Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-10-29 nr. 3021

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Sonata Paliulytė.
APIE LAIKĄ
31
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI SU LAUREATAIS 
• Literatūros ir tautosakos tyrinėtoją DONATĄ SAUKĄ kalbina VALENTINAS SVENTICKAS. 2004. X. 13.
EINANTIS IKI RIBŲ
1

ESĖ, PUBLICISTIKA 
 Vytautas Bubnys.
PRIARTĖJIMAI
• BRUTALUS ABSURDAS1

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
PASAULIS KAIP DIEVO ŽAISMĖ
• Renata Šerelytė.
DIEVO KANCELIARIJAI TRŪKSTA JAUSMŲ
1
• Mark C. Taylor.
KĄ IŠ TIESŲ TEIGĖ DERRIDA
• GERBIAMI POETAI!7
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ
• ŽVILGSNIS Į "ŽVILGSNIUS"
• PALIMPSESTAI
• SALOMĖJA NĖRIS14
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
JUVELYRIKA KAIP...
• Jurgita Ludavičienė.
PLENERO PĖDSAKAIS

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
NESKANIŲ PJESIŲ DEGUSTACIJA – IŠ KETURIŲ MĖGINUKŲ
11
• Rasa Paukštytė.
BE ĮŽVALGŲ
2
• Ridas Viskauskas.
LĖLININKAI GYVI ENTUZIAZMU?
6

MUZIKA 
• Aleksandra Pister.
MUZIKOS PRAMOGA "BANCHETTO MUSICALE" 2004 STILIUMI
3

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
LIETUVAI PADOVANOTI TRYS PRIEŠKARIO DAILĖS KŪRINIAI
• Vydas Dolinskas.
GOBELENAI ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS

MENO DIS/KURSE* 
• Julija Fomina.
MAISTO GAMYBOS WORKSHOW*: EKSPERIMENTINĖ VIRTUVĖ IR SOCIALINĖ SĄVEIKA
4

KINAS 
• VILNIAUS DOKUMENTINIŲ FILMŲ FESTIVALIS1

POEZIJA 
• ROMAS DAUGIRDAS11

PROZA 
• Aleksandra Fomina.
GELEŽINKELIO DAINOS
2
• BLYNELIAI8

VERTIMAI 
• Charles Bukowski*.
PAŠTAS
5

JAUNIMO PUSLAPIS 
• DIDYSIS BUKAS19

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JIMIS TENORAS – KOSMINĖS MEILĖS PRISIPAŽINIMAI, GĖLĖS IR AŠTUNTO DEŠIMTMEČIO ELEKTRONIKA10

KULTŪRA 
• DŽIAZAS IR KULTŪROS POLITIKA

KRONIKA 
• ARTI TOLI6
• PRANEŠAME2
• LĖLIŲ TEATRO REŽISŪROS PAGRINDAI

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA SIGNALIZUOJA1
• NE VIEN TIK RETRO

ESĖ, PUBLICISTIKA

PRIARTĖJIMAI

Vytautas Bubnys

[skaityti komentarus]

Tęsinys. Pradžia 35 numeryje

5. DU KITOKIE

Kai pirmąsyk pamėginau ištarti jos pavardę, liežuvis suklupo, susipinkliojo. Keturios priebalsės pagrečiui: k, r, m, p. Krmpotič. Vardas – Vesna. Tik nereikia nutęsti a, būtina spustelėti trumputę e. Taip, tai ji – Vesna Krmpotič, šiuolaikinėje kroatų kultūroje iškili asmenybė, poetė, romanistė, eseistė, vertėja, garbingų literatūrinių premijų laureatė, keletą dešimtmečių savo krašto rašytojams atstovaujanti tarptautinėse organizacijose. Parašiusi per septyniasdešimt knygų, kurios išverstos į daugelį pasaulio kalbų.

Tokią rašytojos vizitinę kortelę šį pavasarį elektroniniu paštu gavau iš Kroatijos. Rašė Loreta Vasilj, lietuvė, ketvirtą dešimtmetį gyvenanti tame krašte, savo vyro tėvynėje, ir pernai į kroatų kalbą išvertusi Jurgos Ivanauskaitės romaną "Ragana ir lietus". Loreta jau anksčiau man buvo parašiusi. Ir ne šiaip. Interneto tinklalapyje aptiko žinutę, kad aš su žmona lankiausi Indijoje pas dvasinį Mokytoją, kurio asmenybė ir Loretą žavi. O šiuo Mokytoju ji susidomėjo per Vesną Krmpotič, su kuria palaiko ryšius.

Neperdedu, tie laiškeliai mane pradžiugino taip, tarsi būtų atėjusi žinia apie ilgai ieškotą artimą giminę, ir laukiau to meto, kada galėsiu bent kiek pažinti rašytoją…

Vos pasisveikinęs su Loreta Vasilj, jau norėjau prasižioti, kas pirmų pirmiausia man rūpėjo, tačiau ji pati sugavo mano mintį ir paklausė, ar ilgai žadu Zagrebe užtrukti.

– Ligi sekmadienio ryto.

– Pirmadienį iš Belgrado atvyksta Vesna Krmpotič.

– Ar kartais neatsirastų galimybė?..

– Deja. Dar tą pačią dieną Vesna išskrenda į Indiją.

– Pas Sai Babą? – nusistebėjęs paklausiau: – Ką man daryt?

Loreta, supratusi mano norus, lyg ir paguodė:

– Nėra vilties, kad ji surastų valandėlę pakalbėti. Mieste turi reikalų ir bus gana trumpai.

– Matyt, taip reikia, – pakinknojau galvą ir šyptelėjau. – Kada nors mes susitiksim, būtinai susitiksim.

– Jei ne Zagrebe, tai Belgrade. Arba Indijoje.

– Kaip bus lemta.

Ne kas kitas, o Loreta Vasilj įvedė mane į Vesnos Krmpotič įdomų, dramatišką ir paslapčių kupiną gyvenimą.

Vesna gimė Dubrovnike, filosofijos studijas baigė Zagrebe, kurį laiką čia dirbo. Paskui – Splitas, Belgradas. Išteka už diplomato Radivojaus Petkovičiaus, su vyru gyvena Delyje ir studijuoja bengalų kalbą. Vėliau – Kairas, Vašingtonas, Akra, vėl Delis. Nuolatinės kelionės, pažintis su pasauliu, Rytų kultūromis, jų istorija. Ypač artima jai tampa Indija. Rūpinasi šeima, augina trejetą vaikų, rašo knygas, jos leidžiamos Jugoslavijoje, kur ji nuolat lankosi, kur itin vertinama. Atrodytų, gyvenimas be rūpesčių. "Tačiau Dievas mane supurto ir labai aiškiai primena, – prisipažins ji vėliau, – kad, be dangaus skliauto, žmogaus širdyje yra vidinis dangus ir kad reikia sugriauti sieną, skiriančią išorinį pasaulį nuo vidinio pasaulio". Praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje suserga jos jaunesnysis sūnus Igoris. Leukemija. Rakinama skausmo ir, neprarasdama vilties, motina su berniuku ieško stebuklo ne tik po garsias pasaulio medicinos klinikas, bet ir kreipiasi į aiškiaregius, mistikus, įvairius guru. Vesna Krmpotič prisipažįsta, kad sūnus buvęs didžiausias jos mokytojas, nes jam buvo lemta matyti kitą pasaulį, apie jį kalbėti išminties balsu. Berniuko likimas pakeitė tėvų, artimųjų gyvenimo sampratą, atvėrė jų dvasios akis. Po sūnaus mirties rašytoja ilgai ir skausmingai tyli, kol vienąsyk pratrūksta ir sukuria romaną "Kalnas virš debesų". Tai dokumentinis autorės sielos romanas, kuris greitai tampa populiariausia kroatų naujosios prozos knyga. Ji sudomina ir užsienio leidyklas. Skaitytoją pagauna sukrečiantis pasakojimas apie sergantį berniuką ir kovą dėl jo gyvybės. Tai liudijimas stebuklo, kurį galima suvokti tik širdimi. Ieškodama atsako į iškilusius klausimus, Vesna Krmpotič peržengė tradicinę ribą tarp šiapus ir anapus, atskleidė piligrimystės aistrą ir poreikį keliauti per skirtingas kultūras ir laikmečius. Romane susipina trys pagrindinės sąvokos – meilė, stebuklas ir tikėjimas: meilė negalima be stebuklo, stebuklą sunku įsivaizduoti be tikėjimo, o tikėjimą – be meilės.

Skaitydamas Loretos Vasilj laiškus, o dabar klausydamasis jos pasakojimo, aš įžvelgiu sankirtas Vesnos Krmpotič ir mano biografijose: abu gimėme tais pačiais metais, abiejų mūsų jaunesnieji sūnūs mirė kančiose, abu mes suradome tą patį dvasinį Mokytoją, kuris įėjo ne tik į mūsų gyvenimą, bet ir į kūrybą. Vidinę Oriento trauką Vesna pajuto prieš gerus tris dešimtmečius, aš – vos prieš dešimtmetį. Tačiau abu vienu balsu tvirtiname – buvome pašaukti nuvykti į Pietų Indiją, kad tenai išgyventume ir patikėtume. Tik Vesnai buvo suteikta didžiausia dovana – atverti savo širdį Tam, kuris ją kvietė. Ji tapo Satja Sai Babos minčių, jo mokymo perteikėja.

Kroatijos rašytojų sąjungos vadovui S.Lipovčianui pasiūlius nuo naujausių literatūrinių leidinių krūvelės paėmiau žurnalą "Relations" ("Ryšiai"). Viešbutyje pasklaidęs aptikau Vesnos Krmpotič pasakojimą, kaip ji kūrė savo šalyje pagarsėjusią knygų seriją "Šimtas ir aštuoni". Po kelių kelionių į Sai Babos ašramą "netikėtai ėmusios plūsti mintys aiškino tai, kas nuolat drumstė ramybę, – prisimena Vesna Krmpotič. – Tas "žinutes" užrašydavau paskubomis. Ligi dviejų tuzinų miniatiūrų kasdien. Nesuvokiau, kas iš to gali išeiti, tačiau paslaptingą diktavimą priėmiau, jam nesipriešinau. Tai vadinčiau aukštesniuoju savęs suvokimu. Aš atpažinau save iš praeities gyvenimų. Aš jutau, kad Avataras liepia man rašyti. Žinojau, jis panašiai buvo diktavęs ir anglų rašytojui Luckui Ralli’ui. 1990 m. birželio mėnesį aš turėjau 108 miniatiūras. Tai 108-ių maldų vėrinio, džapamalos, karoliukai. Maniau, kad toksai niekuomet anksčiau nepatirtas rašymas baigsis. Kitais metais, vykdama pas Sai Babą, aš turėjau dar vienos knygos rankraštį. Lėktuvui nusileidus Bombėjuje, oro uoste užrašiau naujos knygos tekstą. Ant kelių pasidėjusi popierius rašiau neatsiplėšdama. O ašrame per 23 dienas gimė dar trys knygos. Aš girdėjau diktuojant, o kartais mačiau, kaip kažkoks pieštukas ore tarsi ant baltos lentos vedžioja ženklus. Juos skaičiau, užrašinėjau. Taip nutiko net devynetą kartų. Bet man to buvo per maža, aš vis laukiau Sai Babos ženklo, aš troškau, kad jis prieitų ir ką nors pasakytų. Tačiau jis priėjo prie manęs tik kitų metų liepą, uždėjo ranką ant mano rankraščio su poetiniais apmąstymais ir paklausė: "Ar tu dabar patenkinta?" Tais pačiais metais Skopjėje buvo išleistos dar dvi naujos mano serijos "Šimtas ir aštuoni" knygos".

Pateikiau gan laisvą vertimą iš vokiečių kalbos. Jis iškalbingas, gali šokiruoti ne vieną "sveikai mąstantį". Manęs tai nestebina. Panašų diktavimą liudija ne tik Vesna Krmpotič, ne tik jos paminėtas anglų rašytojas. Tokių paliudijimų esu aptikęs spaudoje, jų esu girdėjęs iš vieno kito piligrimo.

Mistika? Tuo abejoja racionalusis protas, standartizuotas mąstymas. Bet jeigu sustabdysime kompiuterinį minčių malūną, jei pasinersime į savo vidų, kuo giliau jame paskęsime? Gal, sakau, išgirsime ir kitą balsą?

V.Krmpotič dvasinių "žinučių" projekte – 108 knygos, o kiekvienoje jų – po 108 poetines miniatiūras. Kai 1991 metais Sarajeve buvo išleista pirmoji iš šių knygų, didžioji tiražo dalis buvo konfiskuota ir sudeginta. Tai buvo metas, kai vis labiau rūgo serbų ir musulmonų neapykanta kroatams. Nieko nereiškė, kad Vesnos vyras aukšto rango diplomatas. Jis buvo serbas, o Vesna – kroatė. O kai įsiplieskė atviro karo liepsnos, rašytoja negalėjo gyventi su šeima Belgrade, blaškėsi po Balkanų šalis, kurįlaik glaudėsi Šveicarijoje, tarpais nelegaliai lankydavo vyrą ir vaikus. Serbijoje jos knygos neleidžiamos. Bet ir Kroatijoje neleidžiamos, nes apsižiūrėta – susitepusi, vyras serbas. Penketas metų be darbo, be pragyvenimo šaltinio. Visa atspara – dvasinė stiprybė, jos knygų vertimai užsienio šalyse.

Ponia Loreta Vasilj iš rankinės išima nedidukę knygą ir paduoda man.

– Štai, – sako. – Jurga Ivanauskaitė man ką tik atvežė.

Ant knygos viršelio – "Šimtas ir aštuoni".

– Lietuviškai išleista?!

– Aš išverčiau. Gavau signalinius egzempliorius. Nepaprastai džiaugiuosi, kad pagaliau apie Vesną išgirs ir Lietuvos skaitytojai.

– Bet kodėl nematau autorės pavardės? Nei ant viršelio, nei ant titulinio puslapio.

– Visų šios serijos knygų autorystę jis skiria Sai Babai. Štai trumpa eilutė: "Užrašė Vesna Krmpotič". Tik tiek.

Garsioji kroatų rašytoja atkeliavo pas mus. Ne kaip poetė, romanistė, bet kaip dvasinių žmogaus vertybių apmąstytoja.

Tokia ji šiandieną. Ne mažiau garsi, kaip ir ankstesniais dešimtmečiais, tik gal… kitokia.

B.d.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:31:10 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba