Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-12-06 nr. 2928

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Gražina Martinaitienė.
LOBYNAS KIEKVIENIEMS NAMAMS
2
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI2
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT 
• Valentinas Sventickas.
KVIEČIU KALBĖTIS
• ĮŽANGINIAI KŪRYBINIAI POKALBIAI
• LRS
• LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS
• NUO SUVAŽIAVIMO IKI SUVAŽIAVIMO
• PAGERBTI MOKSLININKAI IR MOKSLEIVIAI

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
TIE IR ANIE
1

LITERATŪRA 
• Dalia ČIočYtė.
PASIKALBĖJIMAS SU LIETUVA
3

PROZA 
• BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS
• MARIJA LAŠIENĖ2

POEZIJA 
• LAURYNAS KATKUS15

KNYGOS 
• Renata Šerelytė.
GELTONOS DURYS
1
• Neringa Mikalauskienė.
METAS GYVENTI
1
• NAUJOS KNYGOS3

DAILĖ 
• Jurgita LudavičIenė.
SIRTAKIS LAPKRIČIO NAKTĮ
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Dalius Baltranas.
GRYTĖS PINTUKAITĖS MAŽIEJI PAVEIKSLAI
2

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VIENMETĖS
1
• SPAUDOS AKIRATYJE - OPERA14

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
GIMININGŲ SIELŲ JUNGTIS
• Ridas Viskauskas.
PUBLIKOS DŽIAUGSMUI
5

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
GRĮŽTA PUIPA, ATVYKSTA AZIJIETIŠKAS ŽIAURUMAS
1

KRONIKA 
• Paulina Žemgulytė.
ATSISKAITO RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SPAUDA
• Alfas Pakėnas.
PROZOS MARATONAS KAUNE
• Alfredas GuščIus.
DAINA NENUSKAMBĖJO, BET ŠIRDYS DAINAVO
• LITERATŪRINĖ SOSTINĖS ŽIEMA2
• KALENDORIAUS KLAIDŲ TUNTAI4

SKELBIMAI 
• KNYGOS MENO KONKURSAS1

DE PROFUNDIS 
• PREZIDENTO RINKIMAMS ARTĖJANT1

MUZIKA

VIENMETĖS

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nijolė Trinkūnaitė-Dainienė

Tęsinys. Pradžia 48 numeryje

Mūsų kurso mergaičių būrin tiesiog įplasnojo aukšta mergina - Nijolė Trinkūnaitė. Gražiais tankiais plaukais, plataus rankų mosto, atvira pasauliui ir kiekvienam žmogui. Visada lyg madona su baltu narcizo žiedu viduržiemyje.

Nors ir gimusi Utenoje, augo Vilniuje, pedagogo šeimoje. Ypatinga jai tapo Antano Vienuolio mokykla, kurioje tais tarybinės ideologijos persmelktais laikais vyravo lietuviška dvasia. Gal šios mokyklos praeitis, senasis Vytauto Didžiojo gimnazijos vardas įpareigojo mokytojus saugoti lietuvybės dvasią. Ir mokoma čia buvo dažnokai nusižengiant ideologiniams standartams. Šioje mokykloje susiformavo nepaprastai rimtas Nijolės požiūris į darbą. Grūdinosi charakteris.

Mokėsi muzikos, fortepijono, tačiau netapo nei koncertmeistere, nei pedagoge. Ji - žinoma vargonininkė, viena iš M.K.Čiurlionio konkurso prizininkių, apdovanota už geriausią M.K.Čiurlionio kūrinių atlikimą. Jos koncertus didžiosiose tarybinių respublikų salėse planuodavo sąjunginė organizacija "Sojuzkoncertas". Ji koncertavo daugelyje Rytų bloko valstybių.

Jau šešeri metai N.Trinkūnaitė-Dainienė paskendusi šeimos rūpesčiuose: "Kas, jei ne žmona, privalo padėti rasti savo kelią vaikams, suteikti vyrui namų šilumą, dvasinę ramybę ir pagalbą kasdienybėje?"

Tačiau kartkarčiais ji pakilnoja natas, sukaupia jėgas, pagroja vieną kitą sudėtingą kūrinį, pašiurpina jaunas vargonininkes, septintą ryto užlėkdama į vargonų auditoriją pagroti. Nerūpestingai draiko puikias savo koncertų recenzijas, bet su meile glosto nuotraukose užfiksuotus Talino, Rygos, Lietuvos vargonus, rodo įrašytų koncertinių programų liudininkes - plokšteles.

"Draugavau su Nataša Malina, kuri R.Ščedrinui padėjo susipažinti su vargonų specifika. Visada domėjausi negirdėta vargonų muzika. Taip mano repertuare atsirado R.Ščedrino "Auka". 1986 metais kompozitorius kūrinį išgirdo Maskvoje. Jam ir Majai Pliseckajai labai patiko interpretacija".

1986 m. R.Ščedrino "Auka" vargonams, trims fleitoms, trims fagotams ir trims trombonams buvo įrašyta į plokštelę. Šiandien N.Dainienė emocingai prisimena kūrybingą darbą ruošiant šį kūrinį. Kompozitoriaus nuostabai jis įrašytas koncerto metu, vėliau pakoregavus tik vieną partitūros puslapėlį! R.Ščedrinas negalėjo atsistebėti, kad kūrinys suskambo visai kitaip, negu atliekamas rusų muzikantų. Nijolė sako, kad čia nėra ko stebėtis: "V.Višinskas, A.Ančerevičius, R.Valančius padirbėjo su savo grupėmis, surado daug spalvų. Puikūs muzikantai! Džiaugiuosi, kad Vilniaus plokštelių studija įamžino taip pat M.K.Čiurlionio, V.Bartulio, G.Kuprevičiaus kūrinius". Puikiai įrašytos plokštelės Talino katedroje, Vilniuje, Filharmonijos salėje.

"Koks gali būti vargonininkas, negrojantis J.S.Bacho muzikos! Grodavome ir senuosius autorius iki Johanno Sebastiano. O kai visa tai pagroji, išnagrinėji autentišką Bacho tekstą, susiklosto sava įvairių stilių vargonų muzikos vizija. Vargonavimo pagrindus gavau Leopoldo Digrio klasėje. Bet svarbiausi mūsų mokytojai - į Lietuvą iš visos Europos, pasakyčiau, iš pasaulio, šeštame, septintame, aštuntame dešimtmetyje koncertuoti atvykdavę muzikai. Mūsų kraštuose nebuvo tik Amerikos vargonininkų! Visi žymiausi meistrai grojo restauruotais ir pastatytais naujais Lietuvos vargonais. O mes, jaunos vargonininkės, jiems prie instrumento, kaip įprasta, asistuodavome. Taip ir mokėmės: greta meistro repeticijos metu, koncerte. Žiūrėjome, kaip gimsta nauja interpretacija, balsuotė, kaip vargonininkas repetuoja, kaip jis atsiskleidžia per koncertą. Nepamirštamos valandos su Hugo Lepnurmu, Jiri`u Reinbergeriu ir kitais muzikais".

Ypač svarbus N.Dainienei buvo Johanno Köllerio pripažinimas. Žinojo, kad vienam mūsų profesoriui jis yra neleidęs konkurse groti antrame ture. Buvo skandalinga ir labai smalsu. Tais laikais sunku buvo patekti į užsienio šalyse rengiamus meistriškumo kursus. Nijolė šiaip taip išvažiavo į seminarą, vykusį Prahoje, o po sėkmingų pasirodymų pasinaudojo kvietimu dalyvauti J.Köllerio seminare Veimare, Aukštojoje muzikos mokykloje. Ten didelių vargonų nebuvo. Viešas koncertas buvo paskelbtas Geroje. Prie didžiulių koncertinių vargonų buvo kas veikti vargonininkams. "Aš pagrojau J.S.Bacho "Pasakaliją", J.Kölleris tik į mane ir žiūrėjo… Pavydėjo kolegos. O aš galėjau didžiuotis. Net durininkas, prieš tai nenoromis duodantis klasių raktus, dabar pasikeitė: prašom, prašom, jums geriausia klasė…"

iliustracija
Su vyru, prof. Baliu Dainiu
Nuotraukos iš N.Dainienės archyvo

Jaunos vargonininkės pačios kūrė savas interpretacijas. Svarbiausia tais dešimtmečiais - turėjo galimybę koncertuoti. Ne tik Lietuvoje. L.Digrys stengėsi įtikinti tarybinę nomenklatūrą, kad vargonų muzika tokia pat reikšminga kaip ir kitam instrumentui sukurta, kad reikalingi nauji instrumentai. Į vargonų muzikos koncertus nepaprastai gausiai rinkdavosi klausytojai pasaulietinėms reikmėms naudojamoje Arkikatedroje, Bonifratų bažnytėlėje, tąsyk vadintoje Baroko salėje, Filharmonijoje. Deja, šiandien jauni vargonininkai jau praradę koncertuojančių atlikėjų pozicijas. Netgi neturi sąlygų tinkamai ruoštis tarptautiniam M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui.

Vargonų muzikos atlikėjui labai svarbus racionalus mąstymas. Iki detalių apgalvota kūrinio konstrukcija, nuorodos asistentui. "Vargonų muzika - tarsi architektūra. Racionaliai nemąstantis vargonininkas negali gerai groti. Tačiau koncerte atsiskleidžia menininko vidinis polėkis. Vienas groja kaip mašina, o kitas - kaip kūrėjas romantikas. Galva reikalinga, galva! Visiems kūriniams ilgai, dėmesingai rengdavau savo registruotes, šokdindavau asistentus. Jokio palaido ar skolinto meno nepripažįstu", - sako Nijolė.

N.Dainienė uoliai propaguoja lietuvišką muziką. Galėčiau ją pavadinti ne vieno kompozitoriaus bendraautore. Labai svarbus jos darbas redaguojant naujus kūrinius, atveriant kompozitoriui instrumento specifiką. "Visus pasisekusius kūrinius vargonams reikia vadinti bendradarbiavimo vaisiais, - kalba vargonininkė. - Pirmasis pradėjo bendradarbiauti su kompozitoriais L.Digrys". Šiandien N.Dainienė mini su įvairiais vargonininkais dirbusių kompozitorių - T.Makačino, J.Juzeliūno, V.Barkausko, B.Kutavičiaus - įdomius kūrinius. "Mane patraukė Giedriaus Kuprevičiaus mąstymas. Ypač daug gerų žodžių apie maniškį jo kūrinių atlikimą pasakė recenzentai rusų spaudoje. Buvau pirmoji daugelio Vidmanto Bartulio kūrinių atlikėja. Abu šie kompozitoriai sukūrė savą stilių. Įdomi kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė".

Nijolė mokėsi skambinti fortepijonu J.Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, Dainiaus Trinkūno klasėje. Jis sugebėjo sutelkti puikiai matematiką išmanančios, olimpiadose dalyvaujančios mergaitės dėmesį į garso ištarą. Tarsi ir nemokė elementarios technikos, bet, intensyviai dirbdamas, atvėrė jai labai įvairų muzikos pasaulį. "Gyvenau tarsi pagal jo komandą - rikiuok! Visada pasitempusi, susikaupusi, atkakliai dirbdama, mokėdama tausoti laiką", - sako Nijolė. 1967 m. N.Dainienė baigė Lietuvos konservatoriją, prof. Stasio Vainiūno klasę.

Ar niekada nesiryžo vėl sėsti prie fortepijono? "Pradžioje skaudėdavo širdį išgirdus fortepijono garsus, - prisipažįsta vargonininkė. - Tačiau ne veltui vargonai pavadinti muzikos karaliaus vardu. Jis pareikalauja iš žmogaus visos esybės, viso gyvenimo. Man atrodo, kad vargonininko misija yra įgyvendinta, jeigu palieki vargonams sukurtus kūrinius. Kad ir V.Bartulio "Vizija", tapusi chrestomatinė vargonininkų repertuare". Tokios yra V.Dainienės muzikos gyvenime įspaustos pėdos…"

Šiandien jos misija kita - raminti žmogaus sielą ir gydyti kūną.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:30:32 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba