Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-18 nr. 3289

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JULIUS KELERAS.
šventė prie TV
9

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1

POLEMIKA 
• ALGIRDAS PATACKAS.
Atsargiai – GENDER!
arba trumpa Europos vėžio istorija
379

KNYGOS 
• AUŠRA KAZLAUSKAITĖ.
Seno poeto užrašai,
arba Prarasto laiko beieškant
1
• ALIUS AVČININKAS.
Apsakymai pagal Jį
5
• Puoselėjama kalba ir jos menas31
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

FOTOGRAFIJA 
• JURGIS DIELIAUTAS.
Tūkstantmečio veido paieška
1

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (1)
2
• Kandžių kampelis

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Jėgos parametrai
1
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
(Ne)tekstilinės jungtys
5

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Vilniaus festivalio aukso praba – Grigorijus Sokolovas
1
• VIRGINIJUS BAUBLINSKAS.
Mintys apie džiazą ir futbolą
2

ATSIMINIMAI 
• PETRAS PANAVAS.
Aš – poetas
9

KULTŪRA 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Performansiškumas. „Būti čia“
2

POEZIJA 
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS.
Reminiscencijos
9

PROZA 
• KAROLIS KLIMAS.
Mi mujer desnuda
2

VERTIMAI 
• HANNA JOHANSEN.
Naktis „Pelikane“
1

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Tyla

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Dūz dūz dūz
3

DE PROFUNDIS
buvau patekęs į haliucinacinę nuošalę
 
• GYTIS NORVILAS.
futbolo čempionatas
4
• šiupininkas.at.
Gal pagal, gal prošal, gal atgal

Šatėnų prieglobstis 
• Tryliktoji savaitė27

(PA)SKAITINIAI

Tyla

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Platelis K. KARSTINIAI REIŠKINIAI: EILĖRAŠČIAI.
– Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.

BŪTIES ĮKAPĖS

Nacionalinės premijos laureato (2002), poeto, eseisto, vertėjo Kornelijaus Platelio aštuntoji knyga „Karstiniai reiškiniai“ verta dėmesio: tai – psichogeografinė poe­zija. Iki šiol buvo populiaru manyti, kad K. Platelio poezija –­ sunkiai suprantama, todėl daugelis poe­zijos žinovų, paklausti, ar „skaitė naują Platelį“, tik kažką neaiškiai numykdavo. Kai kuriems vien žodis „Palimpsestai“ (2004) sukeldavo virpulį (graikiškai šis žodis reiškia antrą kartą naudojamą rašymui nuskustą pergamentą).

„Sako – angliarūgštė tirpdo minkštąsias uolienas, / jos nuteka požemio upėmis, laša nuo stalaktitų, / augina stalagmitus, užutekiuose/ susigrūda mažais karsteliais lyg džonkos, / regimos iš lėktuvo, / o tuose karsteliuose – tik pakelk dangtį – / išvysi savo dienas“ („Karstiniai reiškiniai“, p. 45). Taip rašo poetas. Įdomu, ką sako mokslas. Kas yra karstiniai reiškiniai? Nors pirmiausia kyla asociacija su lietuvių kalbos žodžiu „karstas“ (tai – dviprasmybė, jei turėsime galvoje, kad K. Platelio poezija – mąsli, sutelkta į būties vėjus ir skersvėjus, nevengianti kalbėti ir apie mirtį), karstinių reiškinių pavadinimas atsirado dėl vokiečių kalbos subtilybių. Žodis Karst kilo iš slovėniškojo Kras (manoma, jog etimologiškai indoeuropiečių prokalbėje tai susiję su žodžiu *karra – „akmuo“) – vietovės tarp Vipavos slėnio, Brkinio kalvų, šiaurės Ist­rijos ir Triesto įlankos. Krase (Karste) serbų geografas, Belgrado universiteto rektorius, Serbijos karališkosios mokslų akademijos prezidentas Jovanas Cvijičius (1865–1927) atrado reiškinius, pagal jo publikaciją „Das Karstyphänomen“ (1893) pavadintus karstiniais. Tai – geologiniai procesai, susiję su tirpstančiomis uolienomis, požeminėmis tuštumomis, aptinkami visur, išskyrus Antarktidą. Lietuvos stalkeriai (speleologai, digeriai) yra suskaičiavę, kad mūsų šalyje smegduobių aptikta daugiau nei 8 500, nekalbant apie tokias vietas kaip Karvės ola.

Mitologiniame K. Platelio pasaulyje požeminė upė gali reikšti ir Letą, Stiksą, Acheroną ar Eridaną, ir tiesiog upę. Amžinybė neturi vardo ir laiko pojūčio, tai tarsi sapnų spinta, kurioje slypi dirbtinė užmarštis, „milijardą kartų talpesnė nei bet kuri atmintis“ („Sapnų spinta“, p. 47–48).

K. Platelio poezija primena fotografines Alphonso Lingio keliones. Naujojoje Gvinėjoje, Abelamų girioje 2005 m. kovą parašyti „Apibrėžimai“ – tarsi jungtis tarp Claude’o Lévi-Strausso „Laukinio mąstymo“ apibrėžto pasaulio ir XXI a. tyrinėtojo dėžutės, kurioje telpa viskas. Susigaudyti, kur yra kur (arba kas yra kas), galima: „medituoju, smilkau dievams, išdeginu / savo širdies troškimus tarsi saulė dykumą“ („Apibrėžimai“, 19, p. 114).

Keliaujant po savo ir pasaulių psyche, reikalingas vedlys, kuris padėtų suprasti, jog „Kultūra galėtų slypėti šiuose keistuose sutvėrimuose“ („Apibrėžimai“, 9, p. 110). Jaučiame subtilią ironiją – tarsi iki tol nė vieno požeminio reiškinio nematęs kabinetinis mokslininkas staiga suvoktų, ką šiuolaikinė Vakarų civilizacija padarė: „Todėl prievartaujame, žudome, rodome jėgą ir valdžią, / kol susivokiame, kaip tai natūralu – / tiek aplinkui mirties, kad jos nė nebepadauginsi“ („Apibrėžimai“, 15, p. 112).

Šiuolaikinės kultūros noras dominuoti išbaigtomis formomis ryškiai atsispindi eilutėse: „Netikėkit menu, netikėkit – / jis nepadeda mums gyventi“ („Netikėkit menu“, p. 132). Poetas, kalbėdamas apie Būtį, yra linkęs į viską žvelgti paprastai lyg dzen vienuolis, kuriam užtenka ryžių dubenėlio ir laisvės: „Poezijoje neturi būti / per daug Būties, tik truputį, / nes perteklius gali išties / papiktinti kokį mažutį, / jei jums nepavyktų Būties / iškišti klasta jam už buitį“ („Apie Poeziją ir Būtį“, p. 133).




Mekas J. ŽMOGUS PRIE LYJANČIO LANGO.
– Vilnius: Baltos lankos, 2010.

SUGRIŪNANT

23 šioje knygoje publikuojami Jono Meko trumposios prozos tekstai, parašyti Vokietijoje ir Amerikoje 1946-1956 metais, atskleidžia kitą filmų, poezijos, apmąstymų, dienoraščių kūrėjo pusę. Jaunatviškai skaidrią ir taupiai išmintingą. Kartais galima pavargti nuo daug apie save šnekančio J. Meko, todėl ši nedidelė knyga gali tapti atradimu. Tarsi Edvardo Muncho „Šauksmas“ („Skrik“, 1893), tapęs pasaulio agonijos simboliu, matytas net ant Kosove parduodamų arbatos puodelių. „Aš mačiau žmogų iškeltom, užnertom rankom, šaukiantį, skausme ir beprasmybėje; šaukiantį, kaip šaukia tik tas, kuris mato prieš save viską sugriūnant, sugriūnant viską, kas tu buvai, ir kas tu galėjai būti – sugriūnant“ („Europa, 1945“, p. 86).

Pasaulio laikinumas – neišvengiamas. „Kur buvo tos minutės? O, kas pasakys. Viską dėjo į krūvą, viską priėmė, viską lydė, fragmentą prie fragmento. Kaip šiukšliadėžė“ („Žmogus prie lyjančio lango“, p. 78).

O kur yra mūsų namai? Ar turime namus? „Ir tuščia namuos, deginančiai tuščia. Tiktai musės, tiktai musių zvimbimas, įkyrus ir zirziantis. Prieš lietų, po deginančio, kvapą imančios tvankos“ („Musė“, p. 40).

J. Mekas netiki „mūsų“ (Vakarų) civilizacijos pranašumu prieš kitas. „Aš skaičiau daug knygų, kuriose rašėte apie civilizaciją, kultūrą. Taip pat skaičiau, kad esu jūsų brolis. Ir dar labiau mane slegia sielvartas ir neaiškumas. Juk aš irgi esu iš tos pačios civilizacijos ir kultūros, kaip ir jūs. Bet su kokiu malonumu jūs išbarstytumėte mano kaulus po visą žemės rutulį!“ („Ant tilto“, V., p. 15–16).




Leesalu D. ŽAIDIMAS YRA TIKROVĖ.
Iš estų kalbos vertė Kristina Bačiauskaitė.

– Vilnius: Tyto alba, 2010.

NEREIKALINGI

Kai šis romanas Estijoje pasirodė 2006-aisiais, jį išpirko akimoju. Autorei Dianai Leesalu (g. 1982) tuo metu tebuvo 23-eji (beje, tai buvo antrasis jos romanas; pirmasis – „Du kilogramai sutemų“ – išleistas metais anksčiau). Aplinkosaugininkė, dabar dramaturgiją studijuojanti D. Leesalu romane „Žaidimas yra tikrovė“ nepadailintai aprašo šiuolaikinį jaunimą. Nors mažokai žinoma apie estus ir jų literatūrą, šis kūrinys primena ir mūsų tikrovę, meistriškai atspindėtą televizijos seriale „Neskubėk gyventi“ (2008-2009).

Romane – šiuolaikinio jaunimo simuliakrinis gyvenimas tarp interneto ir tėvų kontrolės. Devyniolikmetė studentė Mirjam dar nemoka gyventi, o jos dvylikametis broliukas Mikas, atrodo, daug ką supranta geriau, nors jo paties niekas nesupranta...

Patraukli paties romano forma. Pasakojimas lengvas, nors ir apie nelengvus dalykus, kartais efektyviai pasitelkiamos pokalbių programų „mIRC“, „MSN Messenger“ išklotinės, kurias meistriškai išvertė Kristina Bačiauskaitė, adaptuodama internetinę jaunimo kalbą prie lietuviškosios (vietoje žodžio „dabar“ – „db“ ir pan.).

Pirmosios girtuoklystės, narkotikai, alkoholikas tėvas ir vienatvė interneto pokalbiuose, keiksmai ir saviieška. „(...) o mamai apskritai šeima pochui. Ar jūs tai įsivaizduojate? Oi, kokia gėda“ (p. 141). Knygos autorė įsitikinusi, kad išeitis yra. Nors gyvenimas žiaurus, savo laiške Mikas žmonėms, kuriems nesijaučia esąs reikalingas, rašo: „Norėčiau daryti stebuklus. Norėčiau išpildyti jų norus. Norėčiau duoti jiems kažką, ko jie patys niekada negaus. Norėčiau, kad pasaulis būtų nors truputėlį panašesnis į pasaką“ (p. 292).




Puzo M. KERŠTO KELIAS.
Iš anglų kalbos vertė Vilija Vitkūnienė.
Dailininkas Edvardas Jazgevičius.

– Vilnius: Alma littera, 2010.

TAS PRAKEIKTAS NORAS KOPIJUOTI

Mario Puzo (1920-1999) „Keršto kelias“ (originalus pavadinimas – „Six Graves to Munich“, t.y. „Šeši kapai iki Miuncheno“) parašytas dvejais metais anksčiau (1967-aisiais) nei užbaigtas „Krikštatėvis“. Tai – įtemptas trileris, 22-uose skyriuose pasakojantis apie tai, kaip septyni gestapo karininkai Miuncheno teisingumo rūmuose kankino ir tardė JAV žvalgybos kapitoną Maiklą Roganą. Po karo gestapininkai ramiai susikūrė naujus gyvenimus, o gyvas likęs M. Roganas ėmėsi sudėtingo keršto plano.

M. Puzo pats dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, todėl gali būti, jog ši istorija – viena iš gyvenime girdėtųjų. Gal todėl ir knyga pasirašyta slapyvardžiu Mario Cleri, kuriuo jis žurnalui „True Action“ rašydavo karo nuotykių istorijas.

Susidaro įspūdis, kad Quentinas Tarantino savo gulbės giesmei „Negarbyngi šunsnukei“ („Inglourious basterds“, 2009) šį bei tą nusirašė ne tik iš 1978 m. italų macaroni combat filmo „Quel maledetto treno blindato“ („Tas prakeiktas šarvuotas traukinys“; angliškai filmas verčiamas kaip „The Inglorious Bastards“), bet ir iš M. Puzo „Keršto kelio“. Keršto naciams istorija primena ir italų režisierės Lilianos Cavani (g. 1937) 1974 m. filmą „Naktinis portjė“ („Il Portiere di notte“). Šiaip ar taip, tai neturėtų stebinti – M. Puzo yra klasikas, ir tuo tyliai daug kas naudojasi.

Pasakojimas romane – įtaigus, lakoniškas, „kietas“, kategoriškas. „Maikas Roganas niekada nieko nepamiršdavo“ (p. 17). Keršto planas – „užsuktas“, su „kabliuku“, tad skaitytojui teks padirbėti, kol jį perpras. Skaityti bus smagu. „Pajerskis valgė su tokiu gyvulišku pasigardžiavimu, kad Roganui beveik pagailo, jog jį reikia nužudyti“ (p. 114).




Užkalnis A. KELIONIŲ ISTORIJOS.
Dailininkas Zigmas Butautis.

– Vilnius: Baltos lankos, 2010.

ISTORIJOS APIE KELIONES

Užkalniomanija jau yra tapusi reiškiniu. Kam Andriaus Užkalnio rašiniai ir knygos nepatinka, tas turės milijoną priekaištų, o kas jas mėgsta – mėgausis nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Puslapių čia nemažai – daugiau kaip 300, esama ir įdomių iliustracijų.

Žodžio kišenėje neieškantis knygos autorius šįkart pasakos apie švelniąją Ganą, kvapnųjį Kaukazą, kitą Rusiją ir kitokią Kaliforniją, nežavią Indiją, išgalvotą Dubajų, Niujorko pasaką, maistą, viešbučius, nepaaiškintą stebuklą Nidą, jo paties meilę Šveicariją (Oh mein Gott!), Japonijos meilę Vakarams, prarastąjį Vilnių, amžinąją Siciliją, apsilupusio tinko karalystę Veneciją ir kitus pasaulio (ne)stebuklus.

Buvęs buvusio žurnalo „Istorijos“ vyriausiasis redaktorius Vytaras Radzevičius teigia, jog „ši knyga patiks tiems, kas patys bando suprasti pasaulį ir, žinodami, kad jis yra apvalus, toliau ieško kampų ir briaunų“ (p. 10).

Nemažai pasaulio matęs A. Užkalnis vis dėlto prisipažįsta nesąs visažinis ir teigia, kad kol nebuvo matęs Afrikos, buvo „žalias piemuo, po jos pradėjau bręsti ir būtent ten turėjau laiko pamąstyti apie viską“ (p. 14). Gal panašiai pasijusime visi tie, kas žiūri Pietų Afrikos Respublikoje dabar vykstantį Pasaulio futbolo čempionatą?

Tylūs kelionių apmąstymai, kartais pertraukiami triukšmingų frazių. Iškalbinga, įdomu, intriguoja.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:36:56 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba