Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-02 nr. 3343

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VALDEMARAS KUKULAS91
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI2
• ĮVAIRŪS

ATMINTIS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Perėjęs į mirusiųjų bendruomenę
11

EX PROFESSO 
• JŪRATĖ BARANOVA.
Kito kitybė kaip iššūkis mano laisvei*
15

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Šalia Kotrynos bokštų...
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Laisvės romantikė Prancūzija: du dešimtmečiai partnerystės
3
• ROMAS GUDAITIS.
Maža sakmė apie gražų žmogų

KNYGOS 
• RIMANTAS SKEIVYS.
Demokratijos šauklys
5
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Amžinybė momente
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Kokios girnos sukosi velnių malūnuose
4

TEATRAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
„Lėlė“ užminė mįslių

MUZIKA 
• JŪRATĖ LANDSBERGYTĖ.
Vizija
62

DAILĖ 
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Sugrįžtant į Antano Samuolio pasaulį
1

PAVELDAS 
• Vilniaus paveikslų galerijoje –­ japonų rankdarbių paroda

POEZIJA 
• SALOMĖJA BURBAITĖ5
• ALGIS LAURINAVIČIUS4
• LAURA ŠVEDAITĖ.
Septynios meditacijos
9

PROZA 
• ELIGIJA VOLODKEVIČIŪTĖ.
Švytintys debesys
6

VERTIMAI 
• PALI CANON

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Klausimas
9

IN MEMORIAM 
• EDUARDAS JUCHNEVIČIUS
1942 – 2011

DE PROFUNDIS
Ūmėdė – tai toks grybas, pasižymintis nepaprastu žiaurumu;
nepažįsta jis pasigailėjimo. Gintaras Beresnevičius
 
• BARBĖ BARBAITĖ.
Hamletas
• SVAJŪNAS KUNCAITIS.
Profanas, Camus ir Meilė
2
• JUSTINAS BOČIAROVAS.
Apie neapsisprendimą
2
• ARTŪRAS VALIONIS.
Komisijos pasitarimas

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Grafikos kontekstai. Deklaracija
2
 ARŪNAS UOGINTAS.
ARTVILNIUS’11
Lietuvos regionų meno problemos?
2
• ARMINA JONUŠAITĖ.
LDS kolekcija: menininkas ir valstybė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Vandens atmintis: kaita ir tradicijos
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Amžinas ir kintantis pasaulis
• Informacija
• Jubiliejai1
• In memoriam
• Parodos LDS galerijose

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas

ARTVILNIUS’11
Lietuvos regionų meno problemos?

ARŪNAS UOGINTAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS’11. Podiumo diskusija „Menas regionuose. Būti ar nebūti?“
Iš kairės: menotyrininkai Ignas Kazakevičius, Aistė Paulina Virbickaitė ir Vidas Poškus


Ar yra meno rinka Lietuvoje? Tokiu ne itin originaliu, tačiau šiuo metu labai reikšmingu Lietuvos dailininkams klausimu tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje ARTVILNIUS’11 surengtoje podiumo diskusijoje „Menas regionuose. Būti ar nebūti?“ į susirinkusiuosius kreipėsi menotyrininkas Ignas Kazakevičius. Liepos 13–17 d. Vilniaus parodų ir konferencijų centre LITEXPO vykusioje antrojoje tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje ARTVILNIUS’11 65 galerijos iš 17 šalių (39 Lietuvos ir 26 užsienio galerijos) pristatė apie 300 tapybos, skulptūros, tekstilės, grafikos, fotografijos, videomeno kūrinių. Kalbant apie lietuvius, plačiausiai reprezentuota sostinėje gyvenančių ir dirbančių menininkų kūryba: suskaičiavau 58 Vilniaus menininkus. Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Telšiai, Alytus, Dusetos, Darbėnai, Rumšiškės, Lazdijai, Utena, Druskininkai, Kudirkos Naumiestis, kartu paėmus, pristatė trisdešimt kūrėjų.

Esu šiaulietis. Nustebau, kad šiame pastarųjų metų didžiausiame Baltijos šalyse galerijų projekte Šiaulių galerijos nusprendė visai nedalyvauti, nors pasirodyti mugėje viliojo vien nemokamas ekspozicinis plotas, ką jau kalbėti apie sklaidos, bendradarbiavimo, kontaktų galimybes. Kiekvienas meno vadybininkas sukasi, kaip tik išmano, tačiau mūsų miesto galerijos gal pernelyg lengvabūdiškai planuoja parodas arba tiesiog ilsisi, priimdamos jau kituose miestuose pristatytas ekspozicijas, nuomoja patalpas anaiptol ne meniniams projektams, o, pavyzdžiui, partijų pobūviams. Kaip parodė mugės pavyzdys, nesiekiama Šiaulių meninės kultūros pristatyti ir prestižiniuose šalies renginiuose.

Manau, kad tai aktualu ir kitų Lietuvos miestų valdiškoms kultūros įstaigoms. Privatūs meno centrai ar galerijos, šitaip „plėtodami“ savo veiklą, tiesiog žlugtų. Nevalstybinės institucijos tiesiogiai priklauso nuo meno projektų rėmimo ir dailininkų kūrinių pardavimo. Įsivaizduokime, kad staiga Lietuvos krepšinio rinktinės treneriai nutaria, kad komanda yra jau viską pasiekusi ir šiame Europos čempionate nedalyvaus. Reakciją į tokį sprendimą nesunku įsivaizduoti... O kaip į pasyvią mūsų galerijų poziciją šio Vilniuje vykusio tarptautinio meno forumo atžvilgiu reaguos Šiaulių kultūros žmonės, taip pat ir keletas šimtų kūrėjų: dailininkų, fotografų, tautodailininkų?

Todėl minėtas mugės renginys – diskusija apie tai, kaip gyvuoja menininkai, galerijos už sostinės ribų, yra labai savalaikis. Čia aktualias problemas ir patirtį aptarė I. Kazakevičius, Vidas Poškus, Aistė Paulina Virbickaitė, Dusetų galerijos vadovas Alvydas Stauskas ir šių eilučių autorius. Buvo pristatytas ir leidinys apie kultūros gyvenimą „kitoje“ Lietuvoje – projekto „Kritikos maršrutai“ katalogas, kuriame publikuojami įdomiausi projekto metu parašyti tekstai, jų fragmentai. V. Poškus pažymėjo, kad provincijoje vyrauja tam tikras uždarumas, dėl to kartais tūlas menininkas ima abejoti savo kūrinių verte, veiklos prasmingumu. Užtat žinomo menotyrininko paskatinimas, recenzija kultūrinėje spaudoje pasitarnautų kaip stimulas kurti. Tačiau, kaip sakė ir kiti konferencijos dalyviai, Lietuvoje dar neturime geros informacinės sklaidos, paprasčiausių žinių, kas kur ir kada vyksta: parodos, plenerai, viešųjų erdvių skulptūrų pristatymai ir pan. Renginyje dalyvavę žurnalistai pritarė, kad vietos dienraščių korespondentai gauna per mažai informacijos iš renginių organizatorių, kuratorių. Jiems prieštaravo Panevėžio LDS skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas. Pasak jo, Panevėžio galerijos laiku ir tiksliai informuoja žiniasklaidą, tačiau ši (sunku nepritarti) dažniausiai reaguoja tik į skandalus, įvairius „pikantiškus“ niekalus, tuo tarpu kultūros įvykiams dažniausiai lieka kurčia.

Ignas Kazakevičius priminė kitas meno sklaidos problemas, kai žinomi Lietuvos šiuolaikinio meno specialistai, teoretikai tarytum „šaudo toliasvaide artilerija“. Jų tekstai nukreipti į „išrinktąjį“ skaitytoją. Mokinių, studentų, kitų mažiau dailės gyvenime dalyvaujančių potencialių žiūrovų, vertintojų šie sudėtingi menotyrininkų kalambūrai tiesiog nepasiekia. Kitas dalykas – dažnai miesto meninei kultūrai šalyje atstovauja vienas ar keli ryškesni dailininkai. Pavyzdžiui, Alytus turi kontroversiškąjį Redą Diržį; Panevėžį neretai reprezentuoja Lietuvos meno megažvaigždė Stasys Eidrigevičius, Dusetos turi Šarūną ir Nomedą Saukas... A. Stauskas sakė, jog didžiuojasi, kad Š. Sauka šiemet nepanoro surengti parodos Vilniuje ir paragino Vilniaus ponus važiuoti į Dusetas... Miestelio žmonės stebėjosi, kai per dvi savaites sulaukė per pusantro tūkstančio Š. Saukos kūrybos gerbėjų iš visos Lietuvos. Dusetų galerijos direktorius retoriškai klausė, ką daryti, kad greta žiniasklaidos dėmesio sulaukiančių miestelio ir visos Lietuvos meninio gyvenimo lyderių kas nors pastebėtų ir kitus penkiolika gerų vietos kūrėjų...

iliustracija
Rokiškio langinių plenero kūriniai

Diskusijoje „Menas regionuose. Būti ar nebūti?“ buvo minimi Lietuvos galerijų, kitų kultūrinio proceso dalyvių rengiami šiuolaikinio meno festivaliai, kiti meniniai projektai, sulaukiantys daug kūrėjų iš sostinės ir „kitos“ Lietuvos. Grįžtant prie Šiaulių miesto – čia rengiamų festivalių dalyviai pastebi, kad jų organizatoriai sostinės menininkams skiria gal net kiek per daug dėmesio. Pacituosiu Vytauto Michelkevičiaus mintis iš leidinio Kritikos maršrutai apie išvykas į Šiaulius: „Dar vieną epitetą, bene taikliausiai atspindintį Šiaulių festivalių pobūdį, pasiūlė jau mūsų pažįstamas mobiliųjų teoretikų duetas praėjusių metų straipsnyje „Aktyvizmas kaip laboratorinis būvis: teo(e)retikų įspūdžiai iš kultūros kurorto“. Čia Šiauliai pakrikštijami kultūros kurortu – miestui prilipo ši taikli pravardė su visomis teigiamomis ir neigiamomis reikšmėmis. Prieš ketverius–penkerius metus pagrindinių meno kritikų – vilniečių – šiame festivalyje dalyvaudavo vos vienas kitas – renginio „nepamatydavo“ nė vienas kultūros laikraštis. Dabar nemažai dalyvių – kritikų ir teoretikų – atvyksta į „Enter“ pailsėti būtent iš sostinės.“

Taigi įdomūs meniniai projektai domina visuomenę, pritraukia žiniasklaidą. Profesionaliai organizuojami plenerai taip pat gali tapti savotišku miesto ženklu, simboliu, traukos centru. Lietuvoje plenerus paprastai rengia įvairios menininkų asociacijos, kultūros centrai ir privatūs asmenys. Vienas įdomesnių tokio pobūdžio reiškinių – vadinamasis Rokiškio langinių pleneras. Vykdomas jau septintus metus, jis tampa vis patrauklesniu miesto įvykiu, pavyzdžiu, kaip galima susieti šiuolaikinį meną ir tautinį paveldą, surengti netradicinę parodą po atviru dangumi, suteikti miestui jaukumo, kūrybiškos ir draugiškos atmosferos. Šiųmečiame Rokiškio plenere dailininkai per nepilną savaitę dekoravo septyneto namų langines. Kaip teigia plenero idėjos autorius ir kuratorius Arūnas Augutis, rokiškėnai dažnai pavydi aplinkinių rajonų miestams, kurių pagrindinėse gatvėse puikuojasi mūriniai daugiaaukščiai pastatai, nes Rokiškio centrinės gatvės, apstatytos vienaaukščiais mediniais, labai primena kaimo „ūlyčias“. Tačiau šis miestovaizdžio „trūkumas“ virs privalumu, jei kurdami teisingai sudėliosime akcentus, pabrėšime būdingus aukštaitiškos architektūros bruožus, naudosime tautinius ornamentus, išmanysime nuo seno šiose vietovėse namams dažyti naudojamas spalvas ir atspalvius… Ir tikrai, vykstant šiems plenerams, daugelis pagrindinių Rokiškio gatvių namų pasipuošė unikaliomis langinėmis, traukiančiomis praeivių žvilgsnius. Štai vienas Maltos ordino savanorių vadovas iš Bavarijos, dažnai su draugystės misija atvykstantis į Šiaurės Lietuvą, savo krašto spaudoje ir oficialiuose pasisakymuose Rokiškį jau vadina langinių miestu… Per visą projekto gyvavimo laiką 85 dailininkai ištapė net 217 miesto namų langinių. Ir dar – įdomu, kad langų puošmenos skatina reklamos dizainerius prie jų derinti ir įvairių parduotuvėlių iškabas. Miestas tampa stilingesnis, skatina tikrą, gyvą žmonių domėjimąsi menu. Žinoma, toks projektas, susijęs su miesto viešąja erdve, sukelia ir nemažai rūpesčių valdininkams, architektams, ieškant tinkamų dermių, meninės visumos įspūdžio ir t.t. Tačiau šie klausimai tikrai išsprendžiami, o renginio nauda neabejotinai pranoksta tam tikrus sunkumus, kliūtis, kurias reikia įveikti jį įgyvendinant.

Šį plenerą, kuriame teko ne kartą dalyvauti, plačiau pristatau kaip pavyzdį, kuris liudija, kad provincijoje taip pat įmanoma generuoti menines idėjas, kurios sudomina ir įtraukia vietos bendruomenę. Neabejoju, kad mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių kūrėjai, kultūros gyvenimo organizatoriai įgyvendina daug puikių idėjų, apie kurias turėtume išgirsti visi. Būtent mažesniuose miestuose kylančios iniciatyvos įrodo, kad gera idėja gali būti įgyvendinta nepaisant lėšų stygiaus. Neretai atsakingi valstybės išlaikomose institucijoje dirbantys žmonės, prisidengdami „sunkia finansine situacija“, bando pateisinti neveiklumą, kultūros gyvenimo „štilį“. Vis dėlto, kalbant apie meną Lietuvos regionuose, galima teigti, kad jo sklaidą lemia ne tik pinigai, bet ir konkrečių žmonių, dirbančių kultūros srityje, aktyvumas, padorumas ir savigarba.


 

Skaitytojų vertinimai


70498. a.a. :-) 2011-09-06 12:46
LIUX STRAIPSNIS

70604. Girdas2011-09-10 11:19
Iš tiesų, savita regioninė romantika suteikia Lietuvai jaukumo, kūrybiškos ir draugiškos atmosferos, skatina tikrą, gyvą žmonių domėjimąsi menu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:32:04 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba