Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-02 nr. 3343

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VALDEMARAS KUKULAS91
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI2
• ĮVAIRŪS

ATMINTIS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Perėjęs į mirusiųjų bendruomenę
11

EX PROFESSO 
• JŪRATĖ BARANOVA.
Kito kitybė kaip iššūkis mano laisvei*
15

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Šalia Kotrynos bokštų...
1
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Laisvės romantikė Prancūzija: du dešimtmečiai partnerystės
3
• ROMAS GUDAITIS.
Maža sakmė apie gražų žmogų

KNYGOS 
• RIMANTAS SKEIVYS.
Demokratijos šauklys
5
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Amžinybė momente
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• MARIUS KRAPTAVIČIUS.
Kokios girnos sukosi velnių malūnuose
4

TEATRAS 
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
„Lėlė“ užminė mįslių

MUZIKA 
• JŪRATĖ LANDSBERGYTĖ.
Vizija
62

DAILĖ 
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Sugrįžtant į Antano Samuolio pasaulį
1

PAVELDAS 
• Vilniaus paveikslų galerijoje –­ japonų rankdarbių paroda

POEZIJA 
• SALOMĖJA BURBAITĖ5
• ALGIS LAURINAVIČIUS4
• LAURA ŠVEDAITĖ.
Septynios meditacijos
9

PROZA 
• ELIGIJA VOLODKEVIČIŪTĖ.
Švytintys debesys
6

VERTIMAI 
• PALI CANON

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Klausimas
9

IN MEMORIAM 
• EDUARDAS JUCHNEVIČIUS
1942 – 2011

DE PROFUNDIS
Ūmėdė – tai toks grybas, pasižymintis nepaprastu žiaurumu;
nepažįsta jis pasigailėjimo. Gintaras Beresnevičius
 
• BARBĖ BARBAITĖ.
Hamletas
• SVAJŪNAS KUNCAITIS.
Profanas, Camus ir Meilė
2
• JUSTINAS BOČIAROVAS.
Apie neapsisprendimą
2
• ARTŪRAS VALIONIS.
Komisijos pasitarimas

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Grafikos kontekstai. Deklaracija
2
• ARŪNAS UOGINTAS.
ARTVILNIUS’11
Lietuvos regionų meno problemos?
2
• ARMINA JONUŠAITĖ.
LDS kolekcija: menininkas ir valstybė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Vandens atmintis: kaita ir tradicijos
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Amžinas ir kintantis pasaulis
• Informacija
• Jubiliejai1
• In memoriam
• Parodos LDS galerijose

(PA)SKAITINIAI

Klausimas

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




METZLERIO FILOSOFŲ ŽINYNAS:
NUO IKISOKRATIKŲ IKI NAUJŲJŲ FILOSOFŲ.

–­ Vilnius: Mintis, 2008.

IŠMINTIES MEILĖ

Viena seniausių ir įdomiausių Lietuvos leidyklų – „Mintis“. Dabar leidykla prieinama ir internete (www.mintis.eu), nors jos šaknys siekia dar 1964 metus (tiesa, kitu pavadinimu – Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla –­ „Mintis“ egzistavo dar nuo 1945-ųjų). Po Nepriklausomybės atkūrimo „Mintis“ buvo viena iš tuo metu egzistavusių penkių valstybinių Lietuvos leidyklų. Jos pavadinimas atitinka esmę: leidžiamos solidžios mokslinės knygos – filosofinės, politologinės, istorinės, teisinės, medicininės, apie gamtą, mitologiją, Lietuvos regionus. Taip pat „Mintis“ leidžia žinynus, žodynus, albumus bei grožinę literatūrą (ypač įdomi serija – „Šiuolaikinis Europos romanas“). Verčiama iš anglų, vokiečių, rusų, latvių, suomių, norvegų, prancūzų, lenkų ir lotynų kalbų, gausu ir autorinių, lietuviškų knygų, kurios, beje, ir pigesnės nei kai kurių kitų leidyklų. Neseniai pasirodė bene solidžiausia „Minties“ knyga – pirmoji serijoje apie muziką: „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ (sudarytojas ir tekstų autorius Mindaugas Peleckis).

O šis solidus tūkstančio puslapių filosofijos tomas tiesiog privalomas kiekvienam Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį tebešvenčiančiam arba bent jau gerbiančiam lietuviui! Jei rimtai, šios knygos laukta net penkerius metus. Laukta sudėtingo patyrusių vertėjų darbo rezultatų. Turime puikią panoramą įvairiausių filosofų, tad žinynas pravers ir egzaminams ruošiantis, ir „tiesiog prie ūkio“, norint pasitikslinti, kas, pavyzdžiui, buvo (verčiu pirmą pasitaikiusį puslapį; šis – 697) Pironas Elidietis. Svarbu ir tai, kad po kiekvieno filosofo gyvenimo ir kūrybos aprašymo seka svarbiausių leidinių, susijusių su jo kūryba, sąrašiukas. Išvardijamos ir lietuviškos knygos! O tai –­ puikus patobulinimas vokiškajai knygos redakcijai, sumanytai Berndo Lutzo. Labai ačiū ir knygos vertėjams, matematiškai po lygiai (nuo A iki K, nuo L iki Z) pasidalijusiems storą tomą: vokiečių kalbos žinovams Albinui Lozuraičiui ir Alfonsui Tekoriui.

Dar reikėtų paminėti, kad šis Lietuvoje pirmąsyk pasirodęs prestižinis enciklopedinis žinynas Vokietijoje pradėtas leisti prieš dvidešimt metų. Ji galima vadinti Vakarų filosofijos kompendiumu, nors rasime ir vieną kitą Vakarams įtakingą arabų filosofą, pvz., Aviceną (Ibn Siną) arba Averojų (Ibn Rušdą). Vis dėlto Vakarų filosofijos kūrėjų pasirinkimas vietomis atrodo labai jau „vokiškas“: štai Marxui, viename skyriuje suporuotame su Engelsu (ši dvigalvė būtybė virsta Marxu/Engelsu, p. 593–606), skiriama net 13 puslapių (velnio tuzinas! ne veltui, matyt) ir įrodoma, kad marksizmas –­ „nepaprastai vaisingas“, tačiau Marxo ir Engelso įžvalgoms plisti trukdoma (p. 605).

Nustebino ir į žinyną įtrauktas žymusis Markizas de Sade’as. Jam skirti trys puslapiai. Galima ginčytis, ar jis filosofas, ar ne, tačiau knygos sudarytojas B. Lutzas pateikia įdomią mintį: de Sade’o romane „Filosofija buduare“ (1795) laisva respublika aprašoma veikianti pagal milžiniško viešnamio principus. „Vyras gali kaip tinkamas disponuoti moterimi, turtingasis – vargšu“ (p. 789). Po įdomaus ir stebėtinai taiklaus Markizo požiūrio į demokratiją aprašymo norisi susirasti visas jo knygas ir pažvelgti į „iškrypėlio rašliavą“, kaip daug kas linkęs manyti, visai kitu kampu. Kur geras mėšlas, ten gražios gėlės!




Martha C. Nussbaum.
MEILĖS PAŽINIMAS. FILOSOFIJOS IR LITERATŪROS APYBRAIŽOS.

–­ Vilnius: Mintis, 2008.

MEILĖ IR FILOSOFIJA

Šią įdomią knygą (realiai ji galėtų būti daug storesnė, nes šriftas – itin mažas) vertė (labiau žinomas kaip 2002 metų „Eurovizijos“ dalyvis) filosofijos daktaras Aivaras Stepukonis, tad, pasiryžę ją skaityti, palinksime ties kokybišku vertimu.

Literatūros ir filosofijos (ypač dorovės filosofijos) santykis čia nagrinėjamas iš peties. Knygos autorė (beje, ji minima Metzlerio filosofų žinyne) Martha C. Nussbaum (tikr. Martha Craven) 1947 m. gimė Niujorke, studijavo teatrologiją ir klasikinę filologiją Niujorko universitete, vėliau filosofiją Harvardo universitete. Filosofijos, klasikinės filologijos ir lyginamosios literatūralogijos profesorė dėsto Brauno ir Harvardo universitetuose (JAV). Turi per dvidešimt garbės daktaro vardų. Britų savaitraštis „New Statesman“ išrinko dvylika svarbiausių šių dienų mąstytojų, labiausiai paveikusių savo amžininkų protus ir veiksmus. Tarp jų buvo ir Martha C. Nussbaum.

Literatūrinėje filosofinėje esė autorė nagrinėja filosofijos ir literatūros santykį bei sąsajas, pagrįsdama teiginį, kad išsakant gyvenimo tiesas svarbus ne tik jų turinys, bet ir išsakymo forma. O tam tikros tiesos apie žmogaus gyvenimą gali būti tiksliai ir deramai pareikštos tik kalba bei formomis, kurios yra būdingos pasakojančiam menininkui. Pasak knygos autorės, romanas ir jo žodynas pražysta autoriaus sampratomis, išreikšdamas to, kas autoriui svarbu, prasmę. Kiekviena knyga prasminga visų pirma tomis prasmėmis, kurias į ją įdėjo kūrėjas. „Demokratinė visuomenė ir romano menas yra sąjungininkai, - sako M.C. Nussbaum. –­ Jie domisi žmogumi, laiko jį vargingu, bet sumaniu. O meilė yra juose vyraujanti aistra“ (p. 430).

Bet kokia filosofijos kryptis ir bet kuris kūrinys be meilės neturi vertės.




Libertas Klimka.
SAULĖS RATU, MĖNULIO TAKU. LIETUVIŲ KALENDORIUS.

–­ Vilnius: Mintis, 2008.

SAULĖ, MĖNUO

Viena šviesiausių Lietuvos asmenybių – fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų (paleoastronomijos ir etnokosmologijos) – pradininkas Lietuvoje Libertas Klimka visada maloniai nustebina. Ši gausiai iliustruota, nors ir ne itin stora jo knyga – dar vienas gražus siurprizas, puikiai nuteikiantis pavasarėjant.

Tauta, turinti savo kalendorių (arba nepamirštanti senojo), nepasmerkta išnykti. Tai vaizdžiai aiškina L. Klimka. 1995 m. Saulės laikrodį Nidoje suprojektavęs L. Klimka, nebūdamas aiškiaregys, negalėjo prognozuoti, jog šis laikrodis suduš dėl audros. Tačiau skaitant jo knygą aiškėja, jog visa ko kaita, reglamentuojama kalendoriaus, – tiesiog neišvengiama.

„Lietuvių kultūros pavelde, kalendoriniuose papročiuose aptinkami ir archajiškojo mėnulio kalendoriaus reliktai, ir vėlesni žemdirbių saulės kalendoriaus sezonų ciklai“, – teigia L. Klimka (p. 5).

Galima daug kalbėti apie knygą ir nieko nepasakyti. Tepakalba ji: „Pavasario pragiedruliai greit sugriauna žiemos viltis“ (p. 30). „Švč. Mergelės Marijos adoracija mūsų krašte sukaupė daug ir senojo tikėjimo reliktų. Štai Lietuvoje yra apsireiškimo vietų; dažnai tai pėduoti akmenys prie šaltinio ar gaivaus upelio. Tokie akmenys yra, pavyzdžiui, Zigmantiškių kaime Pakruojo rajone, prie Skudutiškio Molėtų rajone. O Burbiškio dvaro laukuose (Radviliškio rajonas) buvęs akmuo su Marijos pėda tapo jos skulptūros postamentu. Mitologai teigia, kad šioje tradicijoje žymūs prosenoviškojo laumių kulto aidai“ (p. 90–91).

Einame mes Saulės ratu, Mėnulio taku ir dažnai nepastebime tokių svarbių dalykų...




Barbara Skarga.
ISTORIŠKUMO RIBOS.

–­ Vilnius: Mintis, 2007.

ISTORIJOS PAMOKOS

Šią knygą iš lenkų kalbos vertė Vytautas Dekšnys, poetas, vertėjas, filosofijos daktaras, apsigynęs disertaciją Lenkijos mokslų akademijoje.

Lenkų filosofinės tradicijos atstovė varšuvietė filosofijos profesorė Barbara Skarga (1919–2009), knygoje formuluodama intelektualinės istorijos galimumo problemą, pateikia plačią ir savitą XIX ir XX a. filosofijos panoramą: nuo įvairių pozityvizmo variantų, fenomenologinės tapatumo sampratos, jai ypač artimo hermeneutinio požiūrio į istorinį pažinimą iki XX a. antrosios pusės mokslo filosofijos bei poststruktūralistinės istorinės sąmonės kritikos.

B. Skarga filosofiją studijavo Vilniaus Stepono Batoro universitete (1919–1939 m. taip vadinosi Vilniaus universitetas), vėliau 11 metų gyveno tremtyje Kazachstane (1944–1955 m.). B.Skargos sesuo buvo garsi lenkų teatro bei kino aktorė Hanna Skarżanka (1917–1992), kuri irgi gyveno ir mokėsi Vilniuje.

Profesorė B. Skarga – dešimties knygų autorė. „Istoriškumo ribos“ išleistos 1989-aisiais. Vis dėlto knyga morališkai toli gražu nėra pasenusi.

Autorės mąstymas įdomus tuo, kad ji KLAUSIA, nes „pats klausimo faktas yra metafizinis aktas, nes klausimas yra atsivėrimas į tai, kas mūsų žinių horizonte nėra žinoma ir kas suteikia minčiai viltį ir drąsą“ (p. 211).

Pavyzdžiui, B. Skarga klausia: „Kas yra intelektualinė istorija: didžių atradimų ir paskirų epochų virtinė, ar pabirų sumanymų ir idėjų, nesiejamų jokios logiškos raidos linijos, mozaika? Kas būdinga mūsų istorijai: tęstinumas ar nepaliaujama kaita, o jei herakleitiškasis pasaulio vaizdinys yra vienintelis įmanomas, tai ar turime pripažinti, kad neegzistuoja niekas, kas turėtų vertę už laiko ribų? Ar galima pasakyti ką nors tiksliau apie pačios minties darbą, apie jos įrankių kaitą, apie jos siekius?“

Ar profesorė atsako į šiuos klausimus? Į šį klausimą teks atsakyti knygos skaitytojams.




Daniel Stashower.
ARTŪRO KONANO DOILIO GYVENIMAS. PASAKOTOJAS.

–­ Vilnius: Mintis, 2006.

SPIRITIZMAS IR DEDUKCIJA

„Mintis“, išleidusi nemirtingojo Sero Arthuro Conano Doyle’io (1859–1930) 10 tomų raštus, pradžiugino mus ir jo biografijos tyrinėtojo knyga.

A. Konanas Doilis – Škotijos sostinėje Edinburge airių šeimoje gimęs legendinis anglų rašytojas. Taip jį galima apibūdinti, turint galvoje, kokia sudėtinga ir įdomi šio žmogaus biografija.

Nuodugniai ištyręs šaltinius ir pelnęs Raymondo Chandlerio Fulbrighto stipendiją detektyvinės ir kriminalinės literatūros srityje, detektyvinių romanų autorius D. Stashoweris parašė knygą, kuri padeda atsikratyti daugybės mitų bei klaidingų vertinimų, ir pateikė ryškų portretą rašytojo ir nuolat nerimstančio žmogaus su visais privalumais bei trūkumais. Jį domina Artūro Konano Doilio gyvenimo kelias nuo provincijos gydytojo, vėliau karo gydytojo Pietų Afrikoje iki žymaus rašytojo, jo kūrybinės sėkmės ir nesėkmės, santykiai su tėvais, žmonomis, ano meto rašytojais Oscaru Wilde’u, Bernardu Shaw, Herbetu Wellsu ir kitais, taip pat bandymai įsitvirtinti politikoje ir aistringas susidomėjimas parapsichologija bei spiritizmu gyvenimo pabaigoje. Ypač daug dėmesio autorius skiria pastarajam A. K. Doilio potraukiui, sukėlusiam prieštaringų visuomenės vertinimų.

Apie dedukcijos karalių Šerloką Holmsą ir jo draugą daktarą Džoną Vatsoną A. K. Doilis parašė 4 romanus ir 56 apsakymus (iš šių kūrinių 54-iuose pasakotojas yra daktaras Vatsonas, dvi pasakoja pats Šerlokas Holmsas). Šerlokas Holmsas pirmąsyk žurnalų puslapiuose pasirodė 1887 metais, paskutinį kartą –­ 1927-aisiais (istorijose aprašomi 1878–1914 metų įvykiai).

A. K. Doilis mirė nuo širdies smūgio šeimos sode. Paskutiniai jo žodžiai buvo skirti žmonai: „Tu esi nuostabi.“ Anglijoje stovi A. K. Doilio ir Šerloko Holmso (personažas vis dėlto pralenkė kūrėją populiarumu, jo garbei yra ir muziejus) skulptūros. Rašytojo vardu pavadintas pterozauras Arthurdactylus conandoylensis.

Apie Šerloko Holmso kūrėją – įstabų pasakotoją – galima kalbėti daug. Įdomu tai, kad, būdamas pažįstamas su amerikiečių (iš tikrųjų – Vengrijos žydu) iliuzionistu Harry’u Houdiniu (tikr. Ehrich Weisz, 1874–1926), susidomėjo spiritizmu. Didysis iliuzionistas netikėjo magija (nors viena Lietuvos televizijos stočių bando mistifikuoti vietinės reikšmės iliuzionistus) ir buvo skeptikas iki motinos mirties. Vėliau A. K. Doilis (pats netekęs brolio ir sūnaus) nusprendė, jog H. Houdinis vis dėlto turėjo dvasinių galių ir aprašė tai knygoje „Nežinomybės pakraštys“.

Daug kas pagalvojo, kad dedukcijos meistras išprotėjo. Beje, 1929 metais Sovietų Sąjungoje cenzūra dėl tariamos okultizmo propagandos uždraudė A. K. Doilio knygą „Šerloko Holmso nuotykiai“. Vėliau draudimas panaikintas, o legendinis rusų aktorius Vasilijus Livanovas (g. 1935; jis taip pat pažįstamas iš Karlsono, Krokodilo Genos, Brėmeno muzikantų balsų, Don Kichoto ir kitų vaidmenų) už geriausią Šerloko Holmso įkūnijimą kine net apdovanotas Britų imperijos ordinu! 1979–1986 m. nufilmuotos „Šerloko Holmso ir Daktaro Vatsono“ serijos tebežavi net tolimiausių žemės kampelių gyventojus: pavyzdžiui, Naujoji Zelandija 2007-aisiais net išleido monetų seriją (dviejų Naujosios Zelandijos dolerių vertės), kurioje vaizduojamas V. Livanovas ir Daktarą Vatsoną vaidinęs Vitalijus Solominas (1941–2002).

A. K. Doilis mirė tikėdamas spiritizmo tiesomis. Likus kelioms dienoms iki mirties, žurnalistui W. R. Tittertonui davęs interviu rašytojas paragino jį apsilankyti spiritistų bažnyčioje, nes tai padarysią jį laimingą (p. 551).

Gili ir šviesi asmenybė, kuriai skirta ši knyga, vargu ar gali palikti ką nors abejingą...


 

Skaitytojų vertinimai


70388. ?2011-09-03 10:02
Libertas Klimka:)Kas tce per veikėjas?

70432. musse... 2011-09-05 13:05
autorius galėjo daugiau Martai Nussbaum skirti. maloniai nustebino, kad Harvardo zydaite (sprenziant is dvigubos pavardes) irgi kaip Fromas apie meile eme rasyti... gal postmodernizmas atras nauja krypti i romantika? o tai jau taip uzsizaide zodziais, kad nors tu ka ka...

70434. Kur geras mėšlas, ten gražios gėlės!2011-09-05 13:20
Metzlerio filosofijos žinynas sudomino. "de Sade’o romane „Filosofija buduare“ (1795) laisva respublika aprašoma veikianti pagal milžiniško viešnamio principus. „Vyras gali kaip tinkamas disponuoti moterimi, turtingasis – vargšu“ . Iš tikrųjų, argi ne "politine prostitucija pakvipo "demokratijos nešimas" į Baltarusiją, perkant jos opoziją?

70437. klaustukui2011-09-05 13:24
L.Klimka yra LIETUVOS KULTŪROS PAVELDAS, kas dar neaišku? Nemokat skaityti? Va: Viena šviesiausių Lietuvos asmenybių – fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų (paleoastronomijos ir etnokosmologijos) – pradininkas Lietuvoje Libertas Klimka

70440. ...2011-09-05 13:29
Barbara Skarga greičiausiai yra sulenkėjusi lietuvė. Jei istrorikė šito nežino, jai minusas kaip istorikei.

70442. opinia2011-09-05 13:40
Kad K.Doilis buvo airių katalikas, tai man naujiena. Airiai Anglijai, kaip ir lietuviai Lenkijai savo kūrėjais - Oscaru Wilde’u, Bernardu Shaw, Herbetu Wellsu, D.Džoisu ir kt. pelnė pasaulinę šlovę ir kūrė gana gerą teigiamą imidžą šiai bakų tautos užvaldytai nacijai. Beje, K.Doilis buvo masonas.

70542. kan> taskeliams2011-09-08 07:33
Bet,- skarga, lietuviskai, - skundas. Ar ne?

70609. kodel2011-09-10 23:23
kodel visos apzvelgiamos knygos leidyklos mintis

70623. todėl2011-09-11 19:37
O ką? Leidykla nepatinka?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:31:46 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba