Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-15 nr. 3237

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VALDAS GEDGAUDAS.
Akmenuko juodo akmenuko balto
27
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Renginių programa .
Tarptautinis  poezijos  festivalis
Poezijos pavasaris 2009
• Vakaronė „Naktiniai skaitymai prie laužo“
• Kviečiame dalyvauti moksleivių poezijos skaitymuose

DATOS 
 Juozo Gruodžio jubiliejų pasitinkant1

AKTUALIJOS 
• Konferencija apie Vilnių – Maskvoje
• Eurozine Vilniuje

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Nacionalinės eilėraščių medžioklės ypatumai „Poezijos pavasario“ almanacho laukuose
4
• MARI POISSON.
Laiškas Janinai Jovaišaitei
• Vokiečių literatūrologijos akiratyje –­ Antano A. Jonyno kūryba
• Danutė Kalinauskaitė –­ Kopenhagos literatūros festivalyje „CphLitt 09“
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Išplauti lėlių teatro „krantai“
• ALDONA ANDRAŠIŪTĖ.
„Lietuviškas ąžuolas“ – Australijoje

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Stasys Krasauskas: tobulo pasaulio vizija
• KRISTINA PIPIRAITĖ.
Ilgintis spalvų
• VYTAUTĖ AUŠKALNYTĖ.
Gyvybės fragmentai

MUZIKA 
• RITA ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ.
Viena kitą papildančios partnerės

PAVELDAS 
• Radvilų rūmuose – paroda „Tiesa ir grožis“

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Linksmuokliai ir baisuokliai
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Baimė
3

POEZIJA 
• ALGIMANTAS LYVA.
4
• EGLĖ SAKALAUSKAITĖ.
4
• VIENUOLĖ.
1

PROZA/Apsakymo konkursas 
• INEZA JUZEFA JANONĖ.
Dviese prie diktofono
23

VERTIMAI 
• GÜNTER KUNERT.
Paprasta vienos Berlyno gatvės istorija

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIKTORIJA IVANOVA.
Mažiausia šokio dalis, arba Šokio duoklė mažiausiesiems

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Aleksandro Šidlausko interviu su VLADU BURAGU.
Sutelkti požiūrį į bendrą ateitį
2

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• UGNĖ NOVIKAITĖ.
Apie senatvę filosofiškai
4

FOTOGRAFIJA 
• „Kaunas Photo“ solidarizuojasi su Lenkijos fotografija
• REMIGIJUS VENCKUS.
Apie parodą homoseksualumo tema
10

IN MEMORIAM 
• PETRAS SKODŽIUS
1927 12 26–2009 05 09

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DMITRIJUS HAIDUKAS.
Dža Buda ir jo Džatakos
3
• Nepateisinami pataisinėjimai1

DATOS

Juozo Gruodžio jubiliejų pasitinkant

[skaityti komentarus]

iliustracija
J. Gruodis (stovi prie savo automobilio) su žmona ir Kolupailų šeima Panemunės miške 1934–1935 m.
Nuotrauka iš M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus rinkinių

Metų pabaigoje minėsime kompozitoriaus, pedagogo, dirigento Juozo Gruodžio 125-ąsias gimimo metines. Jo kūrinių meninė vertė ir originalumas iškėlė jį į ryškiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kompozitorių gretas. Savitas, naujas jo žvilgsnis į folklorą turėjo didelės įtakos vėlesnėms kompozitorių kartoms. Formuojant lietuvių profesionaliosios muzikos pagrindus, reikšminga buvo J. Gruodžio pedagoginė bei visuomeninė muzikinė veikla.

J. Gruodis gimė 1884 m. gruodžio 20 d. Zarasų rajone, Rakėnų kaime. Meninius polinkius paveldėjo iš tėvų ir protėvių, kurie beveik visi buvo muzikalūs, nesiskiriantys su smuiku ar armonika. Tėvas Motiejus buvo raštingas, skaitė lietuviškus laikraščius, buvo talentingas medžio dirbinių meistras bei gabus muzikantas, grodavęs vestuvėse. Motina Uršulė Vienažindytė buvo jautri, mėgo auginti gėles, o senelė (iš motinos pusės) buvo geriausia apylinkės dainininkė.

Pirmąsias profesionalias muzikos žinias J. Gruodis įgijo Obeliuose pas Miką Petrauską, vėliau mokėsi Rokiškio muzikos mokykloje grafų Tyzenhauzų dvare.

1899 m. J. Gruodis pradėjo savarankiškai vargonininkauti Raguvėlės, Utenos, Mintaujos (dabar Jelgava) bažnyčiose. Svajojo apie dainavimo studijas Peterburgo konservatorijoje, tačiau, dėl gerklės ligos netekęs puikaus balso, nusprendė tapti kompozitoriumi profesionalu. Jis daug ir savarankiškai studijavo muzikinę literatūrą. J. Gruodis mokė muzikos būsimąjį chorvedį ir kompozitorių J. Karosą ir kartu su juo dirbo Leliūnų, Kuktiškių, Alantos bažnyčiose (J. Karosas giedodavo, J. Gruodis vargonuodavo), vadovavo chorams.

1914 m. J. Gruodis išvyko į Maskvą, 1915 m. priimtas į Maskvos konservatoriją. Jis pasinėrė į Maskvos muzikinį gyvenimą, lankė teatrus, koncertus, vadovavo „Maskvos lietuvių studentų draugijos“ chorui.

1916 m. pavasarį, susirgęs sąnarių uždegimu, J. Gruodis išvyko gydytis į Jaltos sanatoriją. Tų pačių metų vasarą jis mobilizuojamas į carinės Rusijos armiją, kur apie metus dirbo karinio orkestro kapelmeisteriu, o pašlijus sveikatai vėl grįžo į Krymą gydytis. Jaltoje J. Gruodis išgyveno trejus metus. Čia jis susipažino su būsimąja žmona Stase Petrauskaite (1892–1985), kuri dirbo sanatorijoje medicinos sesele (jų jungtuvės įvyko 1924 m.). Jaltoje sukūrė pirmuosius reikšmingesnius kūrinius: sonatą fortepijonui, variacijas bei 32 fugas fortepijonui, chorinių bei solinių dainų. Kompozicijos klausimais konsultavosi su V. Rebikovu.

1920 m. grįžęs į Lietuvą ir Kaune surengęs savo kūrinių koncertą, J. Gruodis gavo Švietimo ministerijos stipendiją studijoms užsienyje ir išvyko į Leipcigo konservatoriją. Kompoziciją studijavo pas vokiečių pedagogus S. Krehlį, P. Graenerį, S. Karg-Elertą, lankė M. Hochkoflerio vadovaujamas simfonijos ir operos dirigavimo klases. XX a. trečiąjį dešimtmetį Leipcigas buvo vienas stambiausių muzikinio gyvenimo centrų Vakarų Europoje, tad koncertai ir operos papildydavo J. Gruodžio muzikos studijas. Čia J. Gruodis sukūrė Antrąją sonatą fortepijonui, sonatą smuikui ir fortepijonui, pirmuosius simfoninius kūrinius, styginių kvartetą, solinių dainų.

1924 m. baigęs Leipcigo konservatoriją ir gavęs aukščiausiojo laipsnio kompozitoriaus diplomą, J. Gruodis pakviestas į Lietuvos valstybės operą antruoju dirigentu. Per tris sezonus jis parengė ir dirigavo 5 operas, tarp jų G. Puccini’o „Toską“ bei R. Wagnerio „Lohengriną“. Operos teatro orkestrui jis diriguodavo ir simfoniniuose koncertuose. J. Gruodis juto, jog dirigavimas – ne jo pašaukimas, tad 1927 m. atsisakė operos dirigento pareigų.

1927 m. iš Kauno valstybinės muzikos mokyklos direktoriaus pareigų atsistatydinus J. Naujaliui, Švietimo ministerijos pasiūlymu jas perėmė J. Gruodis. 1933 m. mokyklai buvo suteiktas Konservatorijos (aukštosios mokyklos) statusas. Būdamas Konservatorijos direktoriumi, J. Gruodis dar vadovavo kompozicijos klasei ir dėstė keletą teorinių disciplinų. 1928 m. ir 1930 m. jis dalyvavo lietuvių dainų šventėse kaip organizatorius ir dirigentas.

J. Gruodžio kūryba ir muzikinė veikla buvo vis labiau pripažįstama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 1929 m. J. Gruodis apdovanotas Italijos karūnos ordinu, 1930 m. išrinktas Latvijos konservatorijos, o 1932 m. – Helsinkio konservatorijos Garbės nariu. 1936 m. už pedagoginę veiklą J. Gruodžiui suteiktas profesoriaus vardas.

1937 m. dėl pablogėjusios sveikatos J. Gruodis pasitraukė iš direktoriaus pareigų, liko dėstyti kompozicijos klasėje. Minėtini jo mokiniai: J. Nabažas, A. Račiūnas, A. Budriūnas, J. Gaidelis, J. Juzeliūnas, V. Klova, P. Tamuliūnas.

Kaune J. Gruodis sukūrė baletą „Jūratė ir Kastytis“ (premjera 1933 m.), muzikos dramos spektakliams, simfoninių kūrinių. Ilgus metus puoselėjo svajonę sukurti operą, tačiau ji liko neįgyvendinta. Mirė 1948 m. balandžio 16 d., palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus fonduose saugomi J. Gruodžio dokumentai, rankraščiai, laiškai, nuotraukos, kitos relikvijos. Skaitytojams siūlome fragmentus iš J. Gruodžio korespondencijos – tai atvirlaiškiai, rašyti žymių kultūros veikėjų J. Gruodžiui. Atvirlaiškiai skelbiami pirmą kartą. Jų kalba netaisyta. Datos, kurios nustatytos pagal pašto antspaudus, pateikiamos skliausteliuose.

Kazimieras Viktoras Banaitis*


p. Juozui Guodžiui
Valst. Operos dirigentui
Kaunas
Litauen
Leipzig 28.XII.24 [1924 12 28]

Sveikinu sulaukus Naujųjų Metų! kaip sekasi darbas? „Tosca“ ar gerai pavyko? Laikraštyje man neteko skaityti recenzijų. Aš vis tebesu pas Karg-Elertą. Kompozicijoje šį tą, rodos, atliksiu šiais metais. Pluoštą darbų galėsiu į spaudą leisti. Leipcige koncertai apmirę. Furtwängleris į Ameriką išsitrenkė. Jį pavaduoja Gewandhauze žymesnieji vokiečių dirigentai. Šimkaus „Siluetai“ susilaukė trumpos bet prielankios kritikos (Die Musik, 1924 Dezember)
Viso labo! Kr. Banaitis

(kitoje atviruko pusėje)

Ar komponuojate kiek? Simfoniją ar nemėginote su orkestru? Sveikata ar gerai „slūžija“? Aš negaliu pasigirti: rankos neateina į tvarką, influenca irgi nuolat užpuola, be to ir reumatizmas duoda save pajusti. Bet apsikentęs gali žmogus dirbti. Mano adr.: Elisen str.89 pt.7 Labų dienų B. Dvarionui!

* * *

Ponui J. Gruodžiui
Konservatorijos Direktoriui
Dzūkų g. 4
Kaunas
Litauen
St. Blasien
1931.V.6

Labai gerb. p. Gruodi!

Šioje atvirutėje matote mano dabartinę buveinę – sanatoriją. Aplinkui čia visur kalnai, kalneliai apaugę gėlėmis. Gamta labai jauki, smagi – tik šilumos nėra daugiau, kaip Lietuvoje (dar vis svyruoja tarp +7° ir +14° R); medžiai dar neišsprogę. Nežiūrint vėsaus oro, tenka man gulėti ištisas dienas balkone ir po truputį pasivaikščioti miške. Kalnų oras veikia gerai, nes temperatūra jau pradeda į normą eiti. Atrodo, kad Schwarzwaldo kalnuose bus galima pasitaisyti. Viso gero! Sveikinkit žmoną ir muzikontus. Kr. Banaitis

*Kompozitorius Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963) 1928 m. baigė Leipcigo konservatoriją, dėstė Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 m. – konservatorijoje, 1937–40 ir 1941–43 m. buvo jos direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, mirė Brukline, JAV.

Vincė Jonuškaitė1


J.M.
P. Juozui Gruodžiui
Konservatorija
Kaunas
Lithuania

Ponas Gruodi, žinot, koks baisiai svarbus reikalas atsirado prie Jūsų, tik žiūrėkit išpildykit. Viena labai gerai žinoma prancūzų pianistė m-lle Descaves važiuoja į Europos tournee, norėtų patalpinti savo programon lietuvių kompozitorių žinomą, tai pabrėždama. Ar nesutiktumėt atsiųsti ką nors savo, jei galėtumėt, sonatą. Gėdos nei Jums nei nei mums nepadarys. P. Klimas2 prašo, jei galit siųsti stačiai jam, jo atsakomybei. Laukiu atsako. Viso geriausio. Linkėjimai Poniai.
Vincė Jonuškaitė
14 Place Malesherbes
Paris, 31– V – 1929

1Vincė Jonuškaitė-Zaunienė-Leskaitienė (1901–1997) – dainininkė (mecosopranas). Dainavimo mokėsi Berlyne (1920–23), Romoje (1923–25), tobulinosi Milane 1926 ir 1928. 1925–44 dainavo Valstybės operoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, mirė Santa Barbaroje (JAV), tais pačiais metais perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.

2Petras Klimas (1891–1969) tuo metu dirbo Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje

Aleksandras Kutkus*


E. g. Signore
J. Gruodis
Lido – Albergo G. B. Boncardo
Finale Ligure Pia [Italija]
[1935. VI. 8.]

Brangus lietuvi svetimoje žemėj!

Vakar vakare parvažiavom savo gūžton. Veltui stengėmės pravažiuojant pamatyti Jūsų „Ligurų Pią“, – deja, traukinys, padla, nesustojo. Mus dabar skiria kokios 7 ar 8 stotys, reiškia dažnai matytis bus sunkoka. O visgi labai norėtųs. Parašykit, ar ilgai dar čia būsite. Tada išsiaiškinsime, kaip ir kada susitikti. – Lietuvoj palikom viską ir visus tvarkoje. Mūsų adresas: A. Kutkus, Via dei Principi, Casa Pastorino, Laigueglia. Bučiuojam.

O gal pats nieko nelaukęs prasivažinėtum tuoj, nelaukęs, kol mes po kelionės pailsėsim?..

* * *

Sign. Juozas Gruodis
Fumo posta Luttago
Luttago (Alto Adige) [Italija]
3. VII. 1935

Mielas Prieteliau! Nu kolgi taip ilgai nerašei? Mes jau ėmėm bijoti, ar nenusilpai kur pakely, kad ir žodžio parašyt nebegalėtum. Štai ponios laiškas jau dvi dieni pragulėjo. Vakar išsiunčiau, tuoj adresą gavęs. Pats negalėjau savo išsiųsti, nes ženklų neturėjau. Pas mum dabar abrikosai kaip jaučiai pasirodė. O karštumas, rodos, dar kiek didesnis. Kiek gi tenai Celsijaus paunksny? Vandens tai atvirukėj visai nesimato… Bučiuojam karštai tie patys Kutkai.
Via dei Principi. Casa Pastorino.
Su! [Dievu]

*Aleksandras Kutkus (1889–1969) –­ 1922–44 Valstybės operos solistas (tenoras), nuo 1922 Kauno muzikos mokyklos, vėliau Konservatorijos dėstytojas (mokiniai – V. Bručkus, A. Kučingis ir kt.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, mirė Čikagoje, JAV.

Juozas Tallat-Kelpša*


Ponui J. Gruodžiui
Dzūkų g-vė 4
Kaunas
Litauen
11 / VI [1931]

Mielas ponas Gruodi!

Čia labai gražu ir sveika. Yra kur pasivaikščiot, oras malonus kvėpuot. Galima gaut ir fortepijoną ir čia ir Ischl. Jei atvažiuotumėt tikrai, tai pensione nuo 20 / VI iki 11 / VII gautumėt viską už 180 š. Kitaip reikia mokėti į dieną maždaug 12 š. 7 šilingai = 1 doleris. Kelionė per Prahą bloga, nes 7 persėdimai po Berlyno. Jei atvažiuosit į Aussee, rašykit. Ponią drauge paimkit, o fortepijono nereik. Yra kur maudytis, bet svarbiausia sūrios vannos.
Tamstos Juozas Tallat-Kelpša
Pension „Enzian“ Bad Aussee Österreich

*Juozas Tallat-Kelpša (1989–1948) –­ dirigentas, kompozitorius, pedagogas, muzikas visuomenininkas.


J. Gruodis (stovi) su prof. S. Kolupailos šeima 1934 m.
Trečia iš dešinės – S. Gruodienė.

Nuotrauka iš M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus rinkinių

Steponas ir Janina Kolupailos*


JM. P. J. ir S. Gruodžiams
Utenos g., Eigulių tiltas
savo namai
Kaunas, Lithuania
1933. IV. 21

Siunčiame geriausius linkėjimus iš gražios Italijos. Kelionė mūsų vyksta gerai, nors ir ne be nuotykių. Aplankėm Veneciją, Florenciją, Romą su Vatikanu, Neapolį. Liko Vezuvijus ir Capri. Šilta, lynuoja, žalia aplinkui, o gėlių maža. Muzikos t. p. per maža. Tuo tarpu!
Jūsų Step. ir Janina

*Steponas Kolupaila (1892–1964) –­ hidrologijos pradininkas Lietuvoje, profesorius, visuomenės veikėjas, publicistas, 1944 m. pasitraukęs su šeima į Vakarus, nuo 1948 m. iki mirties gyveno JAV, dirbo mokslinį darbą, dėstė Notre Dame universitete.

Justinas Vienožinskis*


Kaunas
Muzikos konservatorija
Prof. J. Gruodžiui
Utenos 56

Gerbiamas Prieteliau!

Jūsų portretą (su Vilijampolės reginiu) baigiau. Dailininkų komisija priėmė ir nutarė jį patalpinti Vilniaus Dailės Muziejuje. Ten jis dabar ir yra.
Pirmąjį portretą (su rojaliu) baigsiu rudeniop – teks dar porai dienų pas Jus nuvažiuoti. Ryt išvažiuoju sodžiun. Labų dienų Poniai!
7 / VII [1947] Jūsų J. Vienožinskis
prof. J. Vienožinskis
Vilnius Bernardinų 10–2

*Justinas Vienožinskis (1886–1960) –­ tapytojas, dailėtyrininkas.

Parengė KRISTINA MIKULIČIŪTĖ-VAITKŪNIENĖ

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:20:42 Oct 23, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba