DŽIAZAS IR KULTŪROS POLITIKA

Spalio 2–3 d. Budapešte vyko III "Europe Jazz Odyssey" seminaras "Improvizuojanti Europa – džiazo ir improvizacinės muzikos dinamika šiandieninėje Europoje". "Europe Jazz Odyssey" jungia vienuolika narių – Europos džiazo ir improvizacinės muzikos prodiuserių bei propaguotojų (festivalių, klubų, asociacijų...) iš Vokietijos, Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos. Jie telkia jėgas ir rengia bendrus improvizacinės muzikos leidybos projektus, bendrus muzikinius renginius, kūrybines laboratorijas muzikantams, seminarus ir konferencijas. Ši iniciatyva sulaukė paramos iš ES programos "Kultūra 2000". Europos džiazas semiasi įkvėpimo iš savo muzikinių tradicijų, jį veikia Amerikos juodaodžių muzika. Ištakų įvairovė įgalino Europos džiazą demonstruoti naujoves, kūrybingumą ir lakią vaizduotę. Sumanyta jungti įvairių Europos šalių improvizacinės muzikos propaguotojų pajėgas, siekiant sudaryti sąlygas šios muzikos vystymuisi ir sklaidai. 2004-ieji – paskutiniai projekto įgyvendinimo metai.

Kitas seminaro Budapešte organizatorius – "Europe Jazz Network", 1987 m. įsteigta ir 32 narius turinti asociacija. Šiai asociacijai priklauso tik Vakarų Europos atstovai. "Europe Jazz Network" sukūrė pirmąjį kultūros sferos elektroninį informacinį tinklą ir tapo informacijos skleidimo įrankiu.

Šiemet Budapešto seminaro organizatoriai bendradarbiavo su "Dutch-Hungarian Jazz Meeting" ("Olandų ir vengrų džiazo susitikimas"). Ketvirtus metus "Dutch Jazz Connection", Nyderlandų ambasada Vengrijoje ir Budapešto "Fonó Music House" kartu su kultūros įstaiga "Podium" pristato Olandijos ir Vengrijos džiazo bei improvizacinės muzikos atlikėjus.

Taigi "Europe Jazz Odyssey", "Europe Jazz Network" ir "Dutch-Hungarian Jazz Meeting" surengė seminarą "Improvizuojanti Europa – džiazo ir improvizacinės muzikos dinamika šiandieninėje Europoje", į kurį buvo pakviesti minėtų organizacijų nariai bei dalyviai iš Rytų ir Vidurio Europos (festivalių, džiazo klubų, muzikų sąjungų atstovai). Seminare taip pat dalyvavo festivalių "Vilnius Jazz", "Kaunas Jazz" atstovai, Vladimiras Tarasovas. Diskusijoms vadovavo Peteris Schulze, Berlyno džiazo festivalio direktorius, "Radio Bremen" žurnalistas.

Aptariant klausimą "Džiazas ir improvizacinė muzika – istorinė perspektyva Europos kontinente", Bertas Noglikas ("Leipziger Jazzstage" direktorius, muzikologas), iliustruodamas muzikinių kompozicijų ištraukomis, keliais bruožais nupiešė džiazo evoliuciją Europoje. Jis sakė, jog šiuo metu iškyla mažiau individualybių, bet pastebima daugiau įvairių krypčių multikultūrinių ieškojimų. Imruh Bakari’s (žiniasklaidos ir kino specialistas iš Didžiosios Britanijos) kalbėjo apie Europoje gyvenančių afrikiečių, imigrantų iš Karibų salų bei Meksikos diasporų įtaką Europos džiazui. Šių muzikų džiaze jaučiamas etninių šaknų ieškojimas. Naujoje Europoje keliami identiteto ir kultūrų įvairovės klausimai inspiruoja Europos džiazo dinamiškumą ir naujas tendencijas. V.Tarasovas pabrėžė džiazo muzikanto, kaip oponuojančio valdžiai, vaidmenį. Kalbėtojas apgailestavo, kad šiuolaikinis džiazas praranda stiliaus švarą, mažėja intelektinis džiazo krūvis, pataikaujama publikai. Peteris Schulze paprieštaravo: esą svarbu, kad muzikantas sugeba savo jausmais dalintis su publika. Larsas Thorborgas ("Europe Jazz Network" prezidentas, "Kopenhagen Jazz House" muzikos direktorius) sakė, kad džiazas yra daugiaprasmis žodis, džiazininkui reikia būti plačių pažiūrų ir atidžiai sekti, kas atsivers už gretimo kampo. Džiazo prodiuseriai turi šiam procesui padėti. Diskusiją dėl džiazo perspektyvos Europos kontinente baigė Alexanderis Kanas, rusų kilmės BBC žurnalistas, SKIFT festivalio Sankt Peterburge organizatorius.

Antra seminare gvildenta tema – džiazo muzikos dabartis ir ateitis. Nelabai šviesiomis spalvomis buvo nupiešta dabartinė džiazo muzikos situacija Rusijoje. O Vengrijoje (kaip ir Lietuvoje) yra daug džiazo ir improvizacinės muzikos kūrėjų bei mėgėjų, bet retas kūrėjas ar grupė turi vadybininką, džiazo klubai anksčiau ar vėliau bankrutuoja (tas pats ir pas mus, išskyrus Klaipėdos džiazo klubą "Kurpiai", kuris spalį atšventė 8-ąjį gimtadienį), nes jų neremia valstybė. Vengrai turi Vengrų džiazo federaciją, kuri užsiima aktyvia lobistine veikla ir siekia, kad džiazui būtų grąžintos subsidijos (muzikai ir muzikams remti, muzikos sklaidai ir džiazo klubams). Budapešto muzikos centras leidžia vengrišką džiazą (parsivežiau apie 10 vengriško džiazo CD, išleistų propagavimo tikslais), rūpinasi jo pristatymu užsienyje. Sutikau kelių muzikos produkcija ir sklaida užsiimančių kompanijų atstovus, pristatančius Vengrijos džiazo naujoves. Kad ir ką sakytų Kornélis Zipernovszky’s, Vengrijos kultūros instituto Vienoje direktorius, susidarė įspūdis, kad Budapešte džiazo klubai, nors sunkiai, bet gyvuoja.

Ne kartą buvo minėta visuomenės informavimo priemonių reikšmė ir bendradarbiavimo su radijo, televizijos stotimis galimybės. Žiniasklaida gali būti panaudota kaip viena iš žmogaus muzikinio skonio formuotojų ir informacijos apie džiazą teikėjų, kaip partnerė organizuojant festivalius ir koncertus.

Buvo minimi įvairūs tinklai, padedantys plėtoti ryšius ir keistis informacija. Dmitrijus Uchovas (Maskvos kultūros centro "Dom" atstovas, Maskvos festivalio organizatorius) pabrėžė interneto svarbą, o Larsas Thorborgas – asmeninių susitikimų reikšmę.

Šiuo metu prasidėjo derybos dėl naujų narių priėmimo su kai kuriais naujų ES šalių festivaliais, Rytų ir Vidurio Europos džiazo operatoriais. Ne vienas kandidatas į "Europe Jazz Network" susiduria su panašiomis problemomis: neturi organizacijos, kuri galėtų tapti šio tinklo nare, o vienam festivaliui ar džiazo klubui narystė yra per brangi. "Europe Jazz Network" taip pat nenori turėti daug narių iš tos pačios šalies ir pageidauja priimti asociacijas ar federacijas. Vakarų Europoje neįsivaizduojama, kad džiazininkai ar kitų kultūros sričių menininkai bei prodiuseriai nebūtų susijungę į organizaciją ir nebandytų kartu vystyti lobistinės veiklos. Be tokios veiklos sunku išsikovoti tvirtas savo pozicijas. Šią problemą reikia spręsti ir Lietuvoje. Turėdami daug džiazo festivalių, dar neradome galimybių ir mechanizmų sudaryti jauniems džiazo muzikantams terpės tobulėti, nėra mechanizmo Lietuvos džiazui populiarinti užsienyje. Džiazo asociacijos gimimas būtų pirmas žingsnis, sprendžiant iškylančias problemas.

Dėmesį patraukė Prancūzijos džiazo festivalio "Banlieues Bleues" direktoriaus Xavier Lemettre’o pranešimas. Šis festivalis rengiamas Paryžiaus miegamuosiuose rajonuose, kur gyvena daug imigrantų, bedarbių ir jaunuolių. Jo tikslas – pristatyti aukšto meninio lygio džiazo, bliuzo, gospelo, "world music" projektus ir izoliuotiems rajonams pasiūlyti kultūrinį gyvenimą, spręsti socialines rajono problemas. Džiazas čia – priemonė keisti žmogų, tikintis, kad ši muzika moko gyventi "kitaip". Paaiškėjo, kad mokyklose muzika yra beveik nedėstoma. Tad organizuojami jaunimo susitikimai su muzikais, festivalio dalyviais. Rengiamos meistriškumo pamokos, kurių metu vaikai ir jaunimas su profesionaliu atlikėju dalyvauja muzikiniame projekte arba leidžia laikraštį apie džiazą. Tokia veikla įveikia etninį susipriešinimą, sprendžia asmeninio identiteto problemas, suteikia pasitenkinimą savo darbu ir pasididžiavimą bendro darbo rezultatu. Šiemet įvyko 21-asis "Banlieues Bleues" festivalis. Per 10 metų organizatoriai subūrė didelę įvairaus amžiaus auditoriją.

Trečia seminaro tema – ES kultūros politika: aptarta ES programa "Kultūra 2000", programos "Kultūra 2007" projektas. Finalinis diskusijos akcentas buvo Steve’o Austeno ("Felix Meritis Foundation" nario, kultūros operatoriaus ir žurnalisto) pranešimas apie konferenciją "Siela Europai", vyksiančią lapkričio 26–28 d. Berlyne. Konferencijos organizatorių manymu, kultūra globalizacijos ir terorizmo akivaizdoje turi inspiruoti veiksmus įvairiose politikos srityse. Maždaug 200 Europos kultūrininkų kalbės apie galimybes, slypinčias kultūroje. Dalyvaus ir politikų iš ES šalių narių, kultūros ministrų, Europos parlamentinių partijų atstovų, Europos miestų merų. Steve’as Austenas pabrėžė, kad 1987 metų Amsterdamo susitikimas, kuriame buvo diskutuojama Günterio Grasso mintis įkurti "European Cultural Foundation" – sujungti menininkų pajėgas kultūriniams mainams tarp Rytų ir Vakarų, parodė, kad menininkai peržengia politinius barjerus. Konferencijos organizatoriai su nerimu žvelgia į šių dienų Europą "be sielos" ir mano, kad Europos ateitis priklauso nuo to, kaip pavyks įveikti kultūrų skirtumus.

Maždaug septyniasdešimt Budapešte vykusio seminaro dalyvių 3 dienas bendraudami nuo ryto iki vakaro daug sužinojo apie kultūros reiškinius įvairiose šalyse. Kaip sakė vieno džiazo klubo direktorius iš Norvegijos, čia pabuvęs įsitikini, kad esi ne vienas, kad tavo kasdienės problemos artimos ir suprantamos kitiems. Nes džiazo žmonės savo šalyse jaučiasi keistuoliai ir atsiskyrėliai.

RŪTA KAČKUTĖ