Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-02-02 nr. 3128

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS31
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• ROTA MUNDI6

POKALBIAI 
• RAŠYTOJA ASTRIDA PETRAITYTĖ: „PRIBRENDO LAIKAS I. SIMONAITYTĖS PREMIJOS SKYRĖJAMS PADISKUTUOTI DĖL JOS SKYRIMO NUOSTATŲ“38
• „RAŠYTOJUS ĮSIVAIZDUOJU KAIP „PILKŲJŲ LĄSTELIŲ“ SANKAUPĄ“2

AKTUALIJOS 
• LR KULTŪROS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL VALSTYBĖS STIPENDIJŲ SKYRIMO KULTŪROS IR MENO KŪRĖJAMS13

KNYGOS 
• Jūratė Baranova.
DAIKTŲ SKAMBESYS IR POETO TYLA
5
• Alfredas Guščius.
KAM NUSILENKIA MEILĖ?
2
• Ričardas Šileika.
0+6, ARBA VIENA PASVIRUSI
• „FORSAITŲ SAGA. SAVININKAS“1
• „VICEKONSULAS“
• „PIANISTAS“
• „NUŽUDYTI DRAKONĄ“
• SKAITYTI NEVERTA SKAITYTI15

IN MEMORIAM 
• JUOZAS KRALIKAUSKAS 1910.X.22–2007.I.256

MUZIKA 
• Jūratė Katinaitė.
ILGAS „ŽAIDIMO“ KELIAS SU LAIMINGA PABAIGA
10

TEATRAS 
• NEMATOMOS VIENIŠIŲ ISTORIJOS
• VYČIO JANKAUSKO ŠOKIO TRUPĖ PRISTATO DUETUS

POEZIJA 
• PETRAS PANAVAS11
• Tilė Vakarė.
PAGALVOJIMAI
8

PROZA 
• Algis Kuklys.
MIESTO LAIKRODIS
1

VERTIMAI 
• ROBERTO BOLAÑO8

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
 Ramūnas Čičelis.
SKANDINAVIJOS DIZAINO MITAS IR REALYBĖ
1
• XII KAMERINIŲ SPEKTAKLIŲ FESTIVALIS „KAUKUTIS“
• Mindaugas Peleckis.
INDUSTRIAL SUBKULTŪROS FENOMENAS (3)
15

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• VALENTINAS MASALSKIS: MINTYS PO SPEKTAKLIO „AŠ, FOJERBACHAS“ PREMJEROS1

KRONIKA 
• PIRMASIS MĖNUO
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS

DE PROFUNDIS 
• Alfredas Guščius.
KĄ TAI GALĖTŲ REIKŠTI?
33

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI

SKANDINAVIJOS DIZAINO MITAS IR REALYBĖ

Ramūnas Čičelis

[skaityti komentarus]

Ar Skandinavijos dizainas kuo nors ypatingas, ar tai tik mitas? Kas lėmė, jog jis atpažįstamas kaip prekės ženklas, turintis aukštą stilistinę vertę? Į šiuos klausimus sausio 9 dieną Šiaurės ministrų tarybos biure surengtoje paskaitoje bandė atsakyti menotyrininkė Laima Cieškaitė-Brėdikienė, į Skandinavijos dizaino ypatumus besigilinanti jau tris dešimtmečius. Be to, menotyrininkės paskaita privertė pačiam sau iškelti klausimą: kodėl Lietuvos dizainas iš esmės nesivystė iki šio dešimtmečio pradžios. Juk be baldų ir porceliano dizaino mūsų šalyje šioje srityje beveik nėra jokių teigiamų poslinkių.

„Šiaurės šalys daugelyje sričių randa unikalią sėkmės formulę, dizainas – ne išimtis. Jau daugiau nei 50 metų šios šalys yra vienos iš pasaulinių dizaino rinkos lyderių. Skandinavijos dizainas tapo patrauklus toli už šio regiono ribų. Tai – puikus pavyzdys, ką mažos šalys gali pasiekti, investuodamos į dizainą ir apskritai į meną, ugdydamos visuomenės skonį“, – paskaitoje teigė L.Cieškaitė-Brėdikienė. Tuo tarpu Lietuvoje ryškesnių investicijų į dizaino sritį nebuvo matyti visus 16 nepriklausomybės metų.

Didžiausios įtakos skandinavų dizainui turėjo atšiaurios šių šalių geografinės ir klimatinės sąlygos. Šiuose retai apgyvendintuose rūsčios gamtos kraštuose jau nuo seno ypatingą svarbą įgavo harmoningos žmogaus ir gamtos sąveika, kuri stipriai paveikė dizaino plėtotę. Dizaino formų paprastumą, funkcionalumą lėmė tradiciškai susiformavęs pragmatiškas požiūris į žmogų supančią asketišką, atšiaurią aplinką. Minimalizmą, ryškų funkcijos prioritetą, prisirišimą prie vietinių žaliavų sąlygojo gyvenimas už poliarinio rato – vien tik suomiai sudaro 35 proc. pasaulio gyventojų, gyvenančių už 60-osios paralelės, kartais artimiausias suomio kaimynas gyvena už 100 kilometrų. Dėl uolėtos, miškingos gamtos, ilgų ir šaltų žiemų išsiugdė uždaras, atkaklus, racionalus ir kartu subtiliai jaučiantis gamtą gyventojų charakteris. Riboti gamtos ištekliai išmokė paprastą amatininką ir šiuolaikinį kūrėją būti reikliam savo amatui, projektuojamam objektui. Kiekvienas darbo įrankis ar buities apyvokos daiktas privalo būti patogus, maksimaliai funkcionalus. Šis principinis požiūris į aplinką, interjerą, kitus dizaino objektus, nepaisant naujausių technologijų bei mokslo inovacijų, ir šiandien išlieka toks pat.

Pasak menotyrininkės L.Cieškaitės-Brėdikienės, geografinės sąlygos suformavo ne tik išskirtinius šių šalių gyventojų bruožus, bet ir lėmė tradicijų, savitos kultūros susiformavimą. Todėl šiuolaikiniame skandinavų dizaine ypač juntamas harmoningas tradicijų ir vakarietiškos civilizacijos ryšys. Neatsitiktinai Skandinavijos, ypač suomių, gyvenimo patirtis, kūrybiniai impulsai turi daug bendrų bruožų su japonų kultūra. Šių kraštų tradicijas sąlygojo ne tik minėta atšiauri gamta, bet ir „demokratiškos“, „minimalistinės“ religijos.

Neabejotina, kad lietuviai taip pat turi tautinių tradicijų, kurias galėtų sėkmingai taikyti dizaino srityje, tačiau einama kitu keliu – agrarinė kultūra šiuo laikotarpiu tiesiog neigiama, jos gėdijamasi, šalyje vis labiau įsitvirtina miesto kultūra, kurios tradicijų Lietuva beveik neturi.

Vienas iš ryškiausių, išskirtinių šiuolaikinio Skandinavijos dizaino bruožų – glaudus ryšys su nacionalinėmis tradicijomis, amatais, tautosaka, siekiančia vikingų laikus. Industrinės revoliucijos procesai, Europoje vykę kelis praėjusius šimtmečius, dėl įvairių priežasčių Skandinaviją pasiekdavo vėliau. Iki pat XIX a. pabaigos čia gyvavo tradiciniai verslai: medžių sakinimas, smalos gamyba, sielių plukdymas, medžioklė ir panašiai. Amatininko patirtis buvo ir tebėra dizainerio įkvėpimo ir atspirties taškas.

Lietuvoje pramoninės dailės tradicijų, išskyrus retus sovietmečio pavyzdžius, beveik nėra. Juk Jiesios keramikos fabrikas įkurtas tik prieš Antrąjį pasaulinį karą. Taigi tarpukario šalies pramonė buvo orientuota į maisto produktų gamybą ir perdirbimą.

Skandinavijos kraštuose geras dizainas suvokiamas kaip kasdienė būtinybė. Jis turi būti kuo arčiau žmogaus ir apimti visus gyventojų sluoksnius. Nauda ir džiaugsmas, naudojant kasdienius daiktus ir jaučiant dizainerių dėmesį visai visuomenei, svarbi daiktų išliekamosios vertės sąlyga.

Civilizacijos procesas Skandinavijos šalyse įgavo išskirtinį humanistinį atspalvį. Šiose šalyse pastebimas ypatingas dėmesys gamtai, natūralioms vietinėms medžiagoms, žinoma, pirmiausia medžiui. Paskaitoje L.Cieškaitė-Brėdikienė priminė seną suomių posakį: „Medžiai grąžina viską, ką yra gavę iš gamtos, saulės, žemės.“ Pasak menotyrininkės, Skandinavijoje susiformavo net savotiškas medžio kultas. Medis įkūnija gyvybę, saugumą, žmogaus gyvenimo periodus. Per medį suvokiamas tiesioginis žmogaus ryšys su gamta. Kurdami bet kurį baldą, dizaineriai nevengia parodyti ne tik medžio tekstūros, bet dažnai palieka net šakų rieves, jas panaudodami dekoratyviniams tikslams.

Skandinavijos šalių dizaino ištakos formavosi XIX a. viduryje. Nuo šio laikotarpio į Skandinavijos kraštus ėmė plūsti masinė produkcija, todėl stipriai susirūpinta išsaugoti tradicinius verslus ir amatus. L.Cieškaitė-Brėdikienė priminė antrojoje XIX a. pusėje aktyvų „Meno ir amatų“ judėjimą Anglijoje, kuris dar labiau paskatino Skandinavijos dizainerius burtis į dailininkų ir amatininkų susivienijimus, bendrijas. Danijos amatų ir taikomosios dailės raidai didelę įtaką padarė judėjimas „Arts and Crafts movement“ (Meno ir amatų sąjūdis), kuris padėjo pagrindus šiuolaikiniam dizainui.

1845 m. Švedijoje buvo įkurta asociacija, kurios tikslas – jungti ir remti talentingus amatininkus, padėti jiems įsitraukti į sparčiai besivystančią pramonę. Ilgainiui ši asociacija išaugo į dabar žinomą susivienijimą „Svensk form“. 1897 m. pasirodė ypatingai reikšmingas leidinys „Grožis visiems“. Jame kalbama apie žmogaus gyvenamosios aplinkos ir daiktų dermę, nutiestos teorinės gairės tolesniam savito dizaino vystymuisi. Asociacija ypatingai rūpinosi dailininkų dalyvavimu pramoninėje gamyboje. Demokraštiškas, ypač akcentuojantis socialinius aspektus, švedų dizainas išliko iki šių dienų. Šiandien jis įgijo aiškius metodinius ir mokslinius pagrindus, kurie praplėtė ir papildė funkcionalaus ir humaniško Skandinavijos dizaino principus.

Suomijoje, panašiai kaip ir Švedijoje, dizaino vystymosi pradžia susijusi su amatais ir taikomąja daile. Meno ir amatų sąjūdžio judėjimo įtakoje iškilo būtinybė steigti meno ir amatų mokyklas, dailininkų susivienijimus. Dizaino raidą šioje šalyje nulėmė pragmatizmas – poreikis ugdyti gerą skonį, ruošti specialistus sparčiai besivystančiai medžio, stiklo ir porceliano pramoninei gamybai. 1871 m. Helsinkyje buvo įkurta Dailės ir amatų mokykla, kuri tapo pagrindine Suomijos dizainerių rengimo institucija. Šiandien ši mokykla – Helsinkio pramoninio meno universitetas.

Viena ryškiausių Suomijos dizaino ir architektūros asmenybių yra Alvaras Aalto. Jo pagrindinė estetinė nuostata – betarpiškas žmogaus ir gamtos ryšys, meilė ir išskirtinis dėmesys medžiui. Po kelerių metų eksperimentų su klijuoto medžio lukštu A.Aalto pateikė novatorišką kėdės su medinėmis kojelėmis projektą, kuris virto revoliucija kėdžių dizaino srityje. Sėkmingi A.Aalto eksperimentai su klijuoto medžio juostomis sėkmingai buvo pritaikyti baldų pramoninėje gamyboje. Medinė A.Aalto baldų konstrukcija teikia šilumos ir humaniškumo, organiškai pritampa prie daugelio interjero projektų. 1935 m. A.Aalto įkūrė savo gamybos studiją „Artek“, kuri iki šiol gamina unikalius įkūrėjo suprojektuotus baldų egzempliorius, tęsdami jo tradicijas. Medinių lenkto medžio konstrukcijų baldai padarė perversmą ne tik Suomijos, bet ir kitų šalių baldų dizaine.

Danijos dizainas formavosi analogiškai kaip ir kitose Šiaurės šalyse. XVIII a. pabaigoje europiečiams įminus porceliano masės paslaptį, pradeda steigtis pirmieji porceliano fabrikai. Kopenhagos priemiestyje Christianhavne 1760-aisias įkuriama pirmoji Karališkoji porceliano manufaktūra. Ji buvo pavadinta „Žydrąja kalva“, nes indai joje buvo dekoruojami būtent šia spalva. Šiandien šis fabrikas žinomas kaip Kopenhagos karališkasis porceliano fabrikas. Pasak L.Cieškaitės-Brėdikienės, šiuolaikinis Danijos dizainas išsiskiria pirmiausia savita baldų projektavimo mokykla ir šioje srityje užima svarbią poziciją. Baldų dizainas, kaip ir kitos dizaino rūšys, remiasi amatų tradicija.

Vienas žymiausių danų baldų dizaino atstovas – Hansas Wegneris. Jo suformuota savita baldų plastinė stilistika, detalių skulptūrinė plastika ilgainiui tapo išskirtiniu danų baldų mokyklos bruožu. Formų plastika, asociacijos su bioninėmis, gamtos formomis – vienas ryškiausių visos Skandinavijos dizaino bruožų. Kitas reikšmingą vietą danų ir Skandinavijos dizaine užimantis astovas yra Poulas Henningsenas. Jo sritis – apšvietimas. Jis ne tik projektavo, bet ir rašė teoriniais dizaino ir apšvietimo klausimais. Dar nuo 1924 m. jis pradėjo kurti šviestuvus kompanijai „Louis Poulsen“, kurie buvo žymimi „PH“ ženklu ir tapo aukštos kokybės dizaino simboliu. P.Henningseno šviestuvai eksponuoti dekoratyvinio meno parodoje Paryžiuje. „PH“ sukurti šviestuvai ir šiandien naudojami moderniuose ar net postmoderniuose interjeruose.

Po Antrojo pasaulinio karo Milano trienalėse Skandinavijos dizainas išryškėjo kaip savita demokratiško humanistinio minimalizmo kryptis. Suomijos dizaineriai šiose parodose buvo lyderiai. Į dizaino istoriją įėjo suomių dizainerių T. Wirkkala, A. Nurmesniemi, T. Sarpaneva ir kitų vardai. Skandinavijos dizaino stiliaus principai iš esmės tapo tarptautinio dizaino koncepcija.

Kalbėdama apie šiandieninę dizaino padėtį Lietuvoje, menotyrininkė L.Cieškaitė-Brėdikienė apgailestavo ne tik dėl to, kad mūsų šalyje pramonė neturi gilių savo dizaino tradicijų, bet ir dėl to, kad verslininkai (pramonininkai) neįvertina mūsų jaunųjų dizainerių kūrybinių galimybių, menkai išvystyta plataus vartojimo daiktų gamyba. Šiandien formuojasi tik savitesnis baldų dizainas. Pasak menotyrininkės, apmaudu kad lietuviai daugiau linkę orientuotis ne į skandinavų, o į amerikiečių vartotojiškos visuomenės populiariąją kultūrą, paviršutinišką skonį, kurio pagrindinis tikslas – lengvas vartojimas. L.Cieškaitė-Brėdikienė teigė, kad dabartinės Lietuvos verslininkams kur kas paprasčiau įsivežti užsienio firmų gaminamus daiktus nei kurti pasitelkus Lietuvos dizainerius. Todėl esminis klausimas – šalis, iš kurios importuojama. Skandinavijos šalys ir šiandien nėra praradusios ryšio su gamta, kuri visais laikais kūrėjui buvo įkvėpimo šaltinis. Ypač tai svarbu XXI amžiuje, kai žmogaus nepamatuotas, neatsargus kišimasis į gamtą priveda prie ekologinių katastrofų. Dizaineriui taip pat iškyla pilietiškumo ir atsakomybės prieš visuomenę uždavinys.

 

Skaitytojų vertinimai


34934. smakas2007-02-08 19:52
Ar tik sitas nebus is siandieniniu jaunimo gretu?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
21:28:08 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba