Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-10-29 nr. 3021

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Sonata Paliulytė.
APIE LAIKĄ
31
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI SU LAUREATAIS 
• Literatūros ir tautosakos tyrinėtoją DONATĄ SAUKĄ kalbina VALENTINAS SVENTICKAS. 2004. X. 13.
EINANTIS IKI RIBŲ
1

ESĖ, PUBLICISTIKA 
• Vytautas Bubnys.
PRIARTĖJIMAI
• BRUTALUS ABSURDAS1

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
PASAULIS KAIP DIEVO ŽAISMĖ
• Renata Šerelytė.
DIEVO KANCELIARIJAI TRŪKSTA JAUSMŲ
1
• Mark C. Taylor.
KĄ IŠ TIESŲ TEIGĖ DERRIDA
• GERBIAMI POETAI!7
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ
• ŽVILGSNIS Į "ŽVILGSNIUS"
• PALIMPSESTAI
• SALOMĖJA NĖRIS14
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
JUVELYRIKA KAIP...
• Jurgita Ludavičienė.
PLENERO PĖDSAKAIS

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
NESKANIŲ PJESIŲ DEGUSTACIJA – IŠ KETURIŲ MĖGINUKŲ
11
 Rasa Paukštytė.
BE ĮŽVALGŲ
2
• Ridas Viskauskas.
LĖLININKAI GYVI ENTUZIAZMU?
6

MUZIKA 
• Aleksandra Pister.
MUZIKOS PRAMOGA "BANCHETTO MUSICALE" 2004 STILIUMI
3

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
LIETUVAI PADOVANOTI TRYS PRIEŠKARIO DAILĖS KŪRINIAI
• Vydas Dolinskas.
GOBELENAI ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS

MENO DIS/KURSE* 
• Julija Fomina.
MAISTO GAMYBOS WORKSHOW*: EKSPERIMENTINĖ VIRTUVĖ IR SOCIALINĖ SĄVEIKA
4

KINAS 
• VILNIAUS DOKUMENTINIŲ FILMŲ FESTIVALIS1

POEZIJA 
• ROMAS DAUGIRDAS11

PROZA 
• Aleksandra Fomina.
GELEŽINKELIO DAINOS
2
• BLYNELIAI8

VERTIMAI 
• Charles Bukowski*.
PAŠTAS
5

JAUNIMO PUSLAPIS 
• DIDYSIS BUKAS19

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JIMIS TENORAS – KOSMINĖS MEILĖS PRISIPAŽINIMAI, GĖLĖS IR AŠTUNTO DEŠIMTMEČIO ELEKTRONIKA10

KULTŪRA 
• DŽIAZAS IR KULTŪROS POLITIKA

KRONIKA 
• ARTI TOLI6
• PRANEŠAME2
• LĖLIŲ TEATRO REŽISŪROS PAGRINDAI

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA SIGNALIZUOJA1
• NE VIEN TIK RETRO

TEATRAS

BE ĮŽVALGŲ

Rasa Paukštytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rolandas Kazlas skaito "Greipruto šypsnį"
Mariaus Abramavičiaus nuotrauka

Viešo pjesės skaitymo madą mūsų teatre "pasėjo" Audronis Liuga su savo "Naujosios dramos akcijomis". Pasėlis ilgainiui ir esant energingų žmonių, kurie turi jėgų jį puoselėti (Jaunimo teatro literatūrinės dalies vedėja teatrologė Ingrida Daunoravičiūtė), sužėlė. "Neskanių lenkiškų ir lietuviškų pjesių" skaitymai Jaunimo teatro Salėje 99 parodė, kad pjesių skaitymas gali būti bekraštis ir beribis marginalijų mūsų teatre dauginimosi būdas. Suvaldyti proceso neįmanoma, įsprausti jį į vieną koncepciją – irgi sunku. Pavadinimas "neskanios pjesės" ar lietuviškų romanų ekranizacijos, žinoma, – sąlyginis. Neskanu tai, kas labai netalentinga. O tai, kas talentinga, na, bent jau įdomu, – teatre vartojama su malonumu. Su kolege Vlada Kalpokaite pasidalinusios akciją ir jos apžvalgas perpus, supratome, kad jokių giluminių įžvalgų daryti negalime. Užtat apžvelgiu, kas apsižvelgė. Jokio bendro vardiklio nerandu – šiuolaikinę lenko Jano Klatos pjesę nuo Juozo Baltušio "Parduotų vasarų" skiria ne tik dešimtmečiai, temos, bet ir kalba bei pačios literatūros intencijos. Juozą Baltušį nuo Kristupo Saboliaus – irgi tas pats. Bet įdomiausia, kad Janas Klata ir Kristupas Sabolius (tik jį vieną iš "lietuviškų šekspyrų" ir teko girdėti) atrodo kaip iš skirtingų planetų, nors savo pjesėms medžiagą ima ir lipdo jas iš to paties dabarties jovalo.

Prognozuoti, ką pamatysi, buvo veik neįmanoma. Kino režisierius Kęstutis Šmigelskis šios apžvalgos autorei buvo pažįstamas kaip vangus kino pseudopoetikos bardas ("Sodas") ir pavargęs bei atsainus studentas ("Urino terapija"). O šioje akcijoje pasirodė kaip energingas ir išmoningas pjesės "Greipruto šypsnys" skaitytojas ir statytojas. Skaitymai yra toks dalykas, kad dalyvių indėlį į pavykusį ar nepavykusį vakarą sunku išmatuoti. Ir visgi ta kompozicija, už partitūrų staliukų stovinčių ir pjesę skaitančių aktorių sukurta vakaro nuotaika liudijo, kad visi – Andrius Bialobžeskis, Rolandas Kazlas, Saulius Sipaitis, Jurga Ragutauskaitė ir Aurimas Žvinys – buvo suinteresuoti gerai padaryti savo darbą – ir pjesę pristatyti, ir ją suvaidinti. Tai buvo skaitymas, kuris ir neturi virsti spektakliu, – jis jau spektaklis. Jį galima ir verta kartkartėmis rodyti kaip savarankišką, nuo akcijos nepriklausomą dalyką. Čia jau sukurti vaidmenys, čia aktoriai perteikiamomis savo būsenomis ir dialogais mus kilnoja po Europos miestus, kur vyksta veiksmas. Aktoriams jokio vargo nesudaro ir nenormatyvinė leksika, kuri pjesėje yra svarbus kalbos elementas. Svarbiausia, kad jiems nesvetimas pjesės temų ir problemų ironiškas aktualumas – jie žino, apie ką kalba, kalbėdami apie šiuolaikinį meną, popiežiaus mirties laukimą, nejaukią vienatvę, kuri pridengiama bukais diskotekų ritmais. "A b... žino, koks čia muzonas", bet jis, pridengdamas šiuolaikinio žmogaus nejaukumą, atveria jo eklektiką, susidvejinimus ir susitrejinimus, šiukšlyną, kurio dalyviai priversti būti prestižinių profesijų pjesės veikėjai. Vaidas Jauniškis tarstelėjo, kad tai "pirma "trešo" kultūros apraiška mūsų teatre". Tiesa. Kaip ir tai, kad skaitymo dalyvių nesistengimas padaryti gražaus teatro iš pasaulio tuštybės jau yra vertybė. Rūkstantys dūmai, netvarkingai sudėtos kėdės žiūrovams, grūstis, su kamera plavinėjantis operatorius Algimantas Mikutėnas – visa tai pirmame vakare įgavo karčiai rūgštų greipfruto skonį, kurio ir buvo siekiama. Tai nebuvo labai panašu į teatrą, tai buvo panašu į tiesą.

Deja, į ją mažai panėšėjo Agnio Jankevičiaus pastatyti J.Baltušio "Virto ąžuolai". Tai jau ne skaitymas, o spektaklio eskizas. Nebaigtas, žodžiu, vaidinimas, kurį net nepatogu ir nemalonu kritikuoti, nes tau parodė nebaigtą darbą. Nesinori būti tuo kvailiu, kuriam to nebaigto darbo neverta rodyti, bet teks. Pačios režisieriaus pastangos iš naujo atverti klasiką ir pasakyti, koks jis aktualus ir kokia scenai pritinkanti jo sodri kalba, jokių abejonių nekelia. Abejonių kelia tas personažų utriravimas. Baltušio veikėjai parodytame eskize labiau panėšėjo į apdulkėjusią "Žaldokynę". Dar nepasiekta pusiausvyros tarp komizmo, besijuokiant iš kaimiškų vaizdelių, ir pačios kriminalinės bei dramatiškos kolizijos. Kai viskas – "bajeris", net nepatogu klausti, o kas gi tas Baltušis. Negi tik būdas scenoje linksmai priminti K.Krivicko kriminalinius siužetus, laidas "Ties riba" ar "Teismas"? Užbaigtas režisieriaus darbas, tikėtina, sukels ne tik tokias asociacijas. Kad Petras Cvirka ir jo "Meisteris ir sūnūs" režisierių Albertą Vidžiūną traukia pokalbiais apie kūrybingumą ir terpę, kurioje jis priverstas tarpti, iš romano inscenizacijos aišku. Dar aišku, kad spektaklis, jei jis bus, kalbės apie iliuzijas ir bandys surasti lietuviško mentaliteto receptą. Tai buvo akivaizdu klausantis pjesės skaitymo, bet tai tik pažadai, iš kurių bent jau vienas ištesėtas – stiprus net už skaitymo stalo aktoriaus Egidijaus Bako Meisteris. Jau vaidmuo.

Tik skaitymu laikytinas trijų aktorių blaškymasis po Kristupo Saboliaus pjesės "Chimera (Nėščios moters fantazija)" lapus. Tai buvo vienintelis atvejis iš visų visose akcijose girdėtų skaitymų, kai buvo galima pažvelgti į aktorių darbo su pjese virtuvę. Vargu ar ji maloni autoriui. Apie Saboliaus pjesę po to skaitymo pasakyti ką nors sunku. Bet užtat pasilinksminome į valias žvelgdami, kaip žiūrovų akyse aktoriai stengiasi suprasti, kas parašyta, kaip jie bando tai vieną, tai kitą intonaciją priderinti prie teksto, kaip jie juokiasi patys iš savęs, iš pjesės, iš viešumo situacijos. Kaip jie atsineša iš "Madagaskaro" savo personažus į kitą pjesę ir staiga pamato, kad tai, kuo jie porą metų gyveno, čia visai nepritinka. Šįkart skaitymas pasiekė tašką, kai dar žodis, ir viskas pavirs absurdu. O renginys tapo savo paties parodija. Tai buvo tikro eksperimento iliuzija – atrodė, kad aktoriai pjesę į rankas paėmė prieš susirenkant publikai. Bet tai irgi sveika. Turiu omenyje – įvairias pjeses skaityti sveika. Supranti, kad ne viską iš pirmo karto perprasi. Toks ir mano apžvalgos finalinis moralas.

 

Skaitytojų vertinimai


11244. tikra2004-11-03 09:33
klounada... kaip treikia uzpilti smegenis ir akis, kad nebeliktu jokiu izvalgu?

11246. mada2004-11-03 10:04
Nauja mada - kabinetis prie zodziu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:31:11 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba