Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-15 nr. 3237

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VALDAS GEDGAUDAS.
Akmenuko juodo akmenuko balto
27
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Renginių programa .
Tarptautinis  poezijos  festivalis
Poezijos pavasaris 2009
• Vakaronė „Naktiniai skaitymai prie laužo“
• Kviečiame dalyvauti moksleivių poezijos skaitymuose

DATOS 
• Juozo Gruodžio jubiliejų pasitinkant1

AKTUALIJOS 
• Konferencija apie Vilnių – Maskvoje
• Eurozine Vilniuje

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Nacionalinės eilėraščių medžioklės ypatumai „Poezijos pavasario“ almanacho laukuose
4
• MARI POISSON.
Laiškas Janinai Jovaišaitei
• Vokiečių literatūrologijos akiratyje –­ Antano A. Jonyno kūryba
• Danutė Kalinauskaitė –­ Kopenhagos literatūros festivalyje „CphLitt 09“
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Išplauti lėlių teatro „krantai“
• ALDONA ANDRAŠIŪTĖ.
„Lietuviškas ąžuolas“ – Australijoje

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Stasys Krasauskas: tobulo pasaulio vizija
• KRISTINA PIPIRAITĖ.
Ilgintis spalvų
• VYTAUTĖ AUŠKALNYTĖ.
Gyvybės fragmentai

MUZIKA 
• RITA ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ.
Viena kitą papildančios partnerės

PAVELDAS 
• Radvilų rūmuose – paroda „Tiesa ir grožis“

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Linksmuokliai ir baisuokliai
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Baimė
3

POEZIJA 
• ALGIMANTAS LYVA.
4
• EGLĖ SAKALAUSKAITĖ.
4
• VIENUOLĖ.
1

PROZA/Apsakymo konkursas 
• INEZA JUZEFA JANONĖ.
Dviese prie diktofono
23

VERTIMAI 
• GÜNTER KUNERT.
Paprasta vienos Berlyno gatvės istorija

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIKTORIJA IVANOVA.
Mažiausia šokio dalis, arba Šokio duoklė mažiausiesiems

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
 Aleksandro Šidlausko interviu su VLADU BURAGU.
Sutelkti požiūrį į bendrą ateitį
2

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• UGNĖ NOVIKAITĖ.
Apie senatvę filosofiškai
4

FOTOGRAFIJA 
• „Kaunas Photo“ solidarizuojasi su Lenkijos fotografija
• REMIGIJUS VENCKUS.
Apie parodą homoseksualumo tema
10

IN MEMORIAM 
• PETRAS SKODŽIUS
1927 12 26–2009 05 09

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DMITRIJUS HAIDUKAS.
Dža Buda ir jo Džatakos
3
• Nepateisinami pataisinėjimai1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE

Sutelkti požiūrį į bendrą ateitį

Aleksandro Šidlausko interviu su VLADU BURAGU

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vladas Buragas
Nuotrauka iš V. Burago archyvo


        Su poetu ir redaktoriumi VLADU BURAGU kalbasi Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, kultūrologas ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.

Esate išrinktas Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) valdybos pirmininku trečiajai kadencijai, tad per 8 metus sukaupėte nemažą organizacinę patirtį. Kokie pokyčiai įvyko per tą laikotarpį?

Sąjungos gretos išaugo – prisidėjo daugiau kaip šimtas naujų narių, kurie atstovauja visiems pagrindiniams šalies kraštams. Keliolika „nepriklausomiečių“ vadovauja literatų klubams, gausioms Šiaurės Lietuvos literatų ir Lietuvos dr. V. Kudirkos medikų literatų draugijoms. Sukurta LNRS teisinė bazė (įstatai, mecenatų paramos nuostatai, persiregistruota Registro centre, įformintas paramos gavėjo ir davėjo statusas), logotipas, himnas, pašventinta vėliava, apie kasmetį poe­zijos almanachą telkiasi kūrybinės poetų pajėgos, nusistovėjo tradiciniai renginiai. „Talentų gausybės“ mūsų kūrybinėje bendrijoje tikrai nesivaikoma – turime apie 175 narius (nors be griežtos atrankos jų galėjo būti ir pusė tūkstančio!). Literatūros renginiuose, kalbėdamiesi kaip kūrybos bendraminčiai, keičiamės žiniomis, patirtimi, bet neskatiname pagyrų, apkalbų ar beatodairiško didžiavimosi. Žinome, kodėl žodis „nepriklausomieji“ mūsų pavadinime kelia tiek kalbų... Nebebijome paaiškinti, kad nepriklausomumas – aukštesnis įsisąmonintos laisvės lygmuo, o laisvė be atsakomybės – ne tik galimų ir nesunkiai nuspėjamų blogybių ištakos (tik įsiklausykime: laisvas elgesys!), bet ir pati skaudžiausia dabarties rykštė. Neatsitiktinai stojantieji į LNRS parašu patvirtina mūsų nuostatą – „atsakingi savąja kūryba“ (V. Naraškevičius).

Kokios priežastys lėmė, kad Nepriklausomųjų rašytojų sąjunga kaip tokia susikūrė? Atvirai sakant, būta įvairių nuomonių, pagrįstų ar nelabai, kam toks literatų darinys reikalingas, jei nuo pokario metų veikia Lietuvos rašytojų sąjunga? Kokia Jūsų nuomonė?

Neklaidinkime skaitytojų: dar 2002 m. man teko dalyvauti Lietuvos rašytojų sąjungos aštuoniasdešimtmečio iškilmėse, tad jos ištakos – tikrai ne tie pokario metai... O nepriklausomųjų – tokių rašytojų kaip J. Piliponis, P. Biržys-Akiras (Pupų Dėdė), Turčila, V. Rasimavičius ir kiti – sambūris buvo susikūręs dar laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, gana veikliai reiškėsi apie 1936–1938 metus.

Atgimimo arba dainuojančios revoliucijos metais būta didelio noro laužyti, švelniai tariant, sąstingio gniaužtus. Laisvėjančios kūrybinės minties autorių netenkino visagalė cenzūra, sovietinėje okupacijoje pripažintų rašytojų šimtinės statusas, norėjosi susisiekti ir su gyvybingomis jėgomis, kurios atstovavo kultūrinę tautos savastį toli už „geležinės uždangos“. Vadovaujant tautiškumo riteriui prof. Č. Kudabai, susikūrė Lietuvos kultūros fondas, prie kurio ir buvo užregistruota 1990 m. kovo 6 d. atsiradusi Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga (atkreipkite dėmesį: iki formalaus Nepriklausomybės atkūrimo buvo likusios dar 5 dienos...). Nežiūrint juodų pranašysčių ir atvirų užgauliojimų, mūsų visuomeninė kūrybinė bendrija, dabar turinti asociacijos statusą, kitą pavasarį švęs veiklos dvidešimtmetį. Tikslinga išskirti tris šios veiklos laikotarpius.

Vadovaujant dramaturgui A. Lapukui, LNRS kūrėsi audringai (ko verta vien garsioji Deklaracija laisvėjančioje šalies spaudoje, sparčiai augančios narių gretos, nuosava leidyba!). Kadangi naujoji rašytojų sąjunga ir atgaivintas žurnalas „Keturi vėjai“ „...padarė nenuginčijamą poveikį tolesnei literatūros raidai“ (objektyvūs poeto J. Juškaičio žodžiai kultūros spaudoje), tai negalėjo likti nepastebėta. Todėl buvo skaudžių netekčių – hiper­infliacijos nasruose prarastos patalpos, banke ištirpusios sąskaitos, sužlugdytas leidybos centras, išsklaidytos jaunųjų kūrybinės pajėgos... Tikiu, kad į visus ano meto klausimus dar bus viešai atsakyta.

Dr. A. Jasulaičio, G. Gavėno ir S. Bataičio dėka 1993 m. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga lyg Feniksas atgimė iš pelenų (vadovauti buvo patikėta prozininkui B. Jauniškiui). Kūrybą skaityti, organizacinius klausimus aptarti būdavo renkamasi Ąžuolyne, S. Bataičio bute arba bibliotekų skaityklose. Buvo apgalvoti knygų leidybos paramos pagrindai, išleista pirmoji kolektyvinė knyga „Ateini iš giesmės“, skirta mūsų dainiaus Maironio jubiliejams, o 1998 m. –­ ir pirmasis autobiografijų sąvadas „Lietuvos nepriklausomieji rašytojai“.

Kokia mano nuomonė, ar buvo reikalinga atsirasti LNRS? Tikrai niekam neleista perrašinėti lietuvių literatūros istorijos. Jei beveik prieš dvidešimt metų sunku buvo patikėti, kad atsiras „neprofesionalių“ rašytojų sąjungos, tai dabar, krizės akivaizdoje, irgi sunku patikėti, kad būtent „profesionalai“ neišgyvens iš savo kūrybos... Gal atėjo laikas sutelkti požiūrį į bendrą ateities darbuotę?

Kaip žinoma, veikia ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga su savo centru Jonavoje. Ar būta atvejų, kad jonaviečiai „komandiruotų“ savo narius į Nepriklausomųjų rašytojų sąjungą?

Įvairiose gyvenimo srityse veikia susisiekiančių indų dėsnis. Kūrybinė terpė – ne išimtis. Iš LKRS į mūsų gretas įsiliejo bent keliolika rašytojų iš įvairių Lietuvos vietovių, maždaug tiek mūsiškių įstojo į Lietuvos rašytojų sąjungą. Remiantis mūsų archyvais, yra net palanki proga kai kuriuos įvardyti: S. Abromavičius, V. Ažušilis, S. Babonas, D. Čepauskaitė, D. Janon(yt)ė, G. Patackas, A. Paulavičius, D. Teišerskytė, J. Užurka...

O tokią kaimo kultūros plėtros formą ir garbingą sąvoką „kaimo rašytojas“ nuoširdžiai sveikiname. Čia labai verta pareikšti pagarbą ir nenuilstančiam LKRS vadovui Kostui Fedaravičiui.


Po poezijos rinktinės „LIETUVA, mano pavasari“
sutiktuvių Maironio namuose Kaune

Nuotrauka iš V. Burago archyvo

Savaitraščio skaitytojams įdomu sužinoti, koks LNRS narių išsilavinimas, kūrybos kraitis, meniniai gebėjimai. Ką veikia Jūsų skyriai Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose? Kaip vertinama ir skatinama nepriklausomųjų rašytojų kūryba?

Galima būtų nupiešti tokį statistinį „nepriklausomiečio“ vaizdą: 45–60 metų lietuvių kalbos mokytoja, kultūros ar medicinos darbuotoja (aukštasis išsilavinimas), savo lėšomis išleidusi 4–5 poezijos knygas (apie 20 metų kūryboje), turinti neabejotiną talentą muzikos, tautodailės ar žiniasklaidos srityse (todėl priklauso dar 2–3 visuomeninėms bendrijoms – bendrijai, draugijai, klubui); jai ypač rūpi gimtosios kalbos ir kultūros savastis. Žinoma, tą statistinę bendratį reikia nuspalvinti konkrečiais vardais. Didžiuojamės, kad mūsų gretose buvo šiuolaikinės lietuvių mokslinės fantastikos pradininkas Vytautas Norbutas, Sibiro politinis kalinys, knygnešių sūnus ir poetas Juozas Grušys, aktorius, režisierius ir poetas Vladislovas Algimantas Blinstrubas. Jų atmintį saugo prisiminimai, o kūrybą mena jubiliejiniai renginiai bei almanacho puslapiai. Savo darbais Lietuvą garsina kunigas Valerijus Rudzinskas, dainų tekstų autoriai Nejolė Laukavičienė, Zenė Sadauskaitė ir Stasys Žlibinas, prozininkai Leonas Balčiūnas, Bronius Jauniškis, Pranas Kutkaitis, Jonas Laurinavičius ir Julius Pastarnokas, poe­tai Danutė Andrijauskienė, Stasys Bulzgis, Jonas Endrijaitis, Jaunius Kulnys, Dalia Milukaitė ir Gintautas Stankaitis, dainuojamosios poezijos kūrėjai ir atlikėjai Romas Bernotas, Irena Bradaitienė ir Alvidas Rapkevičius, vertėjos Dzintra Elga Irbitė-Staniulienė ir Elena Gedvilaitė-Rapkauskienė. Keliolika rašytojų turi asmeniškai „apsigynę“ meno kūrėjo statusą. LNRS Pajūrio, Šiaulių ir Vilniaus skyriai sėkmingai veikia savo kraštų literatūrinėse terpėse. Artimiausiu laiku dar gali susiformuoti Sūduvos ar Aukštaitijos (su centru Ukmergėje) skyriai, jų žmonės jau dabar aktyviai dalyvauja sudarant bei leidžiant tradicinius ir naujus almanachus. Didžiausios kasmetės kūrybinės sueigos Kaune – vieno eilėraščio konkursai „Lygiadienio giesmė“ (nuo 1997 m., šeštadienį po pavasario ekvinokcijos) ir Vasaros poezijos šventės (nuo 1999 m., pirmąjį kalendorinės vasaros šeštadienį, Tėvo dienos išvakarėse). Jų metu skelbiami laureatai prozos, poezijos ir kūrybos vaikams srityse, įteikiamos LNRS mecenatų amerikiečių dr. N. Bataitytės-Glažė (Los Andželas) ir E. Šulaičio (Čikaga) literatūrinių fondų premijos.

Nemažo populiarumo pastaruoju metu sulaukia kasmetis almanachas „Ten, sidabro vingy...“ Tai lyg ir „Poezijos pavasario“ analogas. Koks almanacho bendraautorių skaičius, kokie jo sudarymo principai ir sklaidos keliai?

Ačiū už malonų pastebėjimą, bet dešimties tomų poezijos almanachas „Ten, sidabro vingy...“ (2000–2009) tikrai nėra nei atitikmuo, nei tuo labiau priešprieša garbingo amžiaus tarptautiniam „Poe­zijos pavasariui“. Mūsų knyga buvo leidžiama ne tik pavasariais – „perbėgome“ per visus metų laikus. Almanachas yra skirtas Lietuvos įvardijimo rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose tūkstantmečiui, o kiekvienas jo tomas – kokiai nors iškiliai tautos asmenybei (pavyzdžiui, Maironiui, B. Brazdžioniui, Vytautui Didžiajam) ir svarbiai kultūros sukakčiai (lietuviškosios spaudos laisvės atgavimui – 100, dr. V. Kudirkai – 150, Šiluvos stebuklo 400 m. jubiliejui). Dešimčiai Lietuvos amžių –­ dešimt tomų lietuvių autorių kūrybos. Neminėsiu, kiek projektui išleista lėšų (nuraminu: nė cento iš mokesčių mokėtojų iždo!), bet sumos atitikmuo būtų, pavyzdžiui, septynetas apynaujų automobilių po redakcijos langais... O kūrybiniais Lietuvos istorijos (ir ne tik!) metraštininkais pasijusti leista beveik 250 autorių iš Europos, Amerikos ir Australijos žemynų.

Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos iždas skurdokas. Jos organizacinį gyvybingumą palaiko tik nario mokestis ir savo pajamas deklaruojančių narių aukos (2 procentų pervedimai). Tad neišsiverčiate be rėmėjų, kuriems verta nuoširdžiai padėkoti, tiesa? Ar yra galimybių belsti į visokius fondus, „pamaitinančius“ kitas Lietuvos kūrybines sąjungas? Kokias matote perspektyvas?

Taip, mūsų ataskaitos mokesčių inspekcijai tikrai nėra labai sudėtingos, nes negavome nė cento paramos iš valstybės. Tačiau gera nesijausti nuolatiniais išlaikytiniais. Ištikimuosius rėmėjus pagerbiame tituliniuose leidžiamų knygų lapuose, nuoširdžiai atsiliepiame apie juos išeivijos spaudoje, turime ir savų išskirtinės padėkos lakštų. Dar galime atsidėkoti sutelktiniais kūrybiniais darbais: štai mecenato E. Šulaičio 80 metų jubiliejaus proga išleidome knygą apie jį „Lietuvybės riteris, sporto metraštininkas“, dabar rengiama monografija apie rašytoją Stasį Bataitį (1915–1997), kurio dukra Nijolė mums taip pat nuoširdžiai padeda leidyboje.

Dėl fondų ir su jais susijusių galimybių: čia įstatyminė regimybė labai skiriasi nuo klestinčios praktikos. Gal deklaruojama (net leisčiau sau pasakyti, pakylėtoji!) krizė irgi uždeda antspaudą, tik mūsų tai... nebegąsdina, – užsigrūdinome, aplinkui klestint dvasiniam skurdui. O artimiausius pragiedrulius šalies mastu galėtų pažadėti kad ir kryptingas IV Lietuvos kultūros kongreso darbas.

Kokius sumanymus, kūrybines akcijas puoselėjo ir kokius klausimus gvildeno 2008 m. lapkričio 29 d. Kaune įvykęs Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos suvažiavimas?

Tikrai ne tai, kaip išsilaikyti „ant plausto“ finansinių šipulių pilnoje kasdienybės jūroje. Daugeliu klausimų buvome atviri –­ metas tikrai nėra iš „aukso amžiaus“: pragaištingos globalizacijos akistatoje gimtoji kalba tapo pažeidžiama ne tik kaip valstybinė, ne tik kaip literatūrinė, bet jau nebeginama net ir kasdienybėje; netausojama tautinė savastis, aižėja materialūs šimtametės kultūros antstato pamatai, negrįžtamai pažeidžiama tautos šerdis –­ genofondas... Ką gali nuveikti, sumąstyti ar nors išsaugoti Lietuvos išlikimo ateičiai menininkas, kultūrininkas ar tiesiog sąžiningas kuriantis žmogus? Buvo būtina griežčiau pergrupuoti pajėgas, paraginti sutelkti požiūrį į bendrą ateities darbą. Manome, kad kūrybinių jėgų skaidymo ir priešpriešos laikai Lietuvoje praeina. Apie didžiuosius planus čia nekalbėsiu, bet LNRS yra atvira rimtam pokalbiui apie lietuvių kalbą, kultūrą ir prigimtinę jų teisę gintis nuo pražūtingų svetimybių poveikio grėsmingame globalizacijos fone. Tikrai niekada netylėsime, kai bus tyčiojamasi iš gimtosios kalbos, iš laisvės kovų idealų ar pasipriešinimo dalyvių atminimo. Toliau bendrausime su išeivijos literatūros žmonėmis ir jos spauda (toli nuo Tėvynės dar moka branginti gimtąjį žodį!), bandysime įgyvendinti konkrečius kūrybinius sumanymus su Bulgarijos laisvųjų rašytojų sąjunga. Bet tai jau kito pokalbio tema.

Ačiū už geranorišką pokalbį apie Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos veiklą, jos rūpesčius ir kasdienybę. Pabaigoje norėčiau, kad pateiktumėte ir savo kūrybos faktų. Kuo, be grožinės literatūros, laisvalaikiu dar domitės?

Prisipažinsiu, kad, vadovaujant nefinansuojamai rašytojų organizacijai, reikalingas atsidavimas, tad dažnai tenka užgniaužti savo, kaip kūrėjo, ambicijas pasidžiaugti naujomis autorinėmis knygomis. Žinoma, interneto laikais net labai norėdamas nenuslėpsiu, kad esu 7 poezijos rinkinių autorius ir daugiau kaip 50 leidinių redaktorius ar sudarytojas. Kompiuteryje dar „ilsisi“ keturios sumaketuotos knygos, turime ir su žmona Dalia bent kelis bendrus leidybinius sumanymus. Domiuosi neatidėliotinais tautotyros projektais, lietuvių fantastikos antologijos galimybėmis patekti į išprususio skaitytojo rankas, norėtųsi paviešinti ir išėjusiųjų Anapilin kūrybos lobius...

Ačiū už pokalbį.

Dėkoju Jums, gerbiamas Aleksandrai. Ačiū „Literatūros ir meno“ redakcijai už suteiktą galimybę prabilti į savaitraščio skaitytojus. Linkiu visiems kūrybinės sėkmės, didelės asmeninės laimės ir gražaus poetinio pavasario.

 

Skaitytojų vertinimai


53105. Vincas :-) 2009-05-27 11:26
Tikrai gera įsiklausyti į protingas mintis. AKTYVIOS JUNGTYS - labai dėkinga tribūna. Kalbėkime/kalbėkimės. Ledai pajudėjo. Sveikinu!

53218. Algimantas :-) 2009-06-02 12:32
Atviras ir aktualus pokalbis. Seniai tokio nebuvo. Pritariu Vincui.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:20:35 Oct 23, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba