Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-12-06 nr. 2928

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Gražina Martinaitienė.
LOBYNAS KIEKVIENIEMS NAMAMS
2
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI2
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT 
• Valentinas Sventickas.
KVIEČIU KALBĖTIS
• ĮŽANGINIAI KŪRYBINIAI POKALBIAI
• LRS
• LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS
• NUO SUVAŽIAVIMO IKI SUVAŽIAVIMO
• PAGERBTI MOKSLININKAI IR MOKSLEIVIAI

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
TIE IR ANIE
1

LITERATŪRA 
• Dalia ČIočYtė.
PASIKALBĖJIMAS SU LIETUVA
3

PROZA 
• BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS
 MARIJA LAŠIENĖ2

POEZIJA 
• LAURYNAS KATKUS15

KNYGOS 
• Renata Šerelytė.
GELTONOS DURYS
1
• Neringa Mikalauskienė.
METAS GYVENTI
1
• NAUJOS KNYGOS3

DAILĖ 
• Jurgita LudavičIenė.
SIRTAKIS LAPKRIČIO NAKTĮ
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Dalius Baltranas.
GRYTĖS PINTUKAITĖS MAŽIEJI PAVEIKSLAI
2

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VIENMETĖS
1
• SPAUDOS AKIRATYJE - OPERA14

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
GIMININGŲ SIELŲ JUNGTIS
• Ridas Viskauskas.
PUBLIKOS DŽIAUGSMUI
5

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
GRĮŽTA PUIPA, ATVYKSTA AZIJIETIŠKAS ŽIAURUMAS
1

KRONIKA 
• Paulina Žemgulytė.
ATSISKAITO RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SPAUDA
• Alfas Pakėnas.
PROZOS MARATONAS KAUNE
• Alfredas GuščIus.
DAINA NENUSKAMBĖJO, BET ŠIRDYS DAINAVO
• LITERATŪRINĖ SOSTINĖS ŽIEMA2
• KALENDORIAUS KLAIDŲ TUNTAI4

SKELBIMAI 
• KNYGOS MENO KONKURSAS1

DE PROFUNDIS 
• PREZIDENTO RINKIMAMS ARTĖJANT1

PROZA

MARIJA LAŠIENĖ

NAKTIS

[skaityti komentarus]

Buvo gličiai šalta kėpsoti ant pasruvusio taukais su kraujo priemaišomis polietileno. Šalia mėtėsi pabiręs malkų glėbelis. Temo, ir saulės rausvas blyksnis taikėsi perskrosti mėlynai padūmavusias tirštėjančias sutemas. Alksniai, plačiai išplėtę savo rusvas lapų properšas, bandė įspėti, kas gi nutiko Benignai. Kodėl neina kiaulės šerti? Ak, tiesa, juk jos nebėra. Papjauta.

Aplink persigandusios lakstė Vitrėja su Agnieška (tai Benignos dukros), o šalia gulėjo smarkiai kvatodamasis, girtas kaip pupų pėdas vaikaitis Virknius. Tai jis, nenaudėlis, ir pargriovė Benigną. Slydo, neišlaikė pusiausvyros, ir guli štai abu. Tik Benignai juokas neiima. Toks skausmas, kad net cypk. Staiga viskas dingo: ir tas panorėjęs šyptelti mėnulio diskas, ir liepos su dar nuo vasaros tebevarvančiais skambalėliais, ir padūkėliai alksniai. Liko tik naktis. Kaip tada.

Mažytės tada buvo jos dukrytės. Gal trejų ir ketverių metų. Pametinukės abi. Skausmas buvo ne mažesnis, o gal didesnis. Tik kitoks. Pašėlusiai draskė krūtinę, vėrė iki pat nago juodymo. Žmonės vis atviriau ir su pašaipėle kalba, kad jos Enrius pas Jadvygą užsuka. Kad stovėdamas arklys jau geroką kaugę savo turto Jadvygos kieme sudėjo. Pats ginasi, dievagojasi, kad vienam karvė neapsiveršiavo, kitam kiaulė raudonuke serga, turįs gelbėti, mat sanitaru dirbo. Teisybė, nusimanė jis apie gyvulių ligas. Ir padėdavo daugeliui... Bet vis tiek... Žmonės kalba...

Tolokai ta Jadvyga gyveno. Su sūnum. Jos vyras seniai jau šitą pasaulį buvo pamiršęs. Kaip tyčia, mergaitės vis zirzė ir zirzė, negalėjo užmigdyti. Lyg ką negera nujausdamos, kimba į prijuostę, vis ko nors užsimano. Jau ne pirmą kartą taip: ir dvylikta, ir pirma, ir antra, ir trečia nakties. Bet vis išlaukdavo. Kartais su vadelėmis ištašydavo girtą užpakalį. Bet kas iš to. Iki kito karto. Daugiau neištvėrė. Nusprendė įsitikinti. Gal netiesą žmonės šneka. Gal iš pavydo.

Nežinia kam užsisegė geresnį sijoną. Juk ne į bažnyčią. Nežinia kam. Žibinto nereikėjo, nes mėnuo blizgino taip aiškiai, lyg tiesiu keliu vesti norėdamas. Jos pačios šešėlis kėblino šalia tarsi antrindamas: gal nereikia šitaip, gal reikėjo namie sulaukti. Ne. Reikia eiti.

Miestelis jau buvo kietai įmigęs, kur ne kur amteldavo savęs nesurandąs šuo. Tingiai ir nenoriai.

Štai jau nebetoli. Širdis daužėsi lyg varpas pakasynų dieną, sustot nebegalėdama. Vaje. Enriaus arklys pabalnotas, prie Jadvygos tvoros prikabintas stovi. Kojos ėmė linkti. Mėnulis nebepajėgė nušviesti taip gerai išminto takelio. Vaje. Atsisėdo tiesiai darželyje. Pakvipo žirnikais. Labai jau mėgo visos moterys tuos žirnikus. Visos sodindavo. Galvoje ūžė. Turėjo įsitikinti iki galo. Gal šiaip užėjo. Gal plepa. Bet viduje šviesos nėra. Apčiuopė pagaikštį, kurį, pasirodo, ir laikė visą laiką rankoje. Vienas juokas atšauti kaimišką klemką. Tyliai slinko, beveik nekvėpuodama. Gryčios kampe stovi medinė lova. Mėnuo lyg pragaro išpera nušviečia taip gražiai bemiegančią porą. Rausvas apatinukas neslepia išlindusios krūties ir Enriaus rankos. Padėtos. Ant tos vietos. Abu taip palaimingai miega. Sukaupė visą jėgą ir rėžė. Stipri tada buvo. Vežimus kraudavo. Nežinia, koks garsas pasigirdo. Atsipeikėjo tik už upelio. Visa paskendusi ašarose, purvina, paniekinta ir baisiai nelaiminga. Nežinia, kiek ten išsėdėjo. Reikėjo slinkti namo. Juk dukros vienos.

Daugelį metų sirgo ta meilės liga. Tik niekada daugiau nebeatsigulė su savuoju į bendrą lovą. Po ilgo laiko, kai jis jau buvo metęs tą velnio išperą Jadvygą, kartą pasakė: ``Anksti užrišai tą reikalą``. Bet ji nebegalėjo. Tas rausvas apatinukas vis stovėdavo akyse.

Dabar jau Enriaus, o ir Jadvygos seniai nebėra. Tik skausmas. Vaje. Reikia keltis. Kiek čia drybsosi ant to šlapio polietileno.

 

Skaitytojų vertinimai


1058. Kreipimasis2002-12-08 18:14
Ponai, argi is polietileno negalima pagaminti geresniu dalyku? Argi jis vertas tik tokios istorijos? Juk galima rasyti ir apie propilena, ir metila, ir etila! Suprantu, kad polietilenas gerai tinka ipakavimui, taciau kokiems galams ipakuoti i istorija "kraujus ir taukus" ir pasiusti nelyg nupjauta arklio L&M skaitytojams? Labai jau primena gangsteriska "Krikstatevio" istorija. Kuo mes jums nusikaltome? Kam terstis kraujais ir taukais svaru L&M popieriu pries rasytoju sajungos suvaziavima? Ka tai reiskia, kas vyksta, nejaugi ir literaturineje bendruomeneje veikia mafija? Spausdinkite geriau post-modernizma - tuscia permatoma popieriu.

1067. Irgi kreipimasis2002-12-10 22:33
Gera istorija. Dabar jau taip romantiškai nebebūna...
Gal bus tęsinys? juk "Reikia keltis. Kiek čia drybsosi ant to šlapio polietileno."

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:30:40 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba