Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-03-10 nr. 3086

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Jolanta Sereikaitė.
ISTORIJA
54
• RENGINIAI, SKIRTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENAI – KOVO 11-AJAI
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŠIANDIENINĖ LIETUVA: VILTYS IR REALYBĖ55
• FORUMO "ŠIANDIENINĖ LIETUVA: VILTYS IR REALYBĖ" REZOLIUCIJA5

LITERATŪRA 
• Rasa Drazdauskienė.
ORLANDAS, ORLANDA, ORLANDO...
4

KNYGOS 
• Jūratė Baranova.
ŽURNALISTĖS KNYGA, KAIP PROVOKUOJANTIS EKSPERIMENTAS
28
• NEPASIGAILĖTI DUŠANSKIO10
• KARTONO PILYS1
• MIEGU SU TAVIMI PO ODA2
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• "IŠLAISVINTI PIRMAPRADĘ IDĖJĄ"3
• Vitalija Mockutė.
"GAIDA", INSPIRUOTA "GAIDOS"
2

TEATRAS 
• PEREITŲ VINGIŲ BEIEŠKANT2
• NERIMTA KOMEDIJA APIE RIMTUS DALYKUS
• VITEBSKO LĖLIŲ TEATRO VIEŠNAGĖ

DAILĖ 
• Saulius Kuizinas.
MOBILUMO INTERPRETACIJOS
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
"STIKLO ŽAIDIMAI" VITRAŽO MANUFAKTŪROJE
3

KULTŪRA 
• NAUJAS MENOTYROS METRAŠTIS2

NAUJI FILMAI 
• IKI "PRAVDOS" FESTIVALIO – VIENA MINUTĖ
• FILMO "LAIKU SUSPĖJOME PASIKALBĖTI" PREMJERA
• NAUJAS LIETUVIŠKAS VAIDYBINIS FILMAS "AŠ ESI TU"4

POEZIJA 
• GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ70

PROZA 
• Algirdas Vaseris.
VIENOS DIENOS ŠVENTĖ
14

VERTIMAI 
• EWA LIPSKA6

PAVELDAS 
 IEVA DILYTė.
TALINE – NAUJAS DAUGIAFUNKCINIS MODERNAUS MENO MUZIEJUS

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Pabedinskas.
INDIJA, ŠVYTINTI FOTOGRAFIJOSE
1
• Vytautas Michelkevičius.
"KITAS FESTIVALIS" ("NEXT FESTIVAL") IŠVAŽIAVO IŠ MIESTO
• 10 EKSPERIMENTŲ4

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• IX PIETŲ AMERIKOS LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS URUGVAJUJE6

KRONIKA 
• VYRIŠKA – MOTERIŠKA
• ŠOKIO SPEKTAKLYJE – MOTERŲ PASLAPTYS
• VERTĖJŲ DARBAI IR SUSIRINKIMAI
• POPULIARIAUSIOS UŽSIENIO GROŽINĖS LITERATŪROS AUTORIŲ KNYGOS4

DE PROFUNDIS 
• KITATAUČIAI LIETUVOJE RETRO ŽVILGSNIU2

PAVELDAS

TALINE – NAUJAS DAUGIAFUNKCINIS MODERNAUS MENO MUZIEJUS

IEVA DILYTė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Estijos meno muziejus "Kumu"

Taline Estijos ir Suomijos prezidentai vasario 17 d. iškilmingai atidarė naują modernų "Kumu" muziejų, kuriuo ženklinamas Estijos kultūros politikos posūkis iš tradicinės muziejininkystės į naujas meno paveldo ir modernios kūrybos pristatymo galimybes, pretenduojant tapti Baltijos regiono lyderiu. Apie naują sinkretinį kultūros centrą pasakoja jo atidaryme dalyvavusi menotyrininkė, Lietuvos dailės muziejaus Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Ieva Dilytė.

Vasario 18 d. Taline lankytojams duris atvėrė naujas modernaus meno muziejus "Kumu", skelbiamas didžiausiu meno muziejumi Baltijos ir Šiaurės šalyse. Čia ketinama sukaupti ir eksponuoti didžiausią pasaulyje Estijos meno kolekciją. Pusantro milijono gyventojų turinčiai valstybei tai – svarbus kultūrinis įvykis. "Kumu" atidarymas žymi ne tik Estijos meno muziejaus, bet ir apskritai Estijos identiteto naujos eros pradžią", – tvirtina Marika Valk, Estijos meno muziejaus direktorė. Geokultūriniu atžvilgiu palyginti nedidelėje Estijos meninio gyvenimo erdvėje ir meno rinkoje atsirado galingas, valstybės dotuojamas kultūrinio gyvenimo traukos centras, be abejo, monopolizuojantis meninį gyvenimą.

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, spartėjant meno procesų kaitai, atsirado poreikis kurti naujas modernų ir šiuolaikinį meną kaupiančias institucijas – modernaus meno muziejus. Lietuvoje po beveik du dešimtmečius trukusių diskusijų toks muziejus pagaliau pradėtas rekonstruoti. Tikėtina, kad Lietuvos nacionalinė dailės galerija pagaliau bus atidaryta Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo išvakarėse. Estijos meno muziejus jau kuris laikas sprendė aktualią bene visų Baltijos šalių muziejininkystei ir paveldui problemą – kaip centralizuoti kolekcijas, tinkamai jas saugoti ir efektyviai, demokratiškai pristatyti visuomenei. Kaimyninėje Latvijoje kol kas XX amžiaus dailė kaupiama ir rodoma Latvijos valstybinio muziejaus nuolatinėse ekspozicijose. Vienas pagrindinių dabarties poreikius siekiančio atliepti šiuolaikinio muziejaus imperatyvų tampa jo daugiafunkciškumas.

"Kumu" (iš žodžio kunstimuuseum – dailės muziejus, KUnstiMUuseum) – tai valstybinio Estijos meno muziejaus padalinys. Naujame pastate įsikūrė ne tik parodų salės, bet ir edukacijos centras vaikams, jaunimui ir suaugusiems, 300 vietų renginių salė, pritaikyta konferencijoms, kino bei teatro reikmėms, biblioteka ir archyvai, kavinė, restoranas su terasa, kolekcijų saugyklos, restauracinės dirbtuvės, administracijos kabinetai ir kitos patalpos. Bendras muziejaus plotas – 23 tūkstančiai kvadratinių metrų, iš jų ekspozicijoms skirta tik 5 tūkstančiai kvadratinių metrų. Iki šiol Estijos meno muziejus neturėjo tinkamų sąlygų parodyti didesnės dalies savo kolekcijos vienu metu. Kolekcijos buvo išsklaidytos keliuose muziejuose: Nigulistės muziejuje, Kadriorgo meno muziejuje, Adamsono-Erico muziejuje ir Kristjano Raudo name-muziejuje. Į "Kumu" numatoma perkelti 50 tūkstančių visų Estijos meno muziejaus eksponatų (iš esamų 60 tūkstančių), čia įsikurs ir muziejaus administracija.

Apsilankius naujoje ekspozicijoje, susidarė įspūdis, kad čia viršų ėmė kiekybės kriterijai: siekta plataus užmojo ir išsamumo. Kaip teigia organizatoriai, jų tikslas buvo pritraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius, parodyti kuo daugiau eksponatų kartu pristatyti platų kūrinių spektrą – nuo klasikinio laikotarpio (XVIII amžiaus) iki šių dienų meno. Trečio aukšto nuolatinių ekspozicijų salėse rodomas klasikinis Estijos menas – nuo XVIII amžiaus iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šios dalies kuratorė – Tiina Abel. Ketvirtame aukšte išdėstyta Ehos Komissarov kuruojama 1945–1991 metų Estijos meno ekspozicija, penktame aukšte – keičiamų šiuolaikinio meno parodų galerija. Atidarymo metu pirmame aukšte veikė tarptautinė paroda, kurioje eksponuoti ir Lietuvos menininkų – Gedimino Akstino bei Artūro Railos – darbai. Šios dalies kuratoriai – Mika Hannula, Villu Jaanisoo ir Hanno Soansas.

Nuolatinė klasikinio meno ekspozicija išdėstyta palyginti nedidelėse suskaidytose salėse. Paveikslai iškabinti tankiai, kai kur keliais aukštais. Tokioje gausoje ištirpo ne tik pagrindiniai parodos akcentai, bet ir etapiniai garsių Estijos tapytojų kūriniai, nekalbant apie subtilesnes dailės šakas, tokias kaip grafika, kuri čia irgi pradingo salių labirinto užkampiuose ir tarp tapybos drobių. Ši ekspozicijos dalis šiek tiek priminė respublikinių parodų laikus, kai buvo siekiama parodyti kuo daugiau autorių ir kuo daugiau darbų, tiesiog – visko ir daug. Estijos dailės istorijos nuoseklumą skaidė taip pat kuratorių sprendimas atskirti tarpukario ir pokario Estijos dailę, pirmąją prijungiant prie klasikinio bloko, siekiančio XVIII amžių. Kuratorės Ehos Komissarov teigimu, tarybinio laikotarpio dailėje yra ryškios Estijos tapybos avangardo ištakos. Šio laikotarpio klasikiniam modernizmui, popmenui ar hiperrealizmui priskiriamuose darbuose regime įsibėgėjantį tapybos avangardą. O šių tendencijų ištakos siekia dar XX amžiaus pradžią. Šiuolaikinio meno parodoje eksponuojamos šiuo metu įsitvirtinančių menininkų instaliacijos, objektai, fotografijos. Kai kurie darbai yra įdomūs, patrauklūs ar sukrečiantys, tačiau gana sunku įžvelgti visą šią gausą vienijančią temą ar konceptualią liniją. Ekspozicijai aiškiai pritrūko informacijos, temų pavadinimų ir nuorodų anglų kalba.

Didžiausia Estijos meno ekspozicija įkurdinta įspūdingos architektūros pastate. Tai septynių aukštų (du iš jų po žeme) pastatas su erdviu vidiniu kiemu, lenktų formų fasadais, kylant į kalną, pakopomis atsiveriantis lankytojo žvilgsniui ir stebinantis iliuziniais interjero bei eksterjero erdvių efektais. Muziejaus statybos idėja kilo dar 1930 metais, tačiau jos realizaciją sustabdė karas. Po nepriklausomybės atkūrimo vėl buvo sugrįžta prie naujo Estijos meno muziejaus pastato statybos klausimo. 1994 metais paskelbtą architektūros konkursą laimėjo Suomijos architekto Pekkos Vapaavuori’o projektas. Jam įgyvendinti valstybinis fondas skyrė 656 milijonus Estijos kronų (45 milijonai eurų), o numatomas muziejaus metinis biudžetas yra 13,7 milijono Estijos kronų. Nesunku pastebėti ir tam tikrus architektūrinius panašumus su Helsinkio modernaus meno muziejumi "Kiasma", kurį projektavo amerikiečių architektas Stevenas Hollas. "Kumu" lankytoją pasitinka beveik tokia pati kaip "Kiasmos" muziejuje pirmojo aukšto vestibiulio erdvė su panašiu lenktų formų siaurėjančios perspektyvos holu ir pandusu, kylančiu į antrą aukštą. Estetiškai efektinga didelės apimties architektūra čia konkuruoja su funkcionalumu, nes ekspozicijoms skirtos žaismingos ir netikėtos interjerų erdvės vargu ar itin tinkamos klasikiniam menui eksponuoti.

Tačiau kolekcijų pristatymas – tik viena iš daugelio šio muziejaus misijų. "Kumu" – daugiafunkcinis kultūros centras, kuriame bus kaupiamos ir tyrinėjamos nacionalinės meno vertybės. Čia visų socialinių grupių lankytojai galės ne tik praplėsti savo meninį akiratį, bet ir kultūringoje aplinkoje maloniai praleisti laiką.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:37:15 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba