Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-15 nr. 3237

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VALDAS GEDGAUDAS.
Akmenuko juodo akmenuko balto
27
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Renginių programa .
Tarptautinis  poezijos  festivalis
Poezijos pavasaris 2009
• Vakaronė „Naktiniai skaitymai prie laužo“
• Kviečiame dalyvauti moksleivių poezijos skaitymuose

DATOS 
• Juozo Gruodžio jubiliejų pasitinkant1

AKTUALIJOS 
• Konferencija apie Vilnių – Maskvoje
• Eurozine Vilniuje

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Nacionalinės eilėraščių medžioklės ypatumai „Poezijos pavasario“ almanacho laukuose
4
• MARI POISSON.
Laiškas Janinai Jovaišaitei
• Vokiečių literatūrologijos akiratyje –­ Antano A. Jonyno kūryba
• Danutė Kalinauskaitė –­ Kopenhagos literatūros festivalyje „CphLitt 09“
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Išplauti lėlių teatro „krantai“
• ALDONA ANDRAŠIŪTĖ.
„Lietuviškas ąžuolas“ – Australijoje

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Stasys Krasauskas: tobulo pasaulio vizija
• KRISTINA PIPIRAITĖ.
Ilgintis spalvų
• VYTAUTĖ AUŠKALNYTĖ.
Gyvybės fragmentai

MUZIKA 
• RITA ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ.
Viena kitą papildančios partnerės

PAVELDAS 
• Radvilų rūmuose – paroda „Tiesa ir grožis“

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Linksmuokliai ir baisuokliai
2

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Baimė
3

POEZIJA 
• ALGIMANTAS LYVA.
4
• EGLĖ SAKALAUSKAITĖ.
4
• VIENUOLĖ.
1

PROZA/Apsakymo konkursas 
• INEZA JUZEFA JANONĖ.
Dviese prie diktofono
23

VERTIMAI 
• GÜNTER KUNERT.
Paprasta vienos Berlyno gatvės istorija

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIKTORIJA IVANOVA.
Mažiausia šokio dalis, arba Šokio duoklė mažiausiesiems

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Aleksandro Šidlausko interviu su VLADU BURAGU.
Sutelkti požiūrį į bendrą ateitį
2

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• UGNĖ NOVIKAITĖ.
Apie senatvę filosofiškai
4

FOTOGRAFIJA 
• „Kaunas Photo“ solidarizuojasi su Lenkijos fotografija
• REMIGIJUS VENCKUS.
Apie parodą homoseksualumo tema
10

IN MEMORIAM 
• PETRAS SKODŽIUS
1927 12 26–2009 05 09

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DMITRIJUS HAIDUKAS.
Dža Buda ir jo Džatakos
3
• Nepateisinami pataisinėjimai1

(PA)SKAITINIAI

Baimė

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

Arvydas Anušauskas. KGB Lietuvoje. Slaptosios veiklos bruožai.
–­ V.: asociacija „Atvažiavo meška“, 2008.

NAKTIS NEAPMATOMA

Pamatę tris puikiai žinomas raides, greičiausiai jau gniaužiate kumščius, galvodami, kodėl pristatau šią knygą literatūrai skirtame leidinyje. Tam yra dvi priežastys: 1) knygą išleido asociacija „Atvažiavo meška“, kuri tikrai egzistuoja (iš pradžių tuo netikėjau; tačiau ji įsikūrusi Ančeriškių kaime, Vilniaus rajone ir net turi tinklalapį www.ameska.projektas.lt) ir kurios pavadinimas, be abejo, su aliuzija į Rusiją, turi literatūrinę potekstę (juk sakoma – „atvažiavo meška su arielkos bačka“; ši patarlė, pakeitus arielką į alų, panaudota Antano Vaičiulaičio „Valentinoje“); 2) šis žinomo istoriko veikalas, kaip pasakytų šviesaus atminimo prancūzų filosofas Jeanas Baudrillard’as, yra tikresnis nei tikras, nes jame aprašomi realūs įvykiai, paremti gausia faktologine medžiaga, atrodo tiek panašūs į siaubo romaną, kad tikrai sunkoka patikėti, jog ši knyga – ne literatūros kūrinys.

Ir vis dėlto tai – realybė. Vienos kraupiausių pasaulio organizacijų tyrinėjimams dr. Arvydas Anušauskas (g. 1963) paskyrė visą gyvenimą: sovietų slaptųjų tarnybų, teroro, genocido temomis išleido keliolika knygų (priešpaskutinė – kartu su žurnaliste Gražina Sviderskyte išleista „XX amžiaus slaptieji archyvai. Dvylika istorijos detektyvų“. – V.: „Versus aureus“, 2008), paskelbė per 100 straipsnių. „KGB Lietuvoje“, pasirodžiusią lygiai po 20 metų nuo Sąjūdžio įkūrimo (tuomet tai būtų buvę neįsivaizduojama), galima laikyti savotiška klasika, kuri jau dabar kelia nemažai prieštaringų vertinimų.

Tikrai nesinori politikuoti, nes ši knyga – rimtas dokumentas, tyrimas, iš kurio matyti, kad A. Anušauskas paskelbė tik mažytę dalį to, ką žino. Pavyzdžiui, literatūriškai įdomus 1989 m. KGB Vilniaus skyriaus bendradarbių tarnybinių pravardžių sąrašas (p. 103–110); kai kurios pravardės tiesiog stulbina, pateikdamos tam tikrą, kad ir įslaptinto asmens, psichologinio portreto dalį. Būta linksmuolių (Guzikas, Krabas), fantastų (Andromeda, Altair), karštuolių (Degtukas, Isterik), „menininkų“ (Leonardo da Vinči, Tapytojas, Frančeska), žvalgybos fanatų (Zorgė), žvejybos mėgėjų (Žvejys), gėlininkų (Gvazdikas), neaiškių tipų (Džiulbars, Šaln, Chasinto) ir kokečių (Kregždutė, Belka). Kai kurie šie istoriniai personažai, slypintys po kartais juokingomis pravardėmis, tikriausiai dar gyvi ir galbūt visai šalia mūsų. Tie žmogai skundė mūsų tėvus, brolius, seseris, senelius, kaimynus. Ne vieną šunybę iškrėtė. Gali būti, kad kai kurie jų arba kiti, kurių pravardės mums nežinomos, yra (ir dar bus) valdžioje. Šešėliai tarp mūsų.

Įspūdį daro kiekvienas puslapis, todėl beviltiška apžvelginėti visą knygą, ją tiesiog reikia skaityti. Po „KGB Lietuvoje“ nublanksta romanai, nes čia –­ viskas tikra, šalia ir kraupu. Tai – tikroji literatūra, vardu Gyvenimas. „16 val. 25 min. Mozeris teiraujasi moteris, kas Maskvoje gero, ir kada ji ruošiasi atvažiuoti. Visus reikalus žada sutvarkyti taip, kad galėtų Vilniuje pabūti net iki sekančio pirmadienio. Vėliau moteris pastebi, jog Helmutas perdavė jai laišką, kurį ji važiuodama atsiveš. Mozeris pasakoja, jog vakar buvo restorane, šventė vieno draugo gimtadienį. Todėl šiandien truputį negaluoja. (...) Moteris jam švelniai priekaištauja“ (p. 121). Tai – ne Agathos Christie romano ištrauka, o 1978 m. rugpjūčio 9 d. telefoninio pokalbio pasiklausymo ataskaitos ištrauka, parašyta KGB agento (nors pagal stilių man atrodo, kad greičiau agentės arba subtilaus vyruko) „S“. Argi tai – ne literatūra? O kiek tokių Gyvenimo sekimo anketų, svodka No. __, prirašyta!

Įdomu, kad, pasak A. Anušausko, KGB siekė skiepyti žydų nepakantumą „visiems be išimties lietuviams“ (p. 143). Gal todėl Lietuvoje tokie stiprūs neonaciai, gajus antisemitizmas? KGB kiršinti mokėjo.

A. Anušausko knygoje pateikiamame KGB plane „Metel“ („Pūga“) smulkiai suplanuota, kaip slopinti pasipriešinimą 1989 m. prie Aukščiausiosios Tarybos bei Katedros aikštėje. Nurodoma, kiek ir kokių ginklų, spec. priemonių išduota.

Tuo pačiu negaliu nepacituoti minėtos A. Anušausko ir G. Sviderskytės knygos: „1926 12 17, perversmo dieną, į Lietuvą išsiųstas lenkų žvalgybos agentas po savaitės grįžo į Vilnių nušalęs ausis. O rezidentūros Kaune kurjeris buvo sulaikytas Vievio stotyje, bet vežamas į Kaišiadoris pabėgo. Kadangi spruko be palto ir kepurės, jis ir į Vilnių parėjo nušalęs ausis ir kojas. Lenkai per vėlai gavo duomenų apie padėtį Kaune ir pasienyje, tad pasinaudoti perversmu negalėjo“ (p. 181). Kas nepavyko lenkams, pavyko rusams. Maskvos letena mus globojo nuo 1921 metų. A. Vaičiulaitis romaną „Valentina“ parašė 1936 m., kai sovietinės žvalgybos padaliniui Lietuvoje itin sėkmingai vadovavo agentas „Nr. 13“. Tuomet A. Vaičiulaitis tartum aiškiaregys matė, „kaip iš anapus girių žengia naktis, sunki ir graudi, naktis neapmatoma, neišbrendama – didžioji naktis, į savo glūdumas nešanti klaidžią sielą“.

Michael Crichton. Baimės būsena.
Romanas. Iš anglų kalbos vertė Teresė Aleknavičiūtė ir Giedrė Tartėnienė.
– K.: Obuolys, 2009.

EKOPANIKA

Tai – jau antrasis, pataisytas „Baimės būsenos“ (beje, originalas – „State of fear“ – išleistas 2004 m.) leidimas. Nepaisant to, kad mane, kaip padorų pilietį, atbaido žodžiai „bestseleris Nr. 1 Lietuvoje“, „skandalingiausias šių dienų romanas“ ir kt., ši knyga tikrai puiki, o ją leidusi leidykla „Obuolys“, kaip galėtų pasirodyti, nesivaiko pigių sensacijų: ji yra išleidusi gausybę knygų, kurios gali praplėsti žinias, ugdyti dvasingumą.

Pernai mus palikęs Michaelis Crichtonas (tarti: Kraitonas) ne veltui vadinamas Dano Browno ir Johno Grishamo mokytoju, lyginamas ir su Stephenu Kingu. Trumpam pamirškime M. Crichtono nuopelnus literatūrai ir Holivudui (populiaraus TV serialo „Ligoninės priimamasis“ kūrėjas, „Juros periodo parko“ sumanytojas, „Didžiojo traukinio apiplėšimo“ autorius, technologinio trilerio tėvas ir kt.). Šioje daugiau kaip 500 puslapių knygoje gvildenama viena svarbiausių šiandienos temų –­ ekologija. Tiksliau, baimė išnykti dėl mūsų pačių (tiksliau, visos žmonijos) savigriovos. Ar ta baimė pagrįsta? Kažin, ar daug kas yra suabejojęs ekologijos idėja, juk tai – populiaru, gražu, dvasinga („Aš – žalias“, – pareiškia žinomi aktoriai TV ekrane). Sutinku, Žemė serga, ir ją reikia gelbėti. Tik nejaugi turime būti tokie naivūs, kad manytume, jog iš to niekas nepasipelno? Argi žmonija dažnai ką nors daro be naudos sau? Štai čia ir prieiname ribą, kuri M. Crichtonui tapo dokumentinę knygą primenančiu romanu su 172 knygų bei straipsnių bibliografiniu sąrašu („Pateikiu šias nuorodas, norėdamas padėti tiems skaitytojams, kurie norėtų patikrinti mano nuomonę ir padaryti savo išvadas“, p. 493. Abejoju, ar daugelis mūsų puls skaityti šį literatūros kalną, bet...). Čia yra grafikų ir jiems sudaryti naudojamų duomenų šaltinių, „Priedas Nr. 1. Kuo pavojingas politizuotas mokslas“, specialus „Autoriaus žodis“ bei (turbūt tikro) slapto Smulkių verslininkų ir advokatų sąjungos pranešimo Nacionalinei saugumo tarybai ištrauka. Visa tai skamba be galo rimtai. Gal pernelyg rimta, kad būtų tiesa? Kad M. Crichtonas – įtampos, suspense meistras, žinome, bet ar tas baimės, net panikos kėlimas tikrai pagrįstas?

Knyga parašyta panašiu į D. Browno stiliumi, – sklaidome tarsi slapto raporto puslapius. Veiksmas vyksta 2004 m., skyrelių pavadinimai nurodo, kur ir kada (minutės tikslumu!) kas užfiksuota. Romano veiksmo pabaiga – 2004 m. spalio 15 d. 17:04 val. Ramiojo vandenyno baseine, pradžia – 2004 m. gegužės 2 d. 12:00 val. „Paris Nord“ geležinkelio stotyje. Kaip matome, įtemptas veiksmas vyksta ne taip jau trumpai (166 dienas, 4 valandas ir 56 minutes), be to, įvairiausiuose pasaulio kampeliuose (be minėtųjų – Malaizijoje, Kanadoje, JAV, net Antarktidoje). Vadinasi, šis romanas – globalaus sąmokslo refleksija. Šiuo atveju reikalų turime su ekoteroristais. Nors M. Crichtonas pabrėžia, kad „ši knyga – grožinės literatūros kūrinys“ (p. 5), jis jau netrukus ima sėti baimę, cituodamas George’ą Orwellą: „Bet koks svarbus klausimas visada turi aspektų, kurių niekas nenori aptarinėti“ (p. 7).

Nenorėdamas būti tuo orvelišku nieku, M. Crichtonas priverčia mus suabejoti ne pačia ekologijos idėja, o tais, kurie ja gali pasinaudoti. Negeri aplinkosaugininkai – tokia pat realybė, kaip ir nedori labdaros skirstytojai ar karininkai pedofilai. Tačiau M. Crichtonas eina toliau: „Nusprendžiau, kad dauguma aplinkosauginių „principų“ (tokių kaip „ekologinės pusiausvyros išlaikymo principas“ arba „prevencinis principas“) paprasčiausiai saugo ekonominį Vakarų pranašumą ir skleidžia šiuolaikinį imperializmą besivystančiose šalyse. Puikus būdas pasakyti: „Mes viską turime, iš jūsų mums nieko nereikia, nes jūs tik per daug teršiate“ (p. 483–484).

Rašytojas įsitikinęs, kad pasaulis keičiasi, tačiau ideologai ir fanatikai – ne. Jis pasakoja visuotinio atšilimo idėjos priešistorę, kuri jam primena eugenikos teoriją – ją irgi palaikė žymūs ir įtakingi žmonės. Dabar akivaizdu, jog tai tebuvo pseudomokslas. Krizė, kurią pranašavo eugenika (genofondo krizė, neva vedanti prie žmonių rasės blogėjimo), neegzistuoja. O veiksmai, kuriuos sukėlė eugenikos panaudojimas (ypač čia pasižymėjo naciai), baigėsi milijonų žmonių mirtimi. M. Crichtonas prisimena ir sovietinį pseudomokslą, 1928 m. sugalvotą Trofimo Lysenkos, pavadintą vernalizacija arba jarovizacija, pagal kurį augalų sėklos imtos drėkinti ir šaldyti, dėl ko vėliau neva pagerėja pasėlių augimas. Stalinui patiko ši idėja, ir ji baigėsi badmečiu, etniniais valymais bei trėmimais. T. Lysenkos idėja niekada neturėjo moks­linio pagrindo. Ar turi pagrindą „didinga nauja teorija“ (p. 490), kaip ironiškai visuotinį atšilimą vadina M. Crichtonas? Jo atsakymas – „beveik ne“.

M. Crichtonas romanu „Baimės būsena“ kviečia į diskusiją apie problemas, susijusias su ekologija. Neleiskime, kad mumis manipuliuotų ir pasidomėkime, kas yra kas.

Demokratija be darbo judėjimo?
Sudarė Andrius Bielskis
– K.: Kitos knygos, 2009.

NUGALĖTI BAIMĘ

Ši knyga oficialiai skiriama Lietuvos profesinėms sąjungoms. Ją parengė „Naujoji kairė 95“ (N95) – 2007 m. susikūręs kairiųjų judėjimas, kurio tikslas – „kurti alternatyviąją politiką“. Vienas pagrindinių N95 judėjimo ideologų – šios nedidelės kišeninio formato knygos (apie 200 puslapių) sudarytojas filosofas Andrius Bielskis. Knygelėje skelbiamus straipsnius parašė sociologė Rasa Baločkaitė, Oslo statybininkų profesinės sąjungos ombudsmenas Jonas Balsas, A. Bielskis, psichologė Aušra Budrytė, profeministas Algirdas Davidavičius, žurnalistė Džina Donauskaitė, Talino technologijos universiteto inovacijų politikos ir technologijų valdymo profesorius Raineris Kattelis, norvegų politologas ir žurnalistas Svennas Arne Lie, Norvegijos kairiojo think–tank (idėjų kalvės) „Manifest“ vadovas Magnusas Engenas Marsdalas, filosofas Gintautas Mažeikis, europarlamentaras Justas Vincas Paleckis ir Norvegijos nevyriausybinės organizacijos „Už gerovės valstybę“ vadovas Asbjørnas Wahlas. Dvylikoje tekstų, iliustruotų nespalvota Aido Bareikio grafika, skelbiama neoliberalaus kapitalizmo kritika, pasisakoma už didesnę socialinę lygybę ir teisingumą.

Į šią knygą su baime turėtų žvelgti dabartinė valdžia. Šių metų sausio 16–oji bei po jos sekę protestai parodė, kad Lietuvos visuomenė yra socialiai aktyvi, politiškai brandi ir turinti puikią savivoką. To negalime pasakyti apie valdžią. Kasdien vis labiau skurdinami Lietuvos žmonės: nuo meno kūrėjų iki pensininkų, nuo ugniagesių iki ligonių. Išpūstos maisto ir vaistų kainos, ad hominem neskirta mokesčių politika, socialinis nihilizmas mūsų vos dvidešimt metų gyvuojančią valstybę greitai gali privesti prie visiško kracho.

Kiek teko viešėti demokratinėse Vakarų šalyse, visuomet į akis krisdavo nematomas, bet stiprus profesinių sąjungų judėjimas. Be abejo, juo ypač pasižymi skandinavai ar olandai, kurie nesupranta, kodėl Lietuvoje yra taip, kaip yra. Lietuvoje, knygos duomenimis, nuo 2000 m. vyko vos 363 streikai, iš kurių net 98 proc. – mokslo ir švietimo sektoriuje (p. 55–56). Minėtose šalyse jų vyksta gerokai daugiau, ir tie protestai pagerina žmonių gyvenimo kokybę.

Knygoje pateikiami daugeliui aktualūs klausimai. Ar įmanoma demokratija be stiprių profesinių sąjungų? Kaip galima apginti paprastų dirbančių žmonių teises? Ar iš tikrųjų beveik dvidešimt metų vykdytos neoliberalios reformos Lietuvos visuomenei atnešė laisvę, demokratiją ir gerovę? Ką reiškia rinkos fundamentalistų teiginiai, kad gerovės valstybė stabdo ekonominę plėtrą ir yra nesuderinama su ekonominiu efektyvumu?

Tai – pirmoji originali kairiosios minties knyga posąjūdinėje Lietuvoje, teigia leidėjai. Pirma ar ne pirma, kairė ar ne kairė – ne taip svarbu. Svarbiausia, kad profesinės sąjungos nepasiduotų valdžios bauginimams, pirmykštei valdžios baimei, laukiniam instinktui strutiškai slėpti galvą (net jei šalia nėra smėlio) ar paniškai bėgti į nežinią (o juk kaltę dėl sausio 16-osios riaušių bandyta suversti profesinėms sąjungoms; laimė, nepavyko – teismas jas išteisino). Kad ši knygelė netaptų dar vienu fantastinės literatūros šedevru, būtinas dialogas. Žmonės savo valią išreiškė, dabar – valdžios eilė.

 

Skaitytojų vertinimai


52954. Daiva Nazarovienė :-) 2009-05-20 10:56
Didelis dėkui Mindaugui Peleckiui už intriguojantį literatūrinį priėjimą prie A.Anušausko istorinės knygos "KGB Lietuvoje". Kaip multikultūriniame Vilniaus krašte veikiančios asociacijos "ATVAŽIAVO MEŠKA" tarybos narei ir steigėjai (ir pavadinimo bendraautorei ;), itin malonu buvo pajausti susidomėjimą asociacijos veiklos turiniu ir potekste... Ačiū už palaikymą ir supratimą.

52957. Knutas iš Berlyno2009-05-20 11:19
Meška ateina - meška išeina

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:20:39 Oct 23, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba