Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-18 nr. 3289

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• JULIUS KELERAS.
šventė prie TV
9

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1

POLEMIKA 
• ALGIRDAS PATACKAS.
Atsargiai – GENDER!
arba trumpa Europos vėžio istorija
379

KNYGOS 
• AUŠRA KAZLAUSKAITĖ.
Seno poeto užrašai,
arba Prarasto laiko beieškant
1
• ALIUS AVČININKAS.
Apsakymai pagal Jį
5
• Puoselėjama kalba ir jos menas31
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

FOTOGRAFIJA 
• JURGIS DIELIAUTAS.
Tūkstantmečio veido paieška
1

TEATRAS 
 RIDAS VISKAUSKAS.
Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (1)
2
• Kandžių kampelis

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Jėgos parametrai
1
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
(Ne)tekstilinės jungtys
5

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Vilniaus festivalio aukso praba – Grigorijus Sokolovas
1
• VIRGINIJUS BAUBLINSKAS.
Mintys apie džiazą ir futbolą
2

ATSIMINIMAI 
• PETRAS PANAVAS.
Aš – poetas
9

KULTŪRA 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Performansiškumas. „Būti čia“
2

POEZIJA 
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS.
Reminiscencijos
9

PROZA 
• KAROLIS KLIMAS.
Mi mujer desnuda
2

VERTIMAI 
• HANNA JOHANSEN.
Naktis „Pelikane“
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Tyla

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Dūz dūz dūz
3

DE PROFUNDIS
buvau patekęs į haliucinacinę nuošalę
 
• GYTIS NORVILAS.
futbolo čempionatas
4
• šiupininkas.at.
Gal pagal, gal prošal, gal atgal

Šatėnų prieglobstis 
• Tryliktoji savaitė27

TEATRAS

Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (1)

RIDAS VISKAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kartais pavydžiu mūsų kino kritikams, rašantiems apie užsienio kino filmus – laimingi žmonės: rašo, ką galvoja, tiesiai šviesiai ir be jokios diplomatijos! O ko jiems drovėtis? Bene kas iš aprašytų filmininkų užsieniuose, už jūrų marių, skaito tuos lietuviškus tekstus?.. O Lietuvoje tavo rašinėlių apie teatrą skaitytojai – anava už kampo! Ir dauguma – itin talentingi, svarbūs, jautrūs viešam įvertinimui, kiti – ir be humoro jausmo... O kai prisimeni savo noru pasitraukusius iš gyvenimo teatro žmones, darosi baisu ką tiesmukiau pasakyti. Kodėl tokia įžangėlė? Reikia pasakoti apie šiųmetį teatro debiutų festivalį „Tylos!“, vykusį gegužės 15–birželio 11 dienomis. Prieštaringos mintys, yra neaiškumų.

Diplominius LMTA studentų spektaklius (kartais ir specialybės disciplinų egzaminus) fragmentiškai stebiu maždaug nuo 1996-ųjų, tad remsiuosi šia kuklute patirtimi. Paprastai diplominiai spektakliai būdavo rodomi LMTA Mokomajame teatre, kartais – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre arba teatre, kuriam vadovauja kurso vadovas –­ režisierius. Spektakliai būdavo nemokami. Jei kurso vadovas – talentinga charizmatiška asmenybė, tai laisvų vietų salėse nelikdavo, nors specialios reklamos organizuoti nebuvę mados. Gal ir poreikio, nes pagrindiniai žiūrovai –­ jaunųjų giminės, draugai ir, be abejo, profesinė bendruomenė. Prieš trejus metus į teatrinį lauką atėjus „buržuazinio“ (žodis – ne žvirblis, ir išsprūdo jis netyčia sykį Rimui Tuminui) Vilniaus mažojo teatro naujajai kartai, pradėtas organizuoti minėtas festivalis „Tylos!“, imtos rašyti paraiškos Kultūros rėmimo fondui dėl jo finansavimo. Įvyko auditorijos slinktis nuo profesinės link vadinamų „plačiųjų masių“ (tik ar joms svarbu, ką režisavo ar suvaidino koks negirdėtas, nematytas Jonas ar Marytė?), atsirado bilietai ir aktyvi viešųjų ryšių kampanija, kuri tradiciškai perlenkia lazdą („ryškiausi ir talentingiausi debiutiniai darbai“, „laukiamiausias teatrinio sezono pabaigos kultūrinis įvykis Lietuvoje“). Iš dalies suprantama: rinkos požiūriu, naujoms teatro kūrėjų kartoms svarbu, kad publika jas atpažintų, atskirtų, įsidėmėtų kaip asmenis arba naujas kūrybines grupes, žiūrėtų jų spektaklius.

Tačiau keista: neliko bendruomeniškumo. Įspūdis toks, kad kursų vadovai (gal ir specialybės dalykų dėstytojai) į kursus žiūri kaip į „mano“ arba „ne mano“. Jei „pagal popierių“ jam nebūtina domėtis kitais kursais, jis ir nesivargina. Nebeliko suvokimo, kad tai –­ mūsų akademijos studentai.

Ar LMTA bevyksta profesinės diskusijos specialiais ugdymo klausimais? Teko prieš kelerius metus stebėti vieną scenos kalbos egzaminą, kuriame dalyvavo kurso vadovas, scenos kalbos dėstytoja, keli smalsesni kitų kursų studentai – ir viskas. O dar įstabiau, kai kurso vadovas nedalyvauja kuriame nors kurso egzamine. Manykime – dėl ligos... Bet kai režisierius neateina žiūrėti, kaip diplominius spektaklius vaidina studentai, kuriems jis dėstė anksčiau, ką tai reiškia?.. Dideles ambicijas ir sunykusį žmogiškumą. Pedagogų paieška, jų ugdymas – LMTA vadovų galvosūkis. Viešoje erdvėje skundžiamasi –­ maži jų atlyginimai. Kviestume tada padirbėti kultūrinėje spaudoje –­ čia irgi gyvename pirmiausia dvasinėmis vertybėmis!..


Šiemet vaidybos bakalauro studijas baigė 2 kursai, bene 32 studentai. Palyginimui, Lietuvos nacionalinio dramos teatro nuolatinę trupę sudaro 34 aktoriai. Taigi baigusieji iš karto galėtų pakeisti vieno kurio nors valstybinio teatro trupę! Ką manė prieš ketverius metus tuometinės LMTA galvos, sunku pasakyti. Negi čia vien kovos „dėl krepšelių“ reikalas?..

Vienas kursas rinktas kaip tikslinis Vilniaus ir Kauno lėlių teatrų trupėms papildyti (vadovai – Algirdas Latėnas, Gediminas Storpirštis). Renkant kitą –­ plėtota „renginių vedėjų“ vizija, čia dėstytojai dažniau keitėsi, festivalio programoje minimi Saulius Bareikis, Vladas Bagdonas, Cezaris Graužinis. (Tiesa, renkant kursą tikėtasi, kad renginių vedėjo patirtimi su studentais dalinsis Vytautas Kernagis. Deja, likimo kitaip sutvarkyta buvo... Bet aktyviai kuriantys menininkai paprastai dėl didelio užimtumo nedaug dėmesio skiria savo kursams.) Dabar, atsigręžus atgal, matyti, kad aiškių „laimėtojų“ iš pasirinkusiųjų studijuoti kursus lyg ir nėra (nors studijos – ne studentų ir pedagogų varžybos). Dar studijų metais „vedėjai“ susiprotėjo ir, pasivadinę „Trupė liūdi“ (kokia saviironija!), daug dirbo savarankiškai, buvo iniciatyvūs, išradingi, mąstė vadybiškai (sukūrė trupės ženklą, įvaizdį, interneto svetainę www.trupeliudi.lt; jau turi vadybininkę ir entuziastingą „viešųjų ryšių“ specialistę Viktoriją Ivanovą) ir sukaupė nemenką mobilių darbų, kuriuos vaidina pasidalinę į grupes, kraitį. Vis dėlto pedagoginiu požiūriu, galvojant apie studentų išryškinimą diplominiuose spektakliuose, buvo padaryta kai kurių „strateginių“ klaidelių. Ne visi studentai turėjo lygiavertį užimtumą spektakliuose. Kitiems kliuvo gana artimi žanro ir stiliaus požiūriu vaidmenys –­ atrodo, studentas kartojasi... Pagal įmantresnes ar sudėtingesnes pjeses sukurtuose spektakliuose iškilo ir režisūros problema. Beje, turbūt režisūra ir nulems „Trupė liūdi“ ateitį – ar imsis kas šios iniciatyvos iš kurso? Per egzaminus matėme Vaido Kublinsko režisuotą išdykėlišką muzikinį spektaklį „Baltoji stirna“ – gal Vaidas?..

Aktorių lėlininkų specializacijos kurso studentus galėjo suklaidinti išankstinis nusiteikimas, kad viskas jau nulemta: kam verstis per galvą dirbant savarankiškai, jei profesinės veiklos perspektyva aiški – lėlių teatras. (Teko matyti daugiau šio kurso egzaminų –­ persidirbusių nebuvo daug.) Bet čia reikia turėti galvoje vieną aplinkybę: jaunos lėlių teatro režisūros beveik nėra valstybiniuose lėlių teatruose (šiuo požiūriu nevalstybiniam Klaipėdos lėlių teatrui sekasi nepalyginamai geriau). Kas laukia ateityje pasyvaus kūrybinio charakterio jauno aktoriaus valstybiniuose lėlių teatruose? Ogi kokie 40 metų, vaidinant visokius voriukus, ožkeles, paršiukus (šių teatrų auditorija specializuota – ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių moksleiviai). Tiesa, dėl „Tylos!“ organizatorių keisto numatymo vienu metu paraleliai kartais vykdavo keli spektakliai (gaila, kad Vilniuje nerodyti Loretos Vaskovos, And­riaus Kurieniaus, Dainiaus Vengelio režisūros darbai, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų studentų spektakliai, tikėkimės – ne dėl lobizmo, dėl galimybių stygiaus...). Taip nepamačiau savarankiško Karolinos Žernytės darbo – spektaklio-performanso „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“. Vertinimo komisijoje dalyvavusi teatrologė Šarūnė Trinkūnaitė žodžiu gražiai atsiliepė apie šį debiutą – lauksime tai patvirtinančio jos teksto!

Aktorių lėlininkų spektakliuose išryškėjo kita ypatybė. Aštuonių diplominių spektaklių programoje parodyti 3 vaidinimai, kuriuose dalyvavo visi 17 studentų. Juose įspūdingai organizuotos masinės scenos, akivaizdu – jaunieji scenoje laisvi, žaidžiantys ir juokaujantys, ansambliški, muzikalūs, bet pavieniui aktorius kiek blankus, ypač kai nėra pagrindinių veikėjų. Dėl muzikalumo – abiejuose kursuose nestinga balsingų, įvairiais instrumentais grojančių jaunuolių. Štai keli muzikalesni „renginių vedėjai“ subūrė trupę „Liūdni slibinai“. Koncertine soline veikla užsiima ir keli lėlininkų kurso žmonės. Regis, dainuojantis aktorius pramogų rinkos sąlygomis išgyvena lengviau...

Ir dar – abiejų kursų diplominių spektaklių programose pasigedau studentų išbandymo klasikine literatūra, dramaturgija. Ne visada tos „grumtynės“ baigiasi pergalingu rezultatu, bet čia turbūt pedagoginio pasirinkimo klausimas, kas rodoma: ugdymo proceso fragmentas ar vartotojiškas teatro rinkos produktas; norima mesti studentui kūrybinį iššūkį, ar pasitenkinama juo tokiu, koks yra – ir tada tenka maskuoti jo nebrandumą jaunystės apžavais, muzikalumu, energingu elgesiu scenoje.

„Tylos!“ vilnietiškoje dalyje įvyko 23 renginiai. Šių eilučių autoriui pavyko daugumą jų aplankyti – ir už tai jam po mirties turėtų būti dangaus vartai atverti, nuodėmės atleistos, nes daugiau tokių „kamikadzių“ kaip ir nebuvo.


B. d.


 

Skaitytojų vertinimai


60638. Valentinas :-) 2010-06-24 18:48
Teigiamai vertintinas autoriaus rūpestis dėl jaunųjų teatralų baigiamųjų darbų kokybės ir objektyvaus vertinimo. Tiktai mažoka pozityvių įspūdžių. Linkėtina autoriui naujų vaisingų rašinių.

60720. sandra2010-06-26 11:35
Ridas tikrai neslėptų, jei būtų, kuo džiaugtis. Pagarba tau, Ridai! Tiek metų kantriai ir sąžiningai stebi jaunuosius. Lietuvos teatro ateitis nelabai linksma... Bet gal dar dugnas nepasiektas, dar palaukim.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:36:42 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba