Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-05-15 nr. 3237

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VALDAS GEDGAUDAS.
Akmenuko juodo akmenuko balto
27
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 2009 
• Renginių programa .
Tarptautinis  poezijos  festivalis
Poezijos pavasaris 2009
• Vakaronė „Naktiniai skaitymai prie laužo“
• Kviečiame dalyvauti moksleivių poezijos skaitymuose

DATOS 
• Juozo Gruodžio jubiliejų pasitinkant1

AKTUALIJOS 
• Konferencija apie Vilnių – Maskvoje
• Eurozine Vilniuje

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Nacionalinės eilėraščių medžioklės ypatumai „Poezijos pavasario“ almanacho laukuose
4
• MARI POISSON.
Laiškas Janinai Jovaišaitei
• Vokiečių literatūrologijos akiratyje –­ Antano A. Jonyno kūryba
• Danutė Kalinauskaitė –­ Kopenhagos literatūros festivalyje „CphLitt 09“
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Išplauti lėlių teatro „krantai“
• ALDONA ANDRAŠIŪTĖ.
„Lietuviškas ąžuolas“ – Australijoje

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Stasys Krasauskas: tobulo pasaulio vizija
• KRISTINA PIPIRAITĖ.
Ilgintis spalvų
• VYTAUTĖ AUŠKALNYTĖ.
Gyvybės fragmentai

MUZIKA 
• RITA ALEKNAITĖ-BIELIAUSKIENĖ.
Viena kitą papildančios partnerės

PAVELDAS 
 Radvilų rūmuose – paroda „Tiesa ir grožis“

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Linksmuokliai ir baisuokliai
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Baimė
3

POEZIJA 
• ALGIMANTAS LYVA.
4
• EGLĖ SAKALAUSKAITĖ.
4
• VIENUOLĖ.
1

PROZA/Apsakymo konkursas 
• INEZA JUZEFA JANONĖ.
Dviese prie diktofono
23

VERTIMAI 
• GÜNTER KUNERT.
Paprasta vienos Berlyno gatvės istorija

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIKTORIJA IVANOVA.
Mažiausia šokio dalis, arba Šokio duoklė mažiausiesiems

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• Aleksandro Šidlausko interviu su VLADU BURAGU.
Sutelkti požiūrį į bendrą ateitį
2

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• UGNĖ NOVIKAITĖ.
Apie senatvę filosofiškai
4

FOTOGRAFIJA 
• „Kaunas Photo“ solidarizuojasi su Lenkijos fotografija
• REMIGIJUS VENCKUS.
Apie parodą homoseksualumo tema
10

IN MEMORIAM 
• PETRAS SKODŽIUS
1927 12 26–2009 05 09

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DMITRIJUS HAIDUKAS.
Dža Buda ir jo Džatakos
3
• Nepateisinami pataisinėjimai1

PAVELDAS

Radvilų rūmuose – paroda „Tiesa ir grožis“

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Olgos Šimanovskajos portretas“. 1920
Borisas Kustodijevas (1878–1927)

Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma reikšmingiausia rusų dailės kolekcija Baltijos šalyse, kuri šiemet gegužės 8–birželio 7 d. eksponuojama Lietuvos sostinėje. Parodai Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22), atrinkti Rusijos dailės klasikų darbai – XIX ir XX a. rusų realistinės dailės pavyzdys. Tai visa epocha nuo XIX a. vidurio iki XX a. penktojo dešimtmečio, atspindinti realizmo atsiradimą, raidą ir plėtrą Rusijoje. Šis stilius veikė ir to meto Lietuvos dailę.

Realizmo šaknys glūdi XIX a. I pusės dailėje. Vasilijaus Tropinino (1776–1857) nutapytame „D. D. Kiseliovo portrete“ (1841) derinamas romantizmo jausmingumas su stiprėjančio realizmo bruožais, tačiau portretų herojai pradeda keistis.

Po baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje, jos teritorinės ekspansijos į Aziją, sparčios urbanizacijos ir industrializacijos šalies literatūra, muzika ir dailė buvo stipriai veikiama vadinamųjų narodnikų judėjimo idėjų. Pagrindinis jų postulatas – menas priklauso liaudžiai. Kultūros veikėjai stebėjo ir pavaizdavo tradicinės valstietiškos kultūros, susiduriančios su nauja industrine realybe, konfliktus, naujos inteligentijos atsiradimą, kaimo ir miesto pakraščių buitį, tėvynės gamtą ir istoriją. Ištisą meninę epochą grožis buvo neatsiejamas nuo tiesos.

Ryškiausi parodoje demonstruojamų rusų nacionalinės dailės mokyklos atstovų kūriniai – Ivano Aivazovskio, Ivano Šiškino, Iljos Repino, Vasilijaus Surikovo, Aleksejaus Savrasovo tapybos darbai. Juose pagarbiai, tiksliai, su meile pavaizduoti Rusijos žmonės ir gamta –­ visi metų laikai su jiems būdingomis unikalumo ir spalvingumo nuotaikomis, liaudies buitis ir darbai, istoriniai įvykiai. Dailininkus vienijo noras tikroviškai perteikti paprastų žmonių gyvenimo sunkumus. Tiek buities žanro paveiksluose bei portretuose, tiek plataus masto istorinėse kompozicijose daug dėmesio skirta tipiškoms buities ir darbo aplinkybėms atskleisti, įtikinamai apibūdinti psichologinius vaizdus.

Realistinę dailę puoselėjusios „pere­dvižnikų“ draugijos lyderis buvo puikus portretistas Ivanas Kramskojus (1837–1887). Parodoje eksponuojami du jo kūriniai „Pavelo Kovalevskio portretas“ (1886) ir „Nenumaldomos bėdos“ (1883). Žymiausias ir populiariausias „pe­redvižnikų“ parodinės organizacijos narys buvo menininkas Ilja Repinas (1844–1930) – istorinių, religinių, politinių ir aštrių socialinių vaizdų autorius. Vėlyvąjį, emigracijos, jo kūrybos laikotarpį atspindi Aleksandros Šuvalovos portretas (1920). Kitas Imperatoriškos dailės akademijos auklėtinis buvo žymiausias rusų istorinės tapybos kūrėjas sibirietis Vasilijus Surikovas (1848–1916). Jį išgarsino paveikslas „Bajorienė Morozova“ (1887). Studijos siužetas paimtas iš XVII a. bažnytinės reformos istorijos, kai sentikė aristokratė buvo įkalinta dėl tikėjimo. Rusijos istorija, tautosaka, legendos ir gamta įkvėpė ir maskvietį dailininką Apolinarijų Vasnecovą (1856–1933; „Kalnų vaizdas. Kaukazas“, 1897).

„Peredvižnikų“ paveiksluose gamta tapo pagrindiniu herojumi, nereikalaujančiu formalaus siužeto. Pirmiausia tai matome vieno iš organizacijos įkūrėjų, lyrinio „Peizažo su vaivorykšte“ (1881) autoriaus Aleksejaus Savrasovo (1830–1897) paveiksluose. Jo kūrybos atradimus tęsė mokiniai. Bene garsiausi iš jų –­ Kauno gubernijoje, Kybartuose gimęs Isaakas Levitanas (1860–1900) ir artimas impresionizmui naujų spalvinių sprendimų autorius Konstantinas Korovinas (1861–1939). Sovietinės masinės kultūros numylėtiniu tapo peizažistas, puikus piešėjas, Sankt Peterburgo akademijos pedagogas Ivanas Šiškinas (1832–1898). Matyt, ekologinės XX a. problemos, industrializacijos ir Rusijos didmiesčių socialinių problemų išvarginto kaimo išeivio buitis jo reprodukcijas padarė beveik privaloma interjero dalimi. Parodoje eksponuojamas šio tapytojo kūrinys „Miškas“ (1883). Populiarumu I. Šiškinui, bent jau tarp meno kūrinių padirbinėtojų, nenusileidžia taip ir netapusio „peredvižniku“ Ivano Aivazovskio (1817–1900) marinistika, audrų, batalijų, laivų katastrofų vaizdai. Jo gimtinės Krymo pakrantės vaizduojamos paveiksle „Partenitas. Krymo pietiniame krante“ (1861). Kupinas rytietiškos romantikos „Aukso rago vaizdas. Konstantinopolis“ (1870).

Pačioje XIX a. pabaigoje Rusijos ir pirmiausia Sankt Peterburgo dailė pradėjo keistis. Modernizacija prasidėjo ir nuo Lietuvos kultūrai svarbaus žurnalo bei to paties pavadinimo provakarietiškos pakraipos meninio judėjimo „Meno pasaulis“. Prasidėjo Sidabro amžiaus epocha. Ji truko iki Pirmojo pasaulinio karo ir revoliucijos Rusijoje sukrėtimų. Meninės idėjos, formos ir grupuotės kaleidoskopiniu greičiu keitė viena kitą, bet realistinė dailė arba buvo plėtojama paraleliai, arba vėl atgimė ir vėliau tapo socialistinio realizmo doktrinos dalimi, aktualia visai Rytų Europai ir jai simpatizuojančiai kairiųjų ar socialistinių pažiūrų Vakarų dailei. Bet tai atsitiko vėliau. Amžiaus pradžioje Rusijoje klestėjo rafinuota architektūra, dailė, muzika ir literatūra. „Meno pasaulio“ parodose dalyvavo jau minėtas I. Levitanas, Zinaida Serebriakova (1884–1967) ir kiti talentingi menininkai.

iliustracija
„Kaimo berniukai“. 1930
Nikolajus Bogdanovas-Belskis
(1868–1945)

Meno pasaulio grafikai didelę įtaką padarė Tolimųjų Rytų dailė. Rytų kultūra labiausiai paveikė emigracijoje mokslinę, visuomeninę, meninę veiklą pratęsusio Nikolajaus Rericho (1872–1947) kūrybą. „Meno pasaulio“ parodų dalyvis, Archipo Kuindži mokinys, N. Rerichas apkeliavo Ameriką, centrinę Aziją, Tibetą, 20 metų praleido Himalajuose. Pats dailininkas padovanojo savo kūrinius Latvijos nacionaliniam dailės muziejui. Tarp jų ir „Ladakas“ (1937), ir „Himalajai“ (1936). Jie rodomi nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje. N. Rerichas buvo lankęsis ir Lietuvoje.

Atskirai paminėtinas dekoratyvaus, pabrėžtinai nacionalinio braižo dailininkas Borisas Kustodijevas (1878–1927). Jis gimė Astrachanėje, mokėsi pas I. Repiną Peterburgo dailės akademijoje, keliavo po Prancūziją, Italiją. Nepaisant fizinės negalios, optimizmo kupinas dailininkas poetiškai vaizdavo laimingą, šventišką svajonių Rusiją „Rudens kaimo šventėje“ (1914). Jis sukūrė savitą rusiškos gražuolės įdealą, kurį matome „Olgos Šimanovskajos portrete“ (1920). Ne mažiau originalią rusiškos moters grožio versiją sukūrė ir puikus piešėjas, portretistas Filipas Maliavinas (1869–1940). Dailininko idealas, įkvėpimo šaltinis –­ rusų valstietės. Jas matome spalvingame, dekoratyviame F. Maliavino šedevre „Rusų valstietės“ (1925).

Meniniai eksperimentai ir atradimai suintensyvėjo po 1905 m. Ilja Maškovas (1881–1944) yra maskvietiškos tapybos mokyklos atstovas, vienas iš 1910 m. įkurtos avangardo grupuotės „Būgnų valetas“ steigėjų. Jos nariams svarbiu žanru tapo natiurmortas. Parodoje eksponuojamas I. Maškovo „Natiurmortas su kamelijomis“ (1915). Jo bendramintis, kitas grupuotės lyderis Piotras Končialovskis (1876–1956) pristatomas vėlyvojo laikotarpio kūriniu „Alyvos“ (1951).

Porevoliucinis dešimtmetis – neišsipildžiusių iliuzijų ir vilčių, trumpo avangardo klestėjimo metas. Bet ne tik avangardo. Tęsia veiklą parodinė „pere­dvižnikų“ organizacija, nors narodnikų, vėliau juos pakeitusių eserų judėjimą ir idealus sunaikina kolektyvizacija. Jų estetines tradicijas matome Nikolajaus Bogdanovo-Belskio (1868–1945) Latvijoje nutapytame monumentaliame paveiksle „Kaimo berniukai“ (1930). Svarbiausi porevoliucinio dešimtmečio dailės atradimai matomi Kuzmos Petrovo-Vodkino (1878–1936) ir Aleksandro Deinekos (1899–1969) darbuose. Puikus piešėjas K. Petrovas-Vodkinas, sferinės perspektyvos tapyboje išradėjas, transformuoja klasikinius įvaizdžius, kuria temines kompozicijas, kupinas proletarinės revoliucijos romantikos ir tragizmo. Tai primena paveikslas „Mergaitės galva natiurmorto fone (dailininko dukros portretas?)“ (1935). Skulptorius, knygų iliustratorius, mozaikų meistras Aleksandras Deineka trečiame dešimtmetyje daug dėmesio skyrė vaikystės, šeimos, motinystės, sporto, jaunystės temai. Pastaroji tema talentingai įkūnyta paveiksle „Vaikinai ilsisi“ (1933).

Ketvirtojo dešimtmečio laikotarpiu menas darosi oficialesnis, stiprėja cenzūra ir griežtėja formalūs ideologiniai reikalavimai paveikslų formai bei turiniui. Tai atsispindi Viktoro Ivanovo (1924–1968) kūrinyje „Tautiečiai“ (1949). Socialistinio realizmo klasiku tapo Sergejus Gerasimovas (1885–1964), kurio kasdienybės poezijos kupinas paveikslas „Pavasario diena. Naujas varnėnų inkilas“ (1954) rodomas parodoje.

Socialistinio realizmo štampų išvengė Armėnijos dailės klasikas Martirosas Sarjanas (1880–1972), monumentaliame, dekoratyviame, saulėtame paveiksle „Auksinis ruduo“ (1954) pateikiantis optimizmu persmelktą tėvynės Armėnijos vaizdą.

Parodai atrinktos dailininkų Aleksandro Deinekos, Piotro Kotovo, Viktoro Ivanovo XX a. 5–7 dešimtmečiais sukurtos kompozicijos leidžia susipažinti su žymiausiais socialistinio realizmo pavyzdžiais. Todėl visa ekspozicija siūlo ieškoti realistinės tapybos metamorfozių – nuo gyvenimo kritinio vertinimo XIX a. antroje pusėje iki literatūriškai bei siužetiškai išplėtoto idealistinio visuomenės gyvenimo traktavimo XX a. pirmoje pusėje.

Paroda Vilniuje atskleidžia naujas Rusijos dailės suvokimo tendencijas. Pastarųjų dviejų dešimtmečių parodų kuratorių dėmesys avangardui slopsta, o meno istorijos vaizdas darosi kiek kitoks. Paroda „Tiesa ir grožis. Rusų realistinė tapyba iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos“ 2007–2008 m. buvo demonstruojama Italijoje, Potencos mieste, Galleria Civica di Palazzo Loffredo. Ją pamatė per 20 tūkstančių lankytojų. Palankiai parodą įvertino italų dailės kritikai, meno istorikai. 2009 m. paroda eksponuota Rygoje. Dabar ši puiki kolekcija rodoma Lietuvos publikai. Beje, jį papildyta paveikslais bei grafikos kūriniais iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

Iš latvių kalbos Irenos Bužinskos, Ksenijos Rudytės ir Lauros Gavioli tekstus išvertė ir spaudai parengė SKAISTIS MIKULIONIS

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:20:34 Oct 23, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba