Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-02-02 nr. 3128

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS31
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• ROTA MUNDI6

POKALBIAI 
• RAŠYTOJA ASTRIDA PETRAITYTĖ: „PRIBRENDO LAIKAS I. SIMONAITYTĖS PREMIJOS SKYRĖJAMS PADISKUTUOTI DĖL JOS SKYRIMO NUOSTATŲ“38
• „RAŠYTOJUS ĮSIVAIZDUOJU KAIP „PILKŲJŲ LĄSTELIŲ“ SANKAUPĄ“2

AKTUALIJOS 
• LR KULTŪROS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBĖS STIPENDIJŲ SKYRIMO KULTŪROS IR MENO KŪRĖJAMS13

KNYGOS 
• Jūratė Baranova.
DAIKTŲ SKAMBESYS IR POETO TYLA
5
• Alfredas Guščius.
KAM NUSILENKIA MEILĖ?
2
• Ričardas Šileika.
0+6, ARBA VIENA PASVIRUSI
• „FORSAITŲ SAGA. SAVININKAS“1
• „VICEKONSULAS“
• „PIANISTAS“
• „NUŽUDYTI DRAKONĄ“
• SKAITYTI NEVERTA SKAITYTI15

IN MEMORIAM 
• JUOZAS KRALIKAUSKAS 1910.X.22–2007.I.256

MUZIKA 
• Jūratė Katinaitė.
ILGAS „ŽAIDIMO“ KELIAS SU LAIMINGA PABAIGA
10

TEATRAS 
• NEMATOMOS VIENIŠIŲ ISTORIJOS
• VYČIO JANKAUSKO ŠOKIO TRUPĖ PRISTATO DUETUS

POEZIJA 
• PETRAS PANAVAS11
• Tilė Vakarė.
PAGALVOJIMAI
8

PROZA 
• Algis Kuklys.
MIESTO LAIKRODIS
1

VERTIMAI 
• ROBERTO BOLAÑO8

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Ramūnas Čičelis.
SKANDINAVIJOS DIZAINO MITAS IR REALYBĖ
1
• XII KAMERINIŲ SPEKTAKLIŲ FESTIVALIS „KAUKUTIS“
 Mindaugas Peleckis.
INDUSTRIAL SUBKULTŪROS FENOMENAS (3)
15

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• VALENTINAS MASALSKIS: MINTYS PO SPEKTAKLIO „AŠ, FOJERBACHAS“ PREMJEROS1

KRONIKA 
• PIRMASIS MĖNUO
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS

DE PROFUNDIS 
• Alfredas Guščius.
KĄ TAI GALĖTŲ REIKŠTI?
33

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI

INDUSTRIAL SUBKULTŪROS FENOMENAS (3)

Mindaugas Peleckis

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Current 93“ albumo “Lucifer over London” viršelis

Tęsiame straipsnių ciklą apie industrial subkultūros fenomeną. Šįkart norėtųsi pakalbėti apie itin svarbią industrial subkultūrai dimensiją – misticizmą.

Kadangi mistikos elementus vartoja nemaža dalis industrialistų, šį aspektą aptarti būtina. Tačiau iš karto tenka pažymėti, jog vieningumo čia nerasime. Iš tiesų didelė dalis industrial subkultūrai priklausančių kūrėjų – išsilavinę žmonės, eruditai, įvairių religinių organizacijų nariai, kuriems mistika nėra tik žodis. Dažnai tai įkvėpimo šaltinis. Tai suvokęs, supranti ir pačios muzikos savitumą: industrial tiesiog PRIVALO nešti žinią. Kokią?

Žaidimas žodžiais

Norėdami kalbėti apie Dievą, pirmiausia turime išsiaiškinti, kas yra ateistas. Šiuo atveju, kalbėdami apie misticizmo įtaką industrial subkultūrai, turėtume išskirti tuos kūrėjus, kuriems ji yra mažiausiai svarbi arba nėra aiškiai išreikšta.

Sausio mėnesį teko kalbėtis su gana paslaptingo lietuvių projekto „Tortured by Turtles“ („Vėžlių nukankinti“) sumanytoju Andrejumi Pichu. Vienas pirmųjų klausimų: „Ką reiškia šis pavadinimas? Ar tai nuoroda, aliuzija į kokį nors mistinį mokymą, fantastinę knygą ar filmą?“

Andrejaus atsakymas buvo paprastas: „Esu filologas, Maskvoje baigiau prancūzistikos studijas, todėl man patinka žaisti žodžiais. „Tortured by Turtles“ – tiesiog panašiai skambančių angliškų žodžių samplaika. Už jos neslypi nieko mistiško“, – teigė iš Ignalinos kilęs 24 metų vaikinas, mokantis apie tuziną kalbų. Ir pridūrė: „Grupės pavadinimas – fonetinis žaidymas su šaknimis tort- ir turt-, nuoroda į goreestetiką ir 8-bitų žaidimų pasaulį. „Realistinės“ prasmės stoka šiame lygmenyje pabrėžia išimtinai dekoratyvinį muzikos charakterį: jokių aukštų didaktinių ar „wake upinių“ tikslų grupė nesiekia (demonstratyvus autizmas irgi necharakteringas). Nepaisant gana plačios žanrų paletės, muzikinių interesų ribas galima lengvai nustatyti – goregrind, garage rock, musique concrète, noise, hiphopas. Dar viena svarbi detalė – potraukis do it yourself principui ir field (garažas, statybvietė, gatvė) recordingui.“

Toks mistikos „privengiančių“ industrialistų požiūris nereiškia, kad jie nieko apie mistiką neišmano. Dievas ir muzika daugeliui – beveik tapačios savokos.

Jei panirtume į istoriją, žaidimo žodžiais ištakas rastume bitnikų ir Fluxus laikuose, kai buvo išrasta „cut-up“ technika, kurią perėmė daugelis industrialistų. Popmuzikos „priedaininė“ kūrinio struktūra buvo galutinai „nužudyta“ Johno Cage‘o ir jo eksperimentų su tyla. Lietuvoje popsą bene geriausiai žudo Darius Čiuta, savo itin tyliais garsiniais kaleidoskopais tarsi primindamas filosofą Ludwigą Wittgensteiną ir jo garsią frazę, kurios esmė: tai, apie ką nepavyksta kalbėti, gali būti išreikšta SĄMONINGA tyla, Visatos vakuumu, kuris nėra tuštuma, nes tuštuma nėra NIEKAS, NULIS.

Tuštuma – būsena, kurią patiri klausydamas daugelio industrialistų kūrinių, ji kalba taip išraiškingai, kad, bandydamas įsivaizduoti, kaip reikėtų rašyti recenziją tokiam kūriniui, netikėtai užsinori pabėgti į girios glūdumą ir priglusti prie sniegu aprengto medžio.

Parodomoji mistika

Macht. Šiuo vokišku (neatsitiktinai) žodžiu galima būtų pavadinti gana dideli sambūrį įvairiose pasaulio šalyse kuriančių industrialistų. Galia. Tiksliau, galios POZA. Pavadintume tai ir parodomąja mistika, nors tai skamba ironiškai, nes su misticizmu klasikine šio žodžio prasme šis Macht judėjimas turi mažai ką bendra.

Tiesa, ironija – dažnas Macht atstovų palydovas, todėl nepaslyskime ant aštrialiežuvių numestos banano žievės – nemažai jų (pavyzdžiui, „Death in June“) nėra ideologizuoti, o tik ŽAIDŽIA tam tikra GALIOS IDEOLOGIJA (dažniausiai ji palydima Trečiojo reicho simbolika, bet apie tai – kiek vėliau).

Vienu pirmųjų, pagrindinių ir talentingiausių pasaulyje Macht propaguotojų galėtume pavadinti amerikietį slapyvardžiu Boydas Rice’as. Penkiasdešimtmetis noise muzikų (pavadinimu NON) pradėjo kurti daugiau kaip prieš tris dešimtmečius ir per juos išleido įspūdingą noise/industrial/spoken word/easy listening albumų kolekciją, bendradarbiavo su daugeliu muzikantų. Boydas Rice’as – išskirtinė asmenybė. Turbūt jums krito į akis tokie sunkiai iš pažiūros suderinami dalykai kaip noise ir easy listening. Nieko tokio. Boydas Rice’as tai sugeba. Skambant tarpukario kabaretinei muzikėlei, jis ramiu balsu dėsto mizantropines nuostatas, tarp kurių yra ir tikrų aforizmo žanro perlų. Tiesa, mizantropija kurį laikų buvo užvaldžiusi muzikantą – maždaug prieš du dešimtmečius susipažinęs su Šėtono bažnyčios įkūrėju Antonu Szandoru LaVey‘umi, jis buvo įšventintas į šios komercinės sektos magistrus ir tapo vienas iš devynių jos vadovų. Vis dėlto panašu, kad satanizmas Boydui tebuvo viena iš pramogų, padedančių kurti netradicinę muziką – 1997-aisiais, mirus A.S.LaVey’ui, jis prisipažino, kad su Šėtono bažnyčia nebeturi nieko bendra, ir jo susidomėjimas ja išnyko. Tačiau Boydas Rice’as ėmė domėtis Gralio legendomis (po kiek laiko jo pėdomis pasekė ir pagarsėjęs literatūros „makdonaldizatorius“ Danas Brownas), gnosticizmu, socialiniu darvinizmu ir rasizmu.

Boydas Rice’as pagarsėjo skandalingais pareiškimais, jog vyrai turi prievartauti moteris, kad parodytų savo Macht, nes pasaulyje neva yra arba medžiotojai, arba aukos. Tokių kaip Boydas Rice’as, tik mažiau talentingų, pasaulyje yra daug. Galėtume net drąsiai teigti, jog domėtis Trečiuoju reichu, okultiniu nacizmu, konspiracijos teorijomis, retomis, išnykusiomis religijomis, įvairaus plauko misticizmu, runomis yra mada, savotiškas industrialistų HAUTE COUTURE. „Death in June“ kūrėjas Douglas Pearce’as yra pažymėjęs, jog jam įdomiausias dalykas – Trečiojo reicho laikotarpis. Tai atsispindi ir grupės albumų viršelių simbolikoje – „Waffen SS“ – skiriamieji ženklai, pats muzikos ir dainų autorius pasirašinėja sudėtinga runa. (Nacistai turėjo aibę okultinių organizacijų, kurios itin domėjosi Gralio legenda, taip pat arijų ištakomis, kurių ieškojo senovės skandinavų literatūriniuose paminkluose.) Tačiau šiuo atveju – Douglas Pearce’as, koncertuose prisidengiantis kauke ir apsirėdęs kamufliažine uniforma, yra itin eklektiškas, nes jo dainų tekstuose beveik nerasime jokių užuominų apie nacizmą, arijus. „Death in June“ kūrėjas dideles simpatijas jaučia karo naikinamoms tautoms. Pavyzdžiui, jis – pirmasis pasaulyje muzikantas, išdrįsęs 1992 metais koncertuoti karo siaubiamoje Kroatijoje, vėliau išleidęs buvusios Jugoslavijos teritorijoje vykusiam košmarui skirtų skaidrų ir liūdną albumą „Kapo!“ (jei šis žodis jums nieko nesako, paskaitykite Balio Sruogos „Dievų mišką“).

Tačiau parodomoji mistika gali būti ir pikta bei kvaila. Yra daugybė industrialistų kūrėjų, kurių pagrindinė ŽINIA – „fuck the modern world“ („velniop šiuolaikinį pasaulį“), „nekęskime visų“ ir panašios mizantropinės nebrendyliškos idėjos.

Lietuvoje turime unikalų atvejį. Slapčiausios okultinės nacių organizacijos „Ahnenerbe“ pavadinimu prieš kelerius metus buvo išleista kompaktinė plokštelė, pasauliui (recenzijos pylėsi kaip iš gausybės rago) pristatyta kaip vokiečių grupė, panorusi išleisti savo vienintelį albumą Lietuvoje. Tačiau mūsų šalies industrialistai puikiai žino, jog tai – antis. Šis albumas sukurtas lietuvių muzikanto. Žinoma, jo puikaus skambesio ir mistinio žavesio tai nenustelbia – priešingai, tačiau šis, Lietuvoje kol kas pirmas ir vienetinis atvejis, dar sykį įrodo, jog turime puikių kūrėjų. Manau, kad tai vienas geriausių PROMOTION sprendimų industrialistų terpėje, nes būtent projektų bei jį išleidusių leidyklų paslaptingumas „Autarkeia“ ir išgarsino. Tačiau negalime nepripažinti, jog čia esama ir pozos.

„Tikrieji“ mistikai

„Tikrieji“ rašome kabutėse, nes, kaip ir minėta, sunku atskirti, kas industrial subkultūroje daroma su ironija, o kas – rimtai. Vis dėlto egzistuoja grupės, kurioms nesvetima religija, skaičių magija, tuo tarpu svetima arogancija ir poza. Kaip pavyzdžius pateiksiu anglų grupę „Current 93“ ir uteniškius „Sala“. „Current 93“, kuriuos Lietuvos industrialistai vadina tiesiog karentais (įdomus sutapimas – „The Beatles“ juk irgi visi vadina bitlais), buvo sukurta prieš du su puse dešimtmečio Londone. Stilistiškai grupė, kurios įkūrėjas ir siela – Davidas Tibetas (tikr. David Michael Bunting), netelpa į jokius rėmus. Pradėjusi nuo aršaus Aleisterio Crowley’o MAGICK (iš čia ir skaičius 93), paveikto noise bei industrial, kartu su Stevenu Stapletonu („Nurse with Wound“) kūrusi siurrealistinius muzikinius eksperimentus, vėliau grupė (tiksliau, jos lyderis) pakeitė kryptį neofolkų link, kurių ideologinis-mistinis pagrindas – gnosticizmas, krikščionybė, budizmas. Yra karentų albumų, kuriuose Davidas Tibetas groja pianinu ir dainuoja liūdnas dainas apie „minkštas juodas žvaigždes“. Yra akustine gitara atliekamų šedevrų, kur Davidas Tibetas pasirodo kaip brandus bardas (dainų tekstai ir muzika beveik visais atvejais jo). „Current 93“ sukūrė ir roko albumų, pavyzdžiui, „Lucifer over London“ („Liuciferis virš Londono“), kuriame jaučiamas Davido Tibeto vidinio pasaulio lūžis – pagrindinėje dainoje jis šaukia: „Man jau bloga nuo tų trijų šešetų“ (turima galvoje satanistinė simbolika, apokaliptinis skaičius 666). Apie karentus galima kalbėti valandų valandas, tačiau apibūdinsime juos viena fraze: jei ieškote muzikoje nuoširdžių mistinių ieškojimų, išgyvenimų, kurie įsprausti į profesionalių, dailių bei nebanalių dainų tekstų, karentai – nuostabus pradžiamokslis, o gal ir viso gyvenimo palydovas. Beje, Davidas Tibetas turi ir dailininko talentą, ką byloja jo unikalūs piešiniai, kuriais iliustruoti karentų albumai.

Lietuva savo karentų dar neturi, nors bandymų būta ir esama. Išskirtume Rokiškio grupę „Pievos“, kurių muzika – sielą atgaivinantis neofolkas, papuoštas moterišku vokalu. Tiesa, po pirmo albumo, tapusio savotiška klasika („Pasilikusi su vienatve“), muzikantai buvo išsiskirstę, tačiau šiemet jie ketina mus pradžiuginti nauju, antru, albumu.

Kaip minėjau, praėjusioje straipsnio apie industrial subkultūrų dalyje, Lietuva turi ir savo šamaną – Audrių Šimkūną. Jis su bendraminčiais keliolika metų groja grupėje „Sala“. Vienoje Aukštaitijos salų mistinėmis aplinkybėmis įkurtame kolektyve net narių skaičius – paslaptis. Muzikantams tai, ką jie daro, – malonumas. Nors iš keliolikos įrašytų albumų „Sala“ Lietuvoje oficialiai išleido du, jos įrašai bei pasirodymai – malonumas industrialistams. Beje, Audrius Šimkūnas nevengia Aleisterio Crowley’o skaičių magijos – jo slapyvardis yra Alas 23. Skaičius 23 turi tam tikrą reikšmę XX a. žymiausiu mistiku tituluojamo anglų keistuolio Aleisterio Crowley’o „Melų knygoje“.

Dėl „Salos“ nuoširdumo, betarpiškumo ir ritualinio požiūrio į gyvenimą bei muziką, norėtųsi šią straipsnio dalį baigti Andriaus Šimkūno žodžiais: „Aš ne iš tų, kurie negali nekurti. Ramiausiai galiu nieko nedaryti, tiesiog išeiti kur nors į pelkę, į mišką, į miestą, ir tai bus ta pati mano sala kaip ir „en/trance“ (tai – vienas įdomiausių „Salos“ albumų – M.P.). Gal net svaresnė. Galiu atsiversti kokią nors knygą, ir tai vėl bus mano sala... Galiu gulėti su visais trimis savo katinais ant sofos, ir vėl tai bus tik sala...“

Skyrelio pradžioje parašytas kabutes žodžiui „tikrieji“ atsiimame. Plaukiant į savo salą jos tik trukdys.

 

Skaitytojų vertinimai


34807. šiaura :-) 2007-02-05 10:15
Mindaugai, parašėte puikų straipsnį, tik norėtūsi tokios snatraukos "neapsišvietusiam" tokio daidžesto - kas ta industrinė subkultūra, jūsų išvadų ar ką.

34814. M.P.2007-02-05 13:00
aciu, bus ir tesiniai. jei dziaugiuosi, kad patiko. jei turite kokiu minciu ar klausimu, rasykite tiesiai - mindaugas.peleckis@gmail.com su pagarba - autorius

34815. pataisymas2007-02-05 13:01
ne jei dziaugiuosi, o ir dziaugiuosi :)

34817. taigi2007-02-05 13:32
kaip zurnalistika, tai tiktu savaitgalio skaitiniams i koki paprastesni laikrasti, bet tik jau ne i litmeni...

34821. to taigi2007-02-05 14:58
ir vel tas lietuviskas pavydas... pats sukurk ka nors geriau, zurnaliste vardu taigi (beje, labai neoriginalus vardas:)

34823. šiaura :-) 2007-02-05 15:34
o kodėl netinka i litmeni, juk laikas eina, uz lango amzius, ponai ir ponios. baisiausiai ir puikiausiai tinka

34836. traukinys2007-02-05 19:57
geras tekstas

34925. šiaura>MP2007-02-08 13:57
mindaugai, kad nera kada, gal perskaitysi, butu idomi ka nors filosofisko konceptualaus apie tuos satanistus ir krouleju pvz, ir led zeppelin, ar jie kiek satanizavo, apie garsiausius ju filmus, kitus meno kurinius. man tai juokinga buvo niujorke nuolat matyti zmogu gatveje su lentele vaiksciojanti "saugokites skaiciaus 666", o isties jis reklamavo firma pastate nr.666,atrodo 5 aveniu ar brodvejuje. manau rasaont reiketu atsizvelgti ir i tikinciuosius, nes jie silpni, tad reikia jiems paaiskinti, kad i ta velniava nelabai rimtai ziurima, ar ne?

34976. Korra2007-02-11 06:24
Kas čia silpni? Tai tu, negabusis, esi silpnas. (Atsirado Niujorko demonas, mat` tvaju.

34977. Korra2007-02-11 06:27
Ką reiškia "žaidymas"?

34980. Plyta2007-02-11 08:19
Pakankamai lekstas straipsnis, labiau publicistinis, o ne analitinis. Perskaitai toki ir viska iskart uzmirzti, jokios gilesnes analizes nera, tik apzvalgeles it tauskaliukai

35804. nikole :-) 2007-03-08 19:12
na tiesiog patiko ir tiek

35805. 310 :-( 2007-03-08 19:13
310

35806. nikole :-) 2007-03-08 19:14
p a t i k o

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
21:28:15 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba