Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-23 nr. 2985

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Valdas Gedgaudas.
EDIPO NAKTIS
27
• TRUMPAI2
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jūratė Baranova.
PRAGARO GRĖSMĖ IR DANGAUS ILGESYS ŠARŪNO SAUKOS IR SIGITO PARULSKIO KŪRYBOJE
7

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS8

PROZA 
• Marija Jurgelevičienė.
CENTRO MITAS
1

VERTIMAI 
• KERRY SHAWN KEYS

KNYGOS 
• VYTAUTAS MARTINKUS.
APIE JOANĄ, SOVIETINĖS MOTERS ŠEŠĖLĮ
4
• Renata Šerelytė.
SĄLYGINĖ KALĖJIMO LAISVĖ
2
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
ŠILKO GIRDĖJIMAS
1
• SEPTYNI GYVENIMAI, SEPTYNIOS MIRTYS1
• XY APIE VYRIŠKĄJĄ TAPATYBĘ1
• BARAKŲ KULTŪROS KNYGOS: LIETUVIŲ DP LEIDYBA 1945–1952
• NAUJOS KNYGOS

POKALBIAI 
• KAI KAMUOLYS BUVO DIEVAS
• STATYKIME TILTUS, GRIAUKIME UŽTVARAS

DAILĖ 
• Regina Šulskytė.
FOTOGRAFIJOS FOTOGRAFIJOJE IR "CISTERSŲ CISTERNOS"
• Jurgita Ludavičienė.
SPAUSDINTI VAISIAI

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
STEBĖTIS ČIA YRA KUO
5
• RUSŲ DRAMOJE – N. GOGOLIO "VEDYBOS"

MUZIKA 
• Henrichas Agranovskis, Irina Guzenberg.
NAUJI FAKTAI APIE JASCHOS HEIFETZO VAIKYSTĘ
• Asta Pakarklytė.
KOMPOZITORIAI R.MAŽULIS, Š.NAKAS, N.VALANČIŪTĖ IR G.SODEIKA: PRIEŠ 20 METŲ IR DABAR
8

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PAKENČIAMAS ŽIAURUMAS IR NEPAKENČIAMI STEREOTIPAI
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• ORE>NET.
"DROVŪS IR/AR DRĄSŪS: 2003-IŲJŲ LIETUVOS LITERATŪRA"
16

AKTYVIOS JUNGTYS 
• MAČIAU MEKĄ4
 Tautvydas Bajarkevičius.
GARSO MENAS: VIBRACIJA, ERDVĖ, METAFORA

KRONIKA 
• KULTŪROS, ŠVIEČIAMOSIOS VEIKLOS PROJEKTŲ KONKURSAS
• KNYGOS MENO KONKURSO "VILNIUS 2003" LAUREATAI
• KULTŪROS MINISTERIJA FINANSUOS 26 NAUJUS TEATRŲ SPEKTAKLIUS IR KONCERTINIUS PROJEKTUS
• KULTŪROS MINISTERIJOS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAI IŠAUGO DVIGUBAI MAŽIAU, NEI SKELBIAMA11
• AR DAR SALDUS ŽODIS LAISVĖ?2
• SU LIETUVA SUSIJĘ LEIDINIAI
• BE PASLAPČIŲ – SU IRONIJA
• In memoriam.
EUGENIJA STRAVINSKIENĖ

SKELBIMAI 
• "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"

DE PROFUNDIS 
• RETRO ŠIUPINYS APIE TIKĖJIMĄ, KNYGAS IR GARBĘ1
• Benediktas Januševičius.
APIE GINTALĄ
20

AKTYVIOS JUNGTYS

GARSO MENAS: VIBRACIJA, ERDVĖ, METAFORA

Tautvydas Bajarkevičius

[skaityti komentarus]

Garso menas (angliškai sound art) yra reiškinys, kurį būtent šia sąvoka šiuolaikinio meno terminijoje galime aptikti, ko gero, tik paskutiniais dešimtmečiais. Toks kiek neapibrėžtas įvardinimas randasi iš pabrėžtinai tarpdisciplininio su garso menu sietinų meninių praktikų pobūdžio, kadangi čia persipina visa aibė stilistinių, žanrinių, estetinių, ar, sakykim, institucinių kontekstų. Garso meną nužymintys raktažodžiai galėtų būti akustinė erdvių architektūra, kurią pastaraisiais metais priimta vadinti garso dizainu; konceptualios garsų struktūrų reikšmės; tylos ir garso ribos; rezonansas bei vibracija; akustinės metaforos-ženklai-naratyvai; garso inžinerija, remixas, citatos, savotiški garsiniai ready-made‘ai; bei pačios įvairiausios muzikalumo formos. Šio straipsnio tikslas - aptarti keletą ryškiausių garso meno strategijų, kuriose atsiskleidžia vibracijos, erdvės bei metaforos problematika.

Skaitmeninės ir elektroninės technologijos, Marshallo McLuhano, Jeano Baudrillardo ir daugelio kitų įvardijamos kaip sąmonės praplėtimo bei jos funkcijų simuliavimo instrumentai, stereofonines sistemas pavertė gana įspūdingomis garsinių, erdvinių, psichinių ar net fizinių patirčių laboratorijomis, apie kurias leidžia kalbėti garso inžinerijai lengvai prieinama ne tik visa žmogaus girdimumo skalė – nuo 16Hz iki 22kHz, – bet ir negirdimi, tačiau kūnu juntami dažniai; o taip pat įvairiausios technologijos, leidžiančios manipuliuoti akustinėmis galimybėmis ne tik kuriant garso struktūras, tačiau ir jas instaliuojant erdvėje. Vibracija ir rezonansas, nukreipti į kūniškuosius ar daiktiškuosius paviršius, paskutiniais dešimtmečiais tapo efektyvia akustinių erdvės žemėlapių braižymo strategija, apjungiančia įvairios prigimties žmogiškąsias patirtis.

Iliustratyvus ir gana radikalus pavyzdys, susijęs su rezonanso panaudojimu bei akustine erdvės architektūra, yra amerikiečių menininko Marko Baino projektai. M.Bainas savo meninei praktikai panaudoja fizikinį dėsnį, teigiantį, kad kiekvienas statinys – pavyzdžiui, namas ar tiltas – turi virpesių dažnį, kuriuo paveiktas rezonuoja. Menininkas naudoja būtent šiuos dažnius, sukeldamas grandinines rezonansines reakcijas, kur architektūrinė erdvė tampa gigantiška destabilizuotų, skambančių paviršių struktūra. Viena vertus, tai galbūt labiau primena mokslinį eksperimentą, pagrįstą elementariais fizikos dėsniais, ar paprasčiausiai pramogai skirtą fokusą, nei meninę praktiką. Tačiau, kita vertus, M.Baino pavyzdys nusako šiuolaikinei garso inžinerijai bei su ja susijusiai meninei praktikai prieinamą instrumentarijų.

Muzikalių bei fizinių patirčių derinimas yra vienas pastebimiausių akcentų garso meno kontekste. Vienas žymiausių garso ir erdvės instaliacijų kūrėjų yra austras Franzas Pomasslis, vadinantis save psicho- ir fizio- muzikos kūrėju (angl. psycho- and physio- musician). Vienas svarbiausių jo projektų – permanentinė garso instaliacija trisdešimties metrų aukščio cilindro formos šiluminėje jėgainėje (1995 m., Austrija). Instaliacijoje garsas pritaikomas specifinei erdvei, o uždara ir tamsi patalpa eliminuoja lankytojo vizualinius įspūdžius. Garsinė aplinka kuriama atsižvelgiant į fizinius erdvės parametrus, kuriems pritaikyta speciali garsą skleidžianti įranga. Lankytojas leidžiasi nuo vienos platformos iki kitos, nuolat patekdamas į skirtingus garsų laukus – garsų, kurių amplitudė svyruoja nuo itin žemų iki itin aukštų dažnių, ne visada girdimų ausimis.

Vienas pagrindinių tokio pobūdžio meninės praktikos principų yra bandymas "...paversti kūną membrana". Modeliuojant garsų provokuojamas psichofizines reakcijas siekiama destabilizacijos ir kūno atribojimo nuo erdvės, sutrikdant orientaciją joje. Taktilinių, erdvinių pojūčių žemėlapiu tampa garsinės patirtys, o juslinį suvokimą išskaido daugybė skirtingų kūne rezonuojančių zonų, susiliejančių su visiškoje tamsoje ištirpusia erdve. Tokio pobūdžio instaliacijose garso struktūros yra nulemtos ne tik ir ne tiek muzikinės kompozicijos, kiek konkrečios erdvės fizinių parametrų ir modeliuojamų sensorinių efektų. Todėl ši meninė praktika išeina iš tradiciškai suvokiamos muzikinės estetikos ribų. Kita vertus, tiesioginio fizinio poveikio naudojimas, derinant jį su minimalistinėmis, ritmiškomis kompozicijomis yra tapęs vienu pagrindinių principų ir subkultūriniuose minimalistinio techno ar eksperimentinės elektroninės muzikos koncertuose. Plati dažnių skalė, hipnotizuojantis, nežymiai kintantis ritmas sukelia afektines patirtis. Kaip pavyzdį čia galima cituoti antropologo Dave’o Riederio juslinius įspūdžius suomių minimalistinio technodueto "Pan Sonic" koncerte: "Garsas išskaido kūną į daugybę rezonuojančių zonų, leisdamas patirti jį kaip vibracijos, ritmo ir tembro mediumą. Prisimenu save stovintį ten, galvojantį apie save, kaip rezonuojančio kūniškumo koloną – jokių rankų, jokių kojų – tik vibruojančio tembro kolona. Tada garsas pasikeitė, o kartu su juo – ir mano patirtis".

Kiek kitokia erdvinių-akustinių patirčių strategija pasižymi tylioji vadinamoji microsound garso meno stilistika, sąlygojusi garso dizaino žanro atsiradimą. Ši kryptis dažnai apibrėžiama ir ultra minimalizmo ar mikroskopinio garso (microscopic sound) terminais. Šiai krypčiai atstovaujančių garso menininkų kūrinių medžiaga – ypač tylūs, "mikroskopiniai" garso pasažai, asketiškos kompozicijos. Garso dizaino koncepcijoje ypač akcentuojamas garsinių struktūrų santykis su erdvine aplinka, į kurią jos įkomponuojamos instaliacijų pagalba. Muzikinės kūrinio kokybės (sietinos su kompozicija, struktūra, garsinių objektų tarpusavio santykiais) derinamos su erdviniais, architektūriniais, vizualiaisiais suvokimo aspektais bei kasdieniu garsiniu fonu. Kadangi garsinės microsound stilistikos struktūros dažnai balansuoja ant tylos ribos ir koncentruojamasi į minimalius kompozicinius pokyčius mikro lygmenyje, kasdienis klausytojo aplinkos garsinis fonas tampa lygiaverčiu garsiniu elementu. Todėl garsinių struktūrų suvokimui reikalingas aktyvus klausytojas, tampantis savotišku kūrinio bendraautoriu. Garso dizaino sąvoką reikėtų aiškinti garso funkcijos aspektu. Jis tampa neatskiriama "įgarsintos" erdvės dalimi, egzistuojančia šalia kitų garsų bei priklausoma nuo akustinių erdvės parametrų. Kartais čia svarbu ne klausytis, o tiesiog būti sukurtoje garsinėje aplinkoje. Suvokimo aktas nusakomas kaip integrali patirtis, įrėminta laike bei erdvėje, atsiveriant garsiniams bei vizualiniams įspūdžiams.

Dar vienas bruožas, apibūdinantis specifines garso funkcijas microsound stilistikoje, yra dažnai sutinkamas garso struktūrų referentiškumo bei reprezentatyvumo atsisakymas. Garsinės kompozicijos nesuvokiamos kaip mediumas tam tikram turiniui išreikšti. Tokiu būdu realizuojamas dar Johno Cage‘o suformuluotas kompozitoriaus nesuinteresuotumo principas, kai garsui leidžiama skleistis savaime, leisti jam būti tokiu, koks yra, nepriklausomu nuo įvairių mentalinių ar kompozicinių manipuliacijų.

Kaip garso dizaino strategijos modelį galima paminėti garso menininkų grupės TMRX pateiktas konceptualias suvokimo schemas instaliacijai Difficult. Čia išskiriamos kelios akustinės erdvės, svarbios klausymui: greta jų sukurto garso takelio klausymo, siūloma atkreipti dėmesį į aplinkos, kurioje yra įmontuota instaliacija, garsus, taip pat garsus, sklindančius iš už lango. Pati kompozicija sudaryta iš gyvų lauko įrašų, kur vienas svarbiausių akcentų yra erdviniai garso parametrai, t.y. klausytojas atpažįsta beveik nepakeistus konkrečius miesto aplinkos garsus, žmonių balsus, o iš jų garsumo komponuojamos menamos erdvės patirtys, kadangi konkretūs garsai suponuoja ir erdvinius santykius tarp garso šaltinių. Šiuo atveju nevengiama garsų referentiškumo, tačiau čia ypač pastebimas suvokėjo aktyvumo reikalavimas, keleto akustinių landšaftų susikirtimas vienoje fizinėje erdvėje.

B.d.

____________________

Puslapį rengia Vytautas Michelkevičius (fotografis@centras.lt)

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:30:21 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba