Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-03-10 nr. 3086

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jolanta Sereikaitė.
ISTORIJA
54
• RENGINIAI, SKIRTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENAI – KOVO 11-AJAI
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŠIANDIENINĖ LIETUVA: VILTYS IR REALYBĖ55
• FORUMO "ŠIANDIENINĖ LIETUVA: VILTYS IR REALYBĖ" REZOLIUCIJA5

LITERATŪRA 
• Rasa Drazdauskienė.
ORLANDAS, ORLANDA, ORLANDO...
4

KNYGOS 
• Jūratė Baranova.
ŽURNALISTĖS KNYGA, KAIP PROVOKUOJANTIS EKSPERIMENTAS
28
• NEPASIGAILĖTI DUŠANSKIO10
• KARTONO PILYS1
• MIEGU SU TAVIMI PO ODA2
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• "IŠLAISVINTI PIRMAPRADĘ IDĖJĄ"3
• Vitalija Mockutė.
"GAIDA", INSPIRUOTA "GAIDOS"
2

TEATRAS 
• PEREITŲ VINGIŲ BEIEŠKANT2
• NERIMTA KOMEDIJA APIE RIMTUS DALYKUS
• VITEBSKO LĖLIŲ TEATRO VIEŠNAGĖ

DAILĖ 
• Saulius Kuizinas.
MOBILUMO INTERPRETACIJOS
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
"STIKLO ŽAIDIMAI" VITRAŽO MANUFAKTŪROJE
3

KULTŪRA 
 NAUJAS MENOTYROS METRAŠTIS2

NAUJI FILMAI 
• IKI "PRAVDOS" FESTIVALIO – VIENA MINUTĖ
• FILMO "LAIKU SUSPĖJOME PASIKALBĖTI" PREMJERA
• NAUJAS LIETUVIŠKAS VAIDYBINIS FILMAS "AŠ ESI TU"4

POEZIJA 
• GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ70

PROZA 
• Algirdas Vaseris.
VIENOS DIENOS ŠVENTĖ
14

VERTIMAI 
• EWA LIPSKA6

PAVELDAS 
• IEVA DILYTė.
TALINE – NAUJAS DAUGIAFUNKCINIS MODERNAUS MENO MUZIEJUS

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Pabedinskas.
INDIJA, ŠVYTINTI FOTOGRAFIJOSE
1
• Vytautas Michelkevičius.
"KITAS FESTIVALIS" ("NEXT FESTIVAL") IŠVAŽIAVO IŠ MIESTO
• 10 EKSPERIMENTŲ4

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• IX PIETŲ AMERIKOS LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS URUGVAJUJE6

KRONIKA 
• VYRIŠKA – MOTERIŠKA
• ŠOKIO SPEKTAKLYJE – MOTERŲ PASLAPTYS
• VERTĖJŲ DARBAI IR SUSIRINKIMAI
• POPULIARIAUSIOS UŽSIENIO GROŽINĖS LITERATŪROS AUTORIŲ KNYGOS4

DE PROFUNDIS 
• KITATAUČIAI LIETUVOJE RETRO ŽVILGSNIU2

KULTŪRA

NAUJAS MENOTYROS METRAŠTIS

[skaityti komentarus]

Metų pradžioje pasirodė leidinys "Kultūros paveldas – prarastos vertybės, neišnaudotos galimybės", kurio viršelyje dar rikiuojasi trys stilizuotos raidės MIK. Apie jį su leidinio redaktorių kolegijos pirmininku, Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto direktoriumi profesoriumi VYTAUTU LEVANDAUSKU kalbasi RASA BERTAŠIŪTĖ.

Koks tai leidinys, kam jis skirtas?

MIK yra tęstinio leidinio "Meno istorija ir kritika" trumpinys. Visas pavadinimas lietuvių, taip pat ir anglų kalba įrašytas baltomis raidelėmis po juo. Tai recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys, kurį ketiname leisti kartą per metus. Pavadinimas yra "Menotyros" sinonimas. Vakarų šalyse nėra tokios mokslo šakos, kuri vadintųsi menotyra. Tai Rytų kaimynų iskusstvovedenije, iskusstvoznanije vertimas. Vakaruose tai vadinama meno istorija, meno kritika arba meno teorija. Tačiau nenorėtume mesti iššūkio ar pasmerkti menotyros, kuri gana gerai mūsų krašte prigijo. Mūsų tikslas – leisti tarptautinį keliakalbį leidinį, tad ir jo pavadinimą sukūrėme artimesnį Vakarams.

Tačiau Lietuvoje jau daugiau kaip dešimt metų leidžiamas periodinis leidinys "Menotyra". Ar nebus dubliavimosi? Ar ne per daug Lietuvėlei panašių mokslo leidinių?

Tai dar viena, nors ir nepagrindinė, priežastis, skatinusi pasirinkti kitokį pavadinimą. Menotyra – mokslas, apimantis visų meno šakų tyrimus. Jūsų minimame leidinyje analizuojama dailė, teatras, muzika, bet jame retai kada gvildenamos architektūros, fotografijos, audiovizualinio meno temos. Tikimės savo leidinyje surasti vietos visiems menams. Juolab kad jame spausdina straipsnius ne tik Lietuvos, bet ir užsienio (visų pirma Baltijos šalių regiono) mokslininkai. Kitas svarbus skirtumas – leidinio iliustratyvumas. "Menotyra", leidžiama Lietuvos mokslų akademijos leidyklos, gana kukliai iliustruota. Kai kuriuose numeriuose, ypač skirtuose dailės kūrinių analizei ir vertinimui, trūksta spalvotų iliustracijų, nors tekstas jų reikalauja. Žvilgtelėkime į Europos šalių prestižinius menotyros leidinius, pavyzdžiui, "Revus de l’art", kuris įrašytas į Mokslinės informacijos instituto (ISI) sąrašus. Kiekvienas straipsnis puikiai iliustruotas reprodukcijomis ir, jei reikia, net spalvotomis.

Skirtumai akivaizdūs, tačiau gal būtų tikslinga sujungti menotyrininkų pajėgas ir leisti geros kokybės aukšto mokslinio lygio periodinį leidinį Lietuvoje, atitinkantį tarptautinius standartus? Juk "Menotyros" tituliniame puslapyje įrašyta, jog tai Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų leidinys. Kiek yra aukštųjų mokyklų, kuriose plėtojama menotyra? Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, dar architektus rengiančios aukštosios mokyklos, iš dalies – Klaipėdos, Šiaulių universitetai, Vilniaus pedagoginis universitetas...

Paradoksalu, bet autorių iš aukštųjų mokyklų "Menotyroje" beveik nematyti. Šiame žurnale viešpatauja Kultūros, filosofijos ir meno instituto (KFMI) mokslininkai. Jie beveik vieni, išskyrus retas išimtis, rašo į šio leidinio numerius, daugumą redakcinės kolegijos narių (keturi iš septynių, atstovaujančių Lietuvai) sudaro šio instituto atstovai. Beje, prieš porą metų mėginome jungtis prie "Menotyros". Redakcinės kolegijos pirmininkas profesorius Algirdas Gaižutis pritarė, o leidykla "Academia" maloniai sutiko kasmet leisti mūsų sukomplektuotą papildomą – penktą numerį, tačiau… mūsų pačių lėšomis (kiti numeriai finansuojami valstybės). Mes sudarėme teatrologinės tematikos numerį, tačiau leidyklos pateikta sąmata universitetui buvo neįkandama. Dėl bendrų leidyklos išlaidų "Academia" pasirodė esanti bene brangiausia Lietuvoje. Beveik dvigubai didesnės apimties ir su spalvotomis iliustracijomis MIK išleidome kur kas pigiau. KFMI menotyrininkams, kurių pajėgos gana stiprios, reikalingas leidinys, tik reikėtų jį ir vadinti to instituto, o ne aukštųjų mokyklų ar Mokslų akademijos leidiniu, nes jos čia niekuo dėtos.

Koks likimas ištiko Jūsų parengtą teatrologijos straipsnių rinkinį?

Jis niekur neprapuolė. Mums pa­gelbėjo "Darbų ir dienų" mokslinis redaktorius profesorius Leonas Gudaitis. Išleido puikų tomą, skirtą postmoderniam teatrui. Šis leidinys priglaudžia menotyrininkus ne pirmą kartą – prieš keletą metų išėjo solidus tomas apie Lietuvos dailės kryptis ir sroves. Tačiau "Darbai ir dienos" apima visas VDU humanitarinių mokslų šakas. O jų yra daugiau, nei gali tilpti į keturis tomus per metus. Kita vertus, "Darbų ir dienų" formatas menotyros darbams nelabai patogus, jis mažokas iliustracijoms. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie "Logos", kuriame dažnokai pasirodo mūsų tyrinėtojų darbų. Šiuo aspektu artimiausias europiniams standartams yra tęstinis Vilniaus dailės akademijos leidinys "Dailė".

Kaip apsisprendėte leisti naują leidinį? Iš kur gavote lėšų?

VDU iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų išleidžia daugiausia menotyrininkų. Juos rengia aukštos kvalifikacijos dėstytojai – vien habilituotų daktarų ir profesorių turime keturis. O kur dar keliolika docentų, mokslo daktarų, antra tiek doktorantų! Jau senokai suformuotos Menų instituto tyrimo kryptys – Baltijos regiono kultūros paveldo tyrimai, Lietuvos ikonografinių objektų tyrimai, Lietuvos teatro procesų analizė ir kitos. Pirmasis MIK numeris neatsitiktinai skirtas kultūros paveldui. Turime originalią kultūros vertybių apsaugos magistrantūros programą, kuria remiantis, rengiami plataus profilio magistrai, išmanantys bene visas paveldo rūšis, jų specifiką. Užpernai surengėme mokslinę konferenciją, kurioje dalyvavo įvairių kraštų – Švedijos, Vokietijos, Latvijos, Baltarusijos mokslininkai bei paveldotvarkos specialistai. Diskusijų metu kilo mintis leisti straipsnių rinkinį, kuriame būtų atskleistos naujausios paveldotvarkos idėjos, aptartos problemos. Kultūros vertybių apsaugos departamentas sutiko tam skirti lėšų. Taip gimė pirmasis MIK numeris, kurio didžiąją dalį išlaidų padengė Kultūros paveldo centras.

Kokios problemos gvildenamos šiame numeryje?

Anksčiau minėtų šalių ir Lietuvos autoriai nagrinėja kultūrologinius bei teisinius kultūros paveldo apsaugos aspektus, analizuoja kraštovaizdžio, urbanistikos ir architektūros vertybių specifiką, atskleidžia dailės kūrinių išsaugojimo problemas, gilinasi į paveldotvarkos aktualijas. Šio tomo pavadinime neatsitiktinai skamba žodžiai "prarastos vertybės". Tai perspėjimas apie galimus tolesnius praradimus. Leidinyje yra specialus skyrelis, skirtas praktinėms apsaugos problemoms, kuriame šios srities specialistai, nebūtinai pretenduojantys į mokslininkus, dalinasi patirtimi.

Tikėkimės, kad šis meno istorijos ir kritikos tomas nebus pirmas ir paskutinis...

Gavome dalį lėšų antram tomui, kuris bus skirtas šiuolaikinio teatro problemoms. Esame jam surinkę visus straipsnius, pradėtas redagavimas. Tačiau reikia pripažinti, jog dabartinis metas ne pats palankiausias naujiems periodiniams leidiniams Lietuvoje kurti. "Auksiniai laikai" buvo prieš dešimtmetį, kai pradėtas formuoti vadinamasis pripažintų leidinių sąrašas. Be abejo, kiekvienam sveiko proto žmogui aišku, kad mokslinio darbo vertę lemia jo kokybė, o ne vieta, kur straipsnis ar knyga išspausdinta, tačiau Lietuvos mokslo biurokratai pasirūpino, kad būtų kitaip. Kai mokslininkui ar dėstytojui gresia pavojus būti neatestuotam, o doktorantui – neapsiginti disertacijos, jis spausdins savo straipsnius "sąrašiniame" leidinyje. Pastaraisiais metais absurdo keliu nueita toliau. Dabar humanitarai turi publikuoti darbus leidiniuose, įrašytuose į "tarptautinių duomenų bazių, kuriose referuojamų leidinių moksliniai straipsniai gali būti pripažįstami tinkamais vertinant mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų kvalifikaciją, sąrašą" (Lietuvos mokslo tarybos sukurto dokumento pavadinimas). Taigi gali būti genijus, pasaulinio garso mokslininkas, nepataikei į duomenų bazę, tavo straipsnis jau netinkamas, o paskui ir pats netiksi docento ar profesoriaus pareigoms. Gyvename stebuklų šalyje!

Nemanome, kad, įrašius leidinį į duomenų bazes, jis pablogėtų ar pagerėtų. Tačiau mums atrodo, kad brautis su lituanistikos darbais į užsienio šalių leidinius, kurie turi savo tradicijas ir specifiką, ne toks jau didelis prestižas. Geriau būtų, jei pasaulio autoritetai spausdintų savo darbus Lietuvoje.

 

Skaitytojų vertinimai


23316. geda, geda!2006-03-13 16:25
Oi, dekane, negasdink: rusiski terminai yra tiesioginiai vertimai is vokisku 20 a. pradzioje.

23317. bertasiutei2006-03-13 16:26
MA "Menotyra" leidzia jau 4 desimtmecius. Ziopliu samburis ta lietuviska dailetyra-menotyra, patys nezino, kuo uzsiima.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:37:18 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba