Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-23 nr. 2985

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Valdas Gedgaudas.
EDIPO NAKTIS
27
• TRUMPAI2
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jūratė Baranova.
PRAGARO GRĖSMĖ IR DANGAUS ILGESYS ŠARŪNO SAUKOS IR SIGITO PARULSKIO KŪRYBOJE
7

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS8

PROZA 
• Marija Jurgelevičienė.
CENTRO MITAS
1

VERTIMAI 
• KERRY SHAWN KEYS

KNYGOS 
• VYTAUTAS MARTINKUS.
APIE JOANĄ, SOVIETINĖS MOTERS ŠEŠĖLĮ
4
• Renata Šerelytė.
SĄLYGINĖ KALĖJIMO LAISVĖ
2
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
ŠILKO GIRDĖJIMAS
1
• SEPTYNI GYVENIMAI, SEPTYNIOS MIRTYS1
• XY APIE VYRIŠKĄJĄ TAPATYBĘ1
• BARAKŲ KULTŪROS KNYGOS: LIETUVIŲ DP LEIDYBA 1945–1952
• NAUJOS KNYGOS

POKALBIAI 
• KAI KAMUOLYS BUVO DIEVAS
• STATYKIME TILTUS, GRIAUKIME UŽTVARAS

DAILĖ 
• Regina Šulskytė.
FOTOGRAFIJOS FOTOGRAFIJOJE IR "CISTERSŲ CISTERNOS"
• Jurgita Ludavičienė.
SPAUSDINTI VAISIAI

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
STEBĖTIS ČIA YRA KUO
5
• RUSŲ DRAMOJE – N. GOGOLIO "VEDYBOS"

MUZIKA 
• Henrichas Agranovskis, Irina Guzenberg.
NAUJI FAKTAI APIE JASCHOS HEIFETZO VAIKYSTĘ
• Asta Pakarklytė.
KOMPOZITORIAI R.MAŽULIS, Š.NAKAS, N.VALANČIŪTĖ IR G.SODEIKA: PRIEŠ 20 METŲ IR DABAR
8

NAUJI FILMAI 
 Rasa Paukštytė.
PAKENČIAMAS ŽIAURUMAS IR NEPAKENČIAMI STEREOTIPAI
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• ORE>NET.
"DROVŪS IR/AR DRĄSŪS: 2003-IŲJŲ LIETUVOS LITERATŪRA"
16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• MAČIAU MEKĄ4
• Tautvydas Bajarkevičius.
GARSO MENAS: VIBRACIJA, ERDVĖ, METAFORA

KRONIKA 
• KULTŪROS, ŠVIEČIAMOSIOS VEIKLOS PROJEKTŲ KONKURSAS
• KNYGOS MENO KONKURSO "VILNIUS 2003" LAUREATAI
• KULTŪROS MINISTERIJA FINANSUOS 26 NAUJUS TEATRŲ SPEKTAKLIUS IR KONCERTINIUS PROJEKTUS
• KULTŪROS MINISTERIJOS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAI IŠAUGO DVIGUBAI MAŽIAU, NEI SKELBIAMA11
• AR DAR SALDUS ŽODIS LAISVĖ?2
• SU LIETUVA SUSIJĘ LEIDINIAI
• BE PASLAPČIŲ – SU IRONIJA
• In memoriam.
EUGENIJA STRAVINSKIENĖ

SKELBIMAI 
• "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"

DE PROFUNDIS 
• RETRO ŠIUPINYS APIE TIKĖJIMĄ, KNYGAS IR GARBĘ1
• Benediktas Januševičius.
APIE GINTALĄ
20

NAUJI FILMAI

PAKENČIAMAS ŽIAURUMAS IR NEPAKENČIAMI STEREOTIPAI

Rasa Paukštytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Nepakenčiamas žiaurumas"

Visai pakenčiamai žiaurūs socialinėms tradicijoms ir visuomeninėms mitologijoms broliai Ethanas ir Joelis Coenai savo naujame filme "Nepakenčiamas žiaurumas". Jis jau pavadintas filmu, kuriuo broliai neva peržengė ribą, skiriančią autorinį kiną nuo komercinio. Bent jau taip buvo kalbama po praėjusių metų Kanų kino festivalio. Bet tai pasirodė dar vienas mitas. Iš tų, kurie taip tinka, kalbant apie šių režisierių filmus. Įdomiausia, kad "Nepakenčiamas žiaurumas" jokios ribos neperžengia, o broliai kuo puikiausiai ir tvirčiausiai sėdi ant dviejų kėdžių, paneigdami mintį, kad ant dviejų kėdžių nenusėdėsi. Jau nekalbant apie tai, kad sėdėti ant tų dviejų kėdžių Coenams, matyt, visai nesunku ir dar daugiau – smagu. Viena vertus, jie sukūrė filmą, kuriame nėra jokių paslapčių ir estetinių žaidimų. Yra normali komedija apie du žmones – aferistus, kurie galų gale suranda vienas kitą. Apie gražią moterį ir gražų vyrą. Apie Catherine Zeta-Jones ir George’ą Clooney, o dar tiksliau – apie jųdviejų įvaizdžius. Gudrybė ta, kad režisieriai tarsi pripažįsta šios poros idealumą, bet kartu ir šaiposi, – iš jo. Kada pripažįsta ir toleruoja, o kada šaiposi, – nelabai suprasi. Preciziška režisūra paslepia visus raudonus siūlus, kuriais siuvami komercinio ir autorinio kino požymiai. Jūs tarsi žiūrite, kaip reklamoje parašyta, "romantinę komediją". Kur romantika – nelabai aišku. Gal tai jausmai, kuriuos patiria iš santuokų sutarčių lobstanti moteris ir iš tokių bylų gyvenantis advokatas? Jeigu tai yra priežastis pavadinti filmą romantišku – kodėl ne? Nes visose kitose filmo vietose Coenai sušoka šokį, triuškinantį, parodijuojantį ir santuokas, ir jų sutartis, ir vyrus, ir moteris, ir širdies formos pagalvėles, ir sutuoktinių bendravimo būdus bei apgaules. Savo stiliumi, na gal šiek tiek švelnesniu už ciniškąjį "Didijį Lebovskį". Kaip ir kieviename komerciniame filme, "Nepakenčiamame žiaurume" nežaidžiama su stiliaus įmantrybėmis, o atsiduodama stambiems jau minėtų žvaigždžių planams ir dialogams. Clooney’s demonstruoja ir reikia nereikia apžiūrinėja savo idealaus vyro idealius dantis, o Catherine Zeta-Jones kiekviename kadre keičia kostiumėlį – suprantama, kad režisieriai šaiposi iš šiandieninio naudojimosi kino ekranu kaip podiumu, iš visuomeninį statusą reiškiančio dantų baltumo... Kurdami romantinę komediją, jie kartu ją parodijuoja. Paguldydami savo herojus ant širdies formų pagalvėlių su užrašu "I love you", jie šį buržua stilių pavertė absurdu. Žodžiu, Coenai išrado kino formulę, kurios dėka ir žanras sveikas, ir sinefilai pasotinti. O ar ne tai yra beveik kiekvieno autorinio kino adepto tyli svajonė?

O jei kam norisi pasinerti į gerai pažįstamus, aiškius socialinius stereotipus – pirmyn į "Liliją amžinai". Švedas režisierius Lukas Moodyssonas, pažįstamas kaip jautrus žmonių santykių ir realizmo šalininkas filme "Parodyk man meilę", pabandęs parodyti tai, ko nežino, tėškėsi "veidu į purvą". "Lilija amžinai" nedviprasmiškai primena visus tuos filmus, kuriuos režisieriai imasi kurti perskaitę žinutę laikraštyje, bet patingėję įsigilinti į problematiką. Pagal realią lietuvės merginos istoriją sukurtas filmas palieka beviltiškai pasenusio kūrinio įspūdį, nepaisant to, kad filmuotas jis vos prieš 2–3 metus, o veiksmas vyksta gal kokiais 2002-aisiais. Atrodo, kad patekai į 1990-uosius kokiame nors Maskvos festivalyje ir žiūri programą "Rusų kinas šiandien". Matai vien natūralizmu spekuliuojančią "černuchą", kurią režisierius įnirtingai nori prakišti už tiesą, o ji nepasiduoda. Na, Moodyssono filmas nuo kooperacinio to laikotarpio kino skiriasi tik tuo, kad yra šiek tiek profesionalesnis. Bet, kalbant apie "černuchos" ideologiją, t. y. pastangas visą postsovietinį pasaulį parodyti kaip vieną didelę nešvarią virtuvę, po kurią šmirinėja nepilnametės prostitutės ir klijus uostantys paaugliai, "Lilija amžinai" kaip tik yra iš "tos operos". Istorija paprasta ir šimtąkart aprašyta dienraščiuose: mergaitę mama paliko provincijos miestelyje, o pati išvažiavo su amerikonu į Ameriką. Mergaitė bėga paskui mamą, krenta į balą, o kadangi jos abi rusės, tai pagal visus štampus – nemaloni abiejų isterika garantuota. Po purvino ir nervingo išsiskyrimo – visiška socialinė izoliacija, prostitucija ir pagaliau kelionė į Švediją, kuria Liliją suvilioja, žinoma, geru vaikinu apsimetęs suteneris. Ką ji veikia Švedijoje – aišku. Daugiausia filmo veiksmas rutuliojasi terpėje, kuri įvardinta kaip "buvusi Tarybų Sąjunga". Joje kalbama tik rusiškai, o atsiskaitoma parduotuvėje estiškomis kronomis. Jei dar prisiminsime, kad herojės prototipė yra lietuvė, tai bus aišku, kad Moodyssonas gana prastai įsivaizduoja, kas tai yra "buvusi Tarybų Sąjunga". Arba tiesiog nevykusiai bando ją apibendrinti. Dar labiau nevykęs yra režisieriaus bandymas "černuchą" nuspalvinti religiniu simbolizmu, į Lilijos rankas įbrukti paveikslą su angelais, o į jos nebeįmanomą gyvenimą Švedijoje įleisti tiesiog angelą, kuriuo tapo jos buvęs mažasis nusižudęs vaistais draugas. Bet tai filmo ne tik neišgelbsti, o dargi pabrėžia tą purvo koncentraciją, kuriai ilgainiui daraisi abejingas: juk kai, be purvinų, apsilupinėjusių "komunalkių" sienų, negrįstų gatvių, apšnerkštų virtuvių, daugiau nieko ir nėra, tai nėra ir jokios tragedijos, nes nėra ko tai siaubingai terpei priešpriešinti. Angelų čia neminium – jie iš mirusiųjų pasaulio. O "černucha" pretenduoja vaizduoti gyvuosius. Filmas buvo rodytas garbinguose festivaliuose, net "Oskarui" pristatytas – tai tik liudija "buvusios Tarybų Sąjungos" stereotipų gyvybingumą ar net norą tą teritoriją matyti būtent tokią: dvokiančią klijais "Moment", prastais mažamečių prostitučių kvepalais ir prišlapintomis laiptinėmis.

iliustracija
"Lilija amžinai"
 

Skaitytojų vertinimai


24008. NERINGA......... :-) 2006-03-27 16:42
As sita kina maciau....jis mane sukrete...patarciau sita filma pasiziureti kas nemate ir ypac merginoms buti atsargioms..................nepasitiketi nepazystamais zmonemis.....

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:30:21 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba