Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-10-29 nr. 3021

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Sonata Paliulytė.
APIE LAIKĄ
31
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI SU LAUREATAIS 
• Literatūros ir tautosakos tyrinėtoją DONATĄ SAUKĄ kalbina VALENTINAS SVENTICKAS. 2004. X. 13.
EINANTIS IKI RIBŲ
1

ESĖ, PUBLICISTIKA 
• Vytautas Bubnys.
PRIARTĖJIMAI
• BRUTALUS ABSURDAS1

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
PASAULIS KAIP DIEVO ŽAISMĖ
• Renata Šerelytė.
DIEVO KANCELIARIJAI TRŪKSTA JAUSMŲ
1
 Mark C. Taylor.
KĄ IŠ TIESŲ TEIGĖ DERRIDA
• GERBIAMI POETAI!7
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ
• ŽVILGSNIS Į "ŽVILGSNIUS"
• PALIMPSESTAI
• SALOMĖJA NĖRIS14
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
JUVELYRIKA KAIP...
• Jurgita Ludavičienė.
PLENERO PĖDSAKAIS

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
NESKANIŲ PJESIŲ DEGUSTACIJA – IŠ KETURIŲ MĖGINUKŲ
11
• Rasa Paukštytė.
BE ĮŽVALGŲ
2
• Ridas Viskauskas.
LĖLININKAI GYVI ENTUZIAZMU?
6

MUZIKA 
• Aleksandra Pister.
MUZIKOS PRAMOGA "BANCHETTO MUSICALE" 2004 STILIUMI
3

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys.
LIETUVAI PADOVANOTI TRYS PRIEŠKARIO DAILĖS KŪRINIAI
• Vydas Dolinskas.
GOBELENAI ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS

MENO DIS/KURSE* 
• Julija Fomina.
MAISTO GAMYBOS WORKSHOW*: EKSPERIMENTINĖ VIRTUVĖ IR SOCIALINĖ SĄVEIKA
4

KINAS 
• VILNIAUS DOKUMENTINIŲ FILMŲ FESTIVALIS1

POEZIJA 
• ROMAS DAUGIRDAS11

PROZA 
• Aleksandra Fomina.
GELEŽINKELIO DAINOS
2
• BLYNELIAI8

VERTIMAI 
• Charles Bukowski*.
PAŠTAS
5

JAUNIMO PUSLAPIS 
• DIDYSIS BUKAS19

AKTYVIOS JUNGTYS 
• JIMIS TENORAS – KOSMINĖS MEILĖS PRISIPAŽINIMAI, GĖLĖS IR AŠTUNTO DEŠIMTMEČIO ELEKTRONIKA10

KULTŪRA 
• DŽIAZAS IR KULTŪROS POLITIKA

KRONIKA 
• ARTI TOLI6
• PRANEŠAME2
• LĖLIŲ TEATRO REŽISŪROS PAGRINDAI

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS POILSIO PARTIJA SIGNALIZUOJA1
• NE VIEN TIK RETRO

KNYGOS

KĄ IŠ TIESŲ TEIGĖ DERRIDA

Mark C. Taylor

[skaityti komentarus]

Neseniai Paryžiuje miręs septyniasdešimt ketverių Jacques’as Derrida kartu su Ludwigu Wittgensteinu bei Martinu Heideggeriu bus prisimenamas kaip vienas svarbiausių XX a. filosofų. Joks praėjusio šimtmečio mąstytojas neturėjo tokios įtakos įvairių veiklos sričių bei mokslinių disciplinų žmonėms. Filosofai, teologai, literatūros ir meno kritikai, psichologai, istorikai, rašytojai, dailininkai, teisės teoretikai ir netgi architektai jo darbuose rado išteklių savo įžvalgoms, pastaruosius keturis dešimtmečius sąlygojusioms nepaprastą menų ir humanitarinių disciplinų atgimimą. Ir joks kitas mąstytojas nebuvo labiau nesuprastas.

Prie garso baitų bei naktinių skaitymų pripratusiems žmonėms Derrida veikalai atrodo beviltiškai migloti. Akivaizdu, kad jų taip paprastai neapibendrinsi ir nesuglausi į vieną sakinį. Vis dėlto jo veikalų miglotumas neužmaskuoja apsaugos kodo, o atspindi tą visų didžiųjų filosofijos, literatūros ir meno darbų lyginamąjį svorį bei sudėtingumą. Kaip ir gerą prancūzišką vyną, laikas jo veikalus brandina. Kuo ilgiau kas nors prie jų plūkiasi, tuo daugiau jie atskleidžia apie mūsų pasaulį ir mus pačius.

Derrida darbas itin reikšmingas tuo, kad jis žinomų filosofų, rašytojų, dailininkų ir teologų įžvalgas pritaikė aktualioms dabartinėms problemoms. Daugelį jo stulbinamai paklausių tekstų sudaro kruopščios Vakarų filosofinės, literatūrinės ir meninės tradicijos kanoninių autorių interpretacijos – nuo Platono iki Joyce‘o. Prieš plauką šukuodamas žinomus veikalus, jis atvėrė paslėptas jų prasmes, kurios suteikė naujų vaizdavimo raiškos galimybių.

Labiausiai Derrida vardas siejamas su dažnai cituojamu, bet retai suvokiamu "dekonstrukcijos" terminu. Pradžioje suformuluota sudėtingų rašytinių bei vaizduojamųjų darbų interpretavimo strategijai apibrėžti, dekonstrukcija įsitvirtino kasdieninėje kalboje. Tinkamai suprastos dekonstrukcijos implikacijos yra visiškai kas kita nei klaidinantys štampai, dažnai vartojami apibūdinant išmontavimo ar išardymo procesą. Esminė dekonstrukcijos įžvalga būtų ta, jog kiekviena struktūra – literatūrinė, psichologinė, socialinė, ekonominė, politinė ar religinė, kuri sutelkia mūsų patirtį, yra sudaroma ir palaikoma šalinimo veiksmais. Ką nors kuriant, kas nors neišvengiamai bus palikta nuošalyje.

Šios uždaros struktūros gali tapti represinės, – o šis numalšinimas sukelia visokių padarinių. Panašiai kaip Freudas filosofas primygtinai teigia, jog tai, kas yra nuslopinama, niekur nedingsta, o visados sugrįžta ir išklibina visas konstrukcijas, kad ir kokios tvirtos jos atrodytų. Būdamas Alžyro žydas ir rašydamas pokario Prancūzijoje dešiniojo (fašizmas) ir kairiojo (stalinizmas) totalitarizmo atbudimo akivaizdoje, Derrida puikiausiai suvokė į diametralias priešybes – dešinę ir kairę, raudoną ir mėlyną, gerą ir blogą, už mus ir prieš mus – pasaulį dalinančių įsitikinimų ir ideologijų pavojų. Jis parodė, kaip šios tiesiogiai iš Vakarų intelektualinės ir kultūrinės tradicijos augančios represinės struktūros grasina sugrįžti su griaunančiais padariniais. Stengdamasis rasti būdų, kaip įveikti gyvenimui vertę suteikiančių skirtingumų atmetimo modelius, jis išplėtojo nuoseklią etinę viziją.

Ir vis dėlto jo kairieji rėmėjai ir dešinieji kritikai šią viziją suprato neteisingai. Daugelis pačių įtakingiausių Derrida sekėjų pasinaudojo jo marginalių autorių, veikalų ir kultūrų analize bei tuo, kad jis pabrėžė, kaip svarbu išsaugoti skirtingumus bei gerbti kitokius, ir pamažu įdiegė tapatybės politiką, kuri dalina pasaulį remdamasi tomis priešybėmis. Tuo tarpu Derrida siekė panaikinti juodųjų ir baltųjų, vyrų ir moterų, homoseksualų ir heteroseksualų priešybes. Derrida įžvalgas išdavę ir sukūrę politinio korektiškumo kultūrą, apsišaukėliai jo rėmėjai pakurstė kultūros karus, kurie siautėja jau daugiau nei du dešimtmečius bei toliau formuoja politinius debatus.

Savo ruožtu Derrida kritikams atrodė, jog jis – piktybinis nihilistas, keliantis grėsmę patiems Vakarų visuomenės ir kultūros pamatams. Pasak jo menkintojų, primygtinai teigdamas, kad dėl tiesos ir absoliučių vertybių negalime būti visiškai tikri, jis atėmė visas moralinio sprendimo galimybes. Jų manymu, sekdami Derrida, imsime slysti žemyn slidžiu skepticizmo ir reliatyvizmo šlaitu ir dėl to neišvengiamai būsime nepajėgūs atsakingai elgtis.

Ši kritika tikrai svarbi ir reikalauja kruopštaus atsakymo. Kaip ir Kantas, Kierkegaardas bei Nietzsche, Derrida argumentuoja, kad aiški tiesa ir absoliučios vertybės mums nesuvokiamos. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume atmesti kognityvias kategorijas bei moralės principus, be kurių negalėtume gyventi, – t.y. jei atmestume lygybę ir teisingumą, dosnumą ir draugystę. Kaip tik yra būtina pripažinti neišvengiamą mūsų ribotumą ir įgimtus mūsų veiksmus valdančių idėjų ir normų prieštaravimus. Ir pripažinti tai tokiu būdu, kad tos idėjos ir normos būtų atviros nuolatiniam kvestionavimui ir revizavimui. Be kritinės refleksijos negalimi jokie etiniai veiksmai.

Paskutiniuoju gyvenimo dešimtmečiu Derrida ypač daug dėmesio skyrė religijai, ir būtent šioje srityje jo indėlis gali būti itin reikšmingas mūsų laikais. Jis suvokė, kad religija neįmanoma be abejonių. Ar Dievas būtų suvokiamas kaip Jahvė, Jėzaus Kristaus tėvas, ar kaip Alachas, Jis negali būti iki galo pažinus ar adekvačiai atstovaujamas netobulų žmogiškų būtybių.

O juk gyvename amžiuje, kai daugelis konfliktų kyla iš žmonių, kurie skelbiasi tikrai žiną, kad Dievas palaiko jų pusę. Derrida mums primena, kad religija ne visuomet duoda aiškų suvokimą, prasmę ir suteikia tvirtus pamatus. Atvirkščiai, didžiosios religinės tradicijos kaip tik yra labai trikdančios, nes kvestionuoja visą įprastą aiškumą ir tikrumą. Abejonės netrikdomas įsitikinimas kelia mirtiną pavojų.

Globalizacijos procesui mus vis labiau suartinant komunikacijų tinklais ir galimybe bendrauti, visiškai suprantamas paprastumo, aiškumo ir tikrumo ilgėjimasis. Būtent šiam troškimui tenka didžiausia atsakomybė už kultūrinio konservatizmo ir religinio fundamentalizmo augimą, – tiek atskirose šalyse, tiek visame pasaulyje. Savai grupei atsidavę tikintys – musulmonai, judėjai ar krikščionys – tvirtai laikosi tų įsitikinimų, kurie, kaip įspėja Derrida, grasina suplėšyti mūsų pasaulį.

Laimė, jis taip pat mums skelbia, kad aklo tikėjimo alternatyva nėra tiesiog netikėjimas, tačiau kitoks tikėjimas. Tikėjimas, pripažįstantis abejonę ir įgalinantis mus gerbti kitus, kurių nesuprantame. Sudėtingame pasaulyje išmintis yra žinojimas, jog nežinome, kad galėtume ateitį palikti atvirą.

Per du dešimtmečius, kai pažinojau Derrida, susitikome ir šnekėjomės daugybę kartų. Per pokalbius jis atidžiai klausydavosi ir paslaugiai atsakinėdavo į studentų bei kolegų klausimus. Būdamas dėstytojas, jis dovanojo savo laiką keletui studentų kartų.

Tačiau žmogų geriausiai apibūdina smulkmenos. 1986 m. kartu su šeima lankiausi Paryžiuje, ir Derrida pakvietė mus papietauti į savo namus, esančius priemiestyje už gerų trisdešimties kilometrų. Jis pats atvažiavo mūsų paimti iš viešbučio, o atvykus į jo namus, mūsų vaikams padovanojo karnavalo kaukių. Antrą nakties jis mus parvežė atgal į miestą. Jau daug vėliau, kai mano sūnus ir duktė universitete apie jo veikalus rašė kursinius darbus, jis atsiųsdavo jiems padrąsinančių laiškų ir atvirukų, taip pat atsiuntė ir ne vieną savo knygą su autografu. Jacques’as Derrida iškalbingai rašė apie draugystės dovaną, tačiau būtent šie maži gestai, kurie skatino ryšius tarp žmonių, nepaisant jų skirtumų, rodo, kaip dekonstrukcija veikia iš tiesų.

"The New York Times" (2004.X.14)

Vertė KĘSTUTIS PULOKAS

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:31:08 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba