BE PASLAPČIŲ – SU IRONIJA

Sausio 23 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje bus atidaryta italų dailininko Ugo Nespolo paroda "Dirbtuvė be paslapčių".

Baigęs Albertinos menų akademiją Turine, 1960 m. U. Nespolo įsiveržia į Italijos meninį gyvenimą. Šio kūrėjo darbų neįmanoma priskirti nė vienai kuriai nors meno srovei. Jie išsiskyrė ironija ir maištu. 1970 m. U. Nespolo susidomi kinu, jo eksperimentinėmis galimybėmis. Aktoriais jo filmuose tampa draugai dailininkai: Lucio Fontana, Enrico Bajus, Michelangelo Pistoletto. U. Nespolo filmų festivaliai vyksta George’o Pompidou centre Paryžiuje, Filadelfijos šiuolaikinio meno muziejuje ir kitur.

Aštuntas dešimtmetis – svarbus laikotarpis U. Nespolo kūrybinėje biografijoje. 1974 m. jis laimi Bolaffi’o premiją. 1975-1976 m. kuria tapybos darbą "Muziejus", kurio dydis – 10 metrų. Tai buvo pirmas iš daugelio U. Nespolo kūrinių, kuriuos perkomponuodamas jis ėmė kurti naujus darbus. Taikydamas įvairias, retas medžiagas (alebastrą, juodmedį, perlamutrą, dramblio kaulą, porcelianą, sidabrą), jis išbando naujas technikas (siuvinėjimą, inkrustaciją).

Nuo 1980 metų - dailininko "amerikietiškasis periodas". Jo paveikslų herojumi tampa Niujorkas: gatvės, parduotuvių vitrinos, mėsainių prekeiviai. U. Nespolo semiasi patirties iš taikomojo meno. Būdamas ištikimas istoriniam avangardistų šūkiui: "Nešti meną į gyvenimą", jis įsitikinęs, kad šiuolaikinis menas turi peržengti specifinius, vėlyvojo romantizmo apibrėžtus rėmus. Apie tai byloja jo sukurti plakatai.

1986 m. Genujoje surengta personalinė U. Nespolo paroda, skirta jo kūrybos 20-mečiui, 1990 m. – paroda Milane. Tais pat metais U. Nespolo kuria "Campari" firmai reklamą, dekoracijas ir kostiumus G. Paisiello operai "Don Kichotas". Tarptautinėje keramikos ir antikvarinių daiktų bienalėje jis eksponuoja keramikos darbus. Tai nauja meno sritis, kuria susidomi U. Nespolo.

1991-aisiais menininkas dalyvauja tarptautiniame keramikos festivalyje "Šigarakio keramikos pasaulis" Japonijoje. 1992 m. Niujorke, "Borghi& Co" galerijoje, veikia personalinė jo tapybos ir keramikos darbų paroda "Gražusis nepakantumas". 1994-aisiais surengiamas Nespolo kinematografinių darbų šou Vale d’Aostos regione.

1995 m. U. Nespolo Romos operos teatro direkcijos užsakymu sukuria dekoracijas ir kostiumus G. Donizetti operai "Meilės eliksyras" bei Milane surengia dar vieną darbų parodą – "Nespolo menų namai". Tais pačiais metais su šio dailininko kūryba susipažino Bukarešto gyventojai.

1996-aisiais U. Nespolo tampa firmos "Richard Ginori", gaminančios porceliano gaminius, meniniu direktoriumi. 1997-aisiais Maltos sostinės Valetos dailiųjų menų muziejuje surengta jo kūrybos paroda. Tais pat metais jo darbai keliauja po Lotynų Ameriką.

2000-aisiais Neapolio karalių rūmuose veikė personalinė menininko paroda "Nespolo + Neapolis". Dailininkas iliustravo krikščionybės jubiliejui skirtą leidinį "Apokalipsė", kuris tapo didele retenybe.

2001 m. U. Nespolo grįžta į kiną. "Filmas Turine" buvo sukurtas bendradarbiaujant su Turino nacionaliniu kinematografijos muziejumi. Jis buvo skirtas festivaliui "Turinas – itališko kino taikinys", kurį organizavo Paryžiaus George’o Pompidou centras. Tais pačias metais U. Nespolo darbai buvo eksponuoti Japonijoje vykusiame festivalyje "Italija Japonijoje".

2002-aisiais dailininkas priima pasiūlymą tapti projekto "Šiuolaikinių meno kūrinių panaudojimas Turino metro stoties interjere" koordinatoriumi ir meniniu konsultantu. Tais pat metais jis dalyvauja tarptautinėje skulptūrų parodoje, surengtoje netoli Turino.

2002 m. oro transporto bendrovė "Alitalija", atidarydama naują biurą Niujorke, surengė personalinę U. Nespolo parodą, o 2003 m. šio menininko darbų paroda veikė Paryžiuje.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija