko kasdienybę itin lengvai, per pusvalandį, vienodai suprantant meninės sėkmės unikalumą. Šiame videopasakojime pavyko išvengti istorizmo, kuris paprastai praturtina vaškinių skulptūrų muziejus.

Kitas Alicijos Framis kūrinys populiarina kultūrinių kontaktų įvairovę. Čia pasikliaujama dviejų politinių simbolių, dviejų tautinių vėliavų suartinimu baltų sportinių kepuraičių paviršiuje. Kūrinyje daug simboliškų daugiaprasmių derinių, tačiau išlieka galima dalies ir visumos sąveika. Žiūrėdami galime įsivaizduoti gausybę vietovaizdžių, primenančią "Travel" kanalo įvairovę. Galime mėgautis savų įžvalgų vizualine raiška, į kurią implikuota politinė tolerancija padeda suvokti žinomų ir nežinomų asmenų dvivalstybinę prigimtį ir veiktį. Šis politinis dualizmas savo akivaizdumu ir gausa yra artimas komiškiems šventiniams Disneilendo suvenyrams. Skirtumas tik tas, kad ši kepuraičių puošybos idėja nauja, tačiau, prisimenant dvivalstybinio idealizmo ženklinimą "Sojuz" ir "Appolo" kontaktinėse programose, tas dualizmas jau buvo įgyvendintas aštuntojo dešimtmečio estetikoje. Interpretacinė dermė yra savalaikė ir Lietuvos piliečiams, matantiems ir patiriantiems tarpvalstybines kultūrų sąveikas.

Menininkai iš Roterdamo Liesbeth Bik ir Josas van der Polas dešimt metų dirba drauge. Šioje parodoje jie sudomina fotografiniu pasakojimu "Biosfera" apie ekologišką, išplėtotą šiltnamį. Autoriai nutyli ekosistemos grėsmes, visuotinio planetos atšilimo baimę ir pasikliauja oficialia fotografuojančio turisto nuostaba. Jie itin gražiai parenka spalvingas didžiulio šiltnamio vietas, ieškodami šventiškesnio kolorito, primenančio renesansinį. Fotografijų serija teigia nuolatinio gėrėjimosi esamybe svarbą. Autoriams pavyksta išlaikyti dokumentavimo anonimiškumą, vizualinių įžvalgų panašumas liudija ribotesnį mobilumą: romantizuojant meninę erdvę ir žavintis scenovaizdiška augmenija, pamirštami patys pastatų lankytojai.

Judi Werthein sukonstravo įdomią linksmą kūrinio fabulą, kurią iliustravo vizualiniais pavyzdžiais. Itin skirtingai suvokiamas politines JAV viliones stengtasi parodyti meksikietišku požiūriu. Pažadėtoji šalis tebėra stimuliuojanti demokratiškumu valstybė – ypač nusivylusiems svetimtaučiams. Neseniai televizija rodė naują kontrabandininkų tunelį tarp Meksikos ir JAV. Argentinietės J. Werthein projektas – linksmas, primena J. L. Borgeso apsakymą apie pabėgusius skaitytojus. Autorė daug dėmesio skiria įmanomam atsitiktiniam pabėgimui bei meninei atributikai, naudojamai siekiant simbolinio prizo. Kaip reklaminė išdaiga rodomi sportiniai bateliai, vaizdžiai tariant, išduoda potencialų JAV sienos pažeidėją. Žaisminga provokacija padeda kurti antiamerikietišką simbolį, kuris skatina daugiažodžiauti asmenybės laisvės temomis. Autorės sumanyto žaidimo kulminacija tampa 200 dolerių premija nelegaliai kirtusiam JAV sieną. Žaidybinio žanro parodijuojantis projektas verčia žiūrovą improvizuoti ir gali būti suprantamas kaip išgalvotas "anonimiško žmonių gelbėjimo komitetas".

Patricijos Jurkšaitytės nauji tapiniai šioje draugijoje mistiški. Jos paveikslai tarsi išnešti iš tarybinių požemių tamsos, sėkmingesni – gražūs spalvų vilionėmis, juose dvejinamos semantinės erdvės, gretinami įvairūs laiko tarpsniai. Ironizuojami tolimi daugiažvaigždžiai viešbučių fasadai. Koloritas prislopintas, bet pertapyta viešbučių fasadų konstruktyvi sandara suteikia darbams sugestyvaus ritminio lengvumo.

Informatyviai mobilia politine staigmena šioje parodoje tapo S. Snyderso projektas – pasakojimas apie S. Huseino slaptavietę. Šios temos "humanizavimas" yra ypač nelauktas iš amerikiečio, tarkim, linksmo kitaminčio. S. Snydersas nebijo dokumentalios tiesos likučių, jis rodo specialiai įgytą fotoinformaciją, ją perkomentuoja ir liudija vienatvinį besislapstančio diktatoriaus pakrikimą. Fotografijos atstumiančios, jų neįmanoma žiūrėti ilgiau, "daiktų tvarka" trikdanti. Aplinkinių daiktų sąveika rėksminga, persotinta nirtuliu. Vizualus monarcho sutriuškinimas režisuotos slėptuvės požemyje pribloškia kaip civilizacijos pari­bys. Tačiau tekstinė interpretacija artėja prie vos įmanomo "idealizuojamo humanizmo" standartų, kuriais bandoma redaguoti informacijos srautus.

Savalaikė atrodo A. Mikšio kolekcija. Jis fotografijose fiksuoja džiaugsmą ten, kur jis dažniausiai matomas, – Vilniaus "Akropolyje". Jo darbų herojai žvilgsniais skrodžia erdvę ir smalsiai sveikina žiūrovus. Fotografijos spalvotos, sugestyvios, išlaikančios temos bei siužeto vientisumą, raginančios žiūrovus dažniau fotografuotis prekybos centruose.

Paroda "Apie mobilumą" iš Vilniaus keliaus į Budapeštą, tikintis, kad ji taps įsimintina vertinga patirtimi.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:37:24 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba