Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-02-18 nr. 3036

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NACIONALINIŲ KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ LAUREATAI20
• Maironis.
NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUS
2
• TRUMPAI3
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

MININT VASARIO 16-ĄJĄ 
• Remigijus Misiūnas.
ŠIS TAS APIE LIETUVOS ĮVAIZDŽIO KŪRIMĄ JAV 1919 METAIS
5

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS AKIMIRKOS2
• Remigijus Misiūnas.
ĮTEIKTA KNYGOS KULTŪROS PREMIJA
4

LITERATŪRA 
• Aušra Jurgutienė.
APIE RAŠYMĄ IR PARULSKIO "DORIFORĘ"
6

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
PASKUTINĖ JURGIO JANKAUS KNYGA
1
• ILGIAUSIŲ METŲ!2
• ATITAISYMAS
• ŽMOGUS, KURIS BUVO KETVIRTADIENIS1
• PASAULIAI
• KENGŪROS SĄSIUVINIS6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• PASKELBTI GERIAUSI METŲ LIETUVIŲ MUZIKOS KŪRINIAI2
• Indra Karklytė.
SKIRTINGI VORATINKLIAI
18

TEATRAS 
• SPEKTAKLIO VAIKAMS "SAULA" PREMJERA3
• Ridas Viskauskas.
TEIGTI NEGALIMA ABEJOTI
• NAUJOS PREMJEROS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
SU MEILE – IŠ NIŠOS
4
• Ona Gaidamavičiūtė.
NEATSKLEISTOS ŠIRDIES KERTELĖS
1

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS
5
• KULTŪROS MINISTRAS SIŪLO GRIEŽČIAU BAUSTI UŽ PADARYTĄ ŽALĄ PAVELDO OBJEKTAMS3

MENO DIS/KURSE* 
• Tomas Pabedinskas.
ROBERTAS DOISNEAU: TARP HUMANISTINĖS UTOPIJOS IR JOS ŽLUGIMO VAIZDINIŲ
• PARAMOS JAUNIESIEMS MENININKAMS PROGRAMA1

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
BERLYNALĖ VĖL GRIAUNA SIENAS

POEZIJA 
• Gintautas Iešmantas.
KAI PRABYLA ŽVAIGŽDĖS
1
• VAIVA KUODYTĖ3

PROZA 
• Jolanta Sereikaitė.
JOS DAIKTAI
1

VERTIMAI 
• Kerry Shawn Keys.
OPUNCIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• DAR APIE MUGĘ4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Aleksej Cvetkov.
KREMINĖ (ART)ILERIJA
3
• KLAIDOS ATITAISYMAS

KRONIKA 
• APIE ČIAUDĖJIMĄ
 Nijolė Raižytė.
LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJOS EKSPOZICIJA ŠIUOLAIKINIU ŽVILGSNIU
• DĖL OGINSKIŲ DVARO ANSAMBLIO1
• TANGO RITMU
• ELENA MEZGINAITĖ 1941.X.31–2005.II.93
• ŽODELIS APIE LAIMINGĄ ŽMOGŲ

DE PROFUNDIS 
• Andrius Jakučiūnas.
NOSINĖS
6

KRONIKA

LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJOS EKSPOZICIJA ŠIUOLAIKINIU ŽVILGSNIU

Nijolė Raižytė

[skaityti komentarus]

Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta nauja apžvalginė lietuvių literatūros istorijos ir kultūrinio gyvenimo ekspozicija, nušviečianti laikotarpį nuo senųjų raštų iki 1955 metų. Projektą "Lietuvių literatūros istorijos ekspozicija šiuolaikiniu žvilgsniu" parengė Senosios literatūros skyriaus vedėja Regina Mažukėlienė, rėmė (10 000 Lt) Kultūros ir sporto rėmimo fondas. Ekspozicijos atidaryme dalyvavęs Kultūros ministerijos atstovas – muziejų kuratorius Romanas Senapėdis sakė: "Muziejininkams pavyko sukurti jaukią namų aplinką. Jaukumo ypač suteikia memorialiniai rašytojų baldai, meno kūriniai ir ant sienų sukabintos įrėmintos fotografijos..." Ekspoziciją kūrė muziejininkės Regina Mažukėlienė, Audronė Gedutienė, Irma Balčiūnienė ir šių eilučių autorė, dailininkė Inga Zamulskienė, fotografas Zenonas Baltrušis. Buvo atsisakyta įprasto monografinio apžvalginės literatūrinės ekspozicijos principo, nuspręsta rodyti tik įdomiausius muziejaus eksponatus ir akcentuoti svarbiausius literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo įvykius, taip pat išryškinti aplinką, kurioje gyveno ir rašė lietuvių rašytojai. Knyga, rankraštis ar fotografija – ne patys įdomiausi eksponatai, tai – ne kokio nors žvėrelio iškamša ar brangakmenis, nuo kurių akių neatitraukia lankytojai. Tačiau kai knyga ar rankraštis atsiduria rašytojo darbo kabinete ar redakcijoje, šie eksponatai įgauna kitą atspalvį. Dailininkė I. Zamulskienė, įrėmindama fotografijas, parinko įvairius rėmelius, kurie atitinka rodomą laikmetį. Vienokie – seniausios literatūros ekspozicijos salėje, kitokie – spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpį atspindinčioje aplinkoje, dar kitokie – "Literatūrinėje kavinėje" ar tremties ir pokario laikotarpį menančioje erdvėje.

Apgalvotos ir visų šešių ekspozicijos salių sienų spalvos. Kiekvienoje salėje jos skirtingos. Aktyvia geltona spalva (tai tarytum atspindi literatūrinio gyvenimo pradžią, aušrą) išdažytoje pirmojoje ekspozicijos salėje lankytojai turės progą pamatyti seniausius leidinius, esančius muziejaus archyve. Eksponuojama 1686 m. Kristupo Hartknocho vokiečių kalba išėjusi "Prūsijos bažnyčios istorija", lenkų kalba 1744 m. Vilniuje, "Akademijos" spaustuvėje, išleistas penktasis LDK statuto leidimas, Konstantino Sirvydo "Trijų kalbų žodynas" (1713) ir kitos senos knygos. Nemažai dėmesio šioje salėje skiriama vyskupui Motiejui Valančiui. Eksponuojamas vyskupui priklausęs sekreteras, kėdė, padėklas duonai ir taip toliau.

Niūri pilka spalva liūdnai nuteikia, įžengus į antrąją ekspozicijos salę, kur keliais ryškiais akcentais atskleidžiamas spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpis Lietuvoje (1864–1904). Kampe – I.Zamulskienės sukurta instaliacija: senoviška metalu kaustyta skrynia, kurioje galbūt kažkas slėpė "Varpo" ar "Ūkininko" numerius, pakai, kokius paprastai per sieną gabendavo knygnešiai, pilni Mažojoje Lietuvoje leistų knygų ir spaudinių. Šalia maišų ir pakų galbūt reikėtų padėti ir kitokių kontrabandinių prekių: degtukų, tabako, parako, arbatžolių, spirito ar šautuvų, tačiau šių anuomet Prūsijoje pigiau gaunamų prekių muziejaus archyve nėra. Eksponuojamos ir knygnešių (ne visų, jų buvo šimtai) fotografijos, patekusios į muziejaus archyvą. Jeigu kokio nors knygnešio giminaitis čia pasiges savo prosenelio fotografijos, tegul nenusimena. Atneškite fotografiją su užrašytais atsiminimais į muziejų, ir muziejininkai jai suras vietą, – ekspoziciją visada galima papildyti. Šioje salėje galbūt kai kas pirmąsyk pamatys graždanką (eksponuojamas "Trumpas katekizmas, parašytas mokytinių katalikų", spausdintas Varšuvoje 1892 m.) ir kitus leidinius, išleistus Muravjovo laikais. Rodomas ir retas 1900 m. Paryžiuje specialiai lietuvių parodai išleistas katalogas prancūzų kalba "Catlogue des livres lithuaniens imprime de 1864 a 1899". Tai 1864–1899 m. išėjusių lietuviškų knygų sąrašas. Vartant šį katalogą, galima rasti sąsajų su neseniai Paryžiuje, UNESCO rūmuose, veikusia paroda, skirta spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiui. Kai kurios įdomiausios knygnešių fotografijos buvo rodomos ir pernykštėje parodoje Paryžiuje. Šiuo laikotarpiu daugiausia lietuviškų laikraščių ir knygų buvo leidžiama Mažojoje Lietuvoje, M.Jankaus, Otono fon Mauderodės, J.Mikšio ir kitose spaustuvėse. Populiariausios knygos buvo elementoriai, kalendoriai ir maldaknygės. Populiariausia maldaknygė – "Aukso altorius" – leista įvairiais pavadinimais: "Mažas", "Vidutinis", "Didysis" ir kitais. Dauguma šių leidinių – kontrafakcijos. Kontrafakcijos pavyzdys ekspozicijoje – maldaknygė "Balsas balandeles, arba mažas šaltinėlis Mylistų Dievo" (nurodyta, jog leista 1863 m. Vilniuje; tikroji išleidimo data –1891 m., leista Tilžėje). Šią maldaknygę, ant viršelio įspaudęs inicialus "MKS Atmintis Dr. V. K.", V.Kudirka, gyvendamas Naumiestyje, padovanojo šeimininkės dukrai M.K.Sideravičienei. Pabandytas atkurti ir lietuviško himno autoriaus darbo kabinetas. V.Kudirka gyveno kukliai, todėl jo kambarėlyje nėra prabangos. Pristigus autentiškų daiktų (memorialinis – tik rašytojo sieninis laikrodis), kai ką teko "pasiskolinti" iš kitų rašytojų: stalą – iš P.Vaičiūno, kėdę – iš A.Lasto, skrynią – iš B.Sruogos, o žibalinę lempą – iš P.Cvirkos. 1990 m., uždarius Vilniaus rašytojų memorialinį muziejų, nemažai eksponatų buvo perkelta į Maironio muziejų, todėl, rengiant šią ekspoziciją, buvo proga kai kuriuos iš ten atkeliavusius eksponatus paimti iš saugyklų ir parodyti lankytojams.

Trečioji (mažiausia, tačiau jauki, su skliautais) ekspozicijos salė, kurioje gausu XIX a. pabaigos–XX a. pradžios dvarų kultūros akcentų, kiek šviesesnė. Eksponuojamos Žemaitės, Lazdynų Pelėdos, Šatrijos Raganos, P.Vaičaičio ir kitų rašytojų pirmosios knygos, rankraščiai, smulkūs memorialiniai daiktai: Žemaitės rankinukas ir bateliai, Šatrijos Raganos užrašų knygutė, S. Ivanauskaitės-Lazdynų Pelėdos siuvinėta apykaklė ir kita. Salę puošia dailininko K.Šimonio "Peizažas".

Ketvirtojoje ir penktojoje ekspozicijų salėse daug šviesos. Čia – literatūros ir kultūros "aukso amžius", laikotarpis, kai menininkai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, laisvai kūrė, leido knygas, būrėsi į įvairius sambūrius, literatūrinius salonus ar diskutuodavo kokioje nors kavinėje – gal populiarioje Makso Konrado, o gal Vytauto kalno restorane, kur prie kavos puodelio vienoje fotografijoje ir įsiamžino J.A.Herbačiauskas, garsėjęs ne tiek savo knygomis, kiek skandalingais pasisakymais ir polinkiu į juodąją magiją. Dauguma rašytojų kartu su žurnalistais dirbo įvairių žurnalų ir laikraščių redakcijose. Garsiausias ano meto avangardinis žurnalas buvo "Keturi vėjai", subūręs jaunus rašytojus: K.Binkį, J.Petrėną, S.Šemerį, A.Rimydį ir kitus. Keturvėjininkai rinkdavosi kokioje nors kavinėje ar bohemos šurmulį mėgusio K.Binkio bute ir diskutuodavo iki paryčių. Atkurdami simbolinius literatūros salono, redakcijos ir kavinės kampelius, muziejininkai nesiekė visapusiško autentiškumo, norėta parodyti, jog rašytojai ne tik rašė, bet ir gyveno įdomų gyvenimą.

Daugiausia diskusijų sukėlusioje paskutinėje ekspozicijos salėje, kurią rengė I.Balčiūnienė, daug raudonos spalvos ir sovietinių laikų atributikos. Tačiau geriau vieną kartą pamatyti, negu apie tai šimtą kartų skaityti...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 10 
21:18:08 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba