Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-12-16 nr. 3075

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
UŽDEGIMAS
17
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE6

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI2
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Agnė Biliūnaitė.
"GALIMYBĖ EUROPOJE: KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS IR REGIONINĖ PLĖTRA"
1
• PASKELBTI LIETUVOS NACIONALINIŲ PREMIJŲ LAUREATAI
• KOKIĄ NAUDĄ MENININKUI SUTEIKIA JO STATUSAS?
• IDEALAI IR TIKROVĖ

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
LAIŠKAS EILĖRAŠČIŲ KNYGOS "P.S." AUTOREI
16
• Paulina Žemgulytė.
KELIOS PASTABOS ELEGANTIŠKAI KNYGUTEI
•  Alfredas Guščius.
BUVO KAIMAS, KAIMAS TEBĖRA
2
• BALTAS
• RAŠTAI
• SAPNŲ LIUDININKAS
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Vitas Areška.
VISĄ ŠIMTMETĮ PERŽINGSNIAVĘS POETAS

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
PALINKĖKIM KIBIRKŠČIŲ
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
APIE BEVEIK LAIMINGĄ MEILĘ
• OSKARAS KORŠUNOVAS RUOŠIASI PREMJERAI OSLE2

DAILĖ 
• KOKSAI ESI, ŽMOGAU, KAM IR KODĖL GYVENI?
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
BALTIJOS STIKLAS
1

KINAS 
• GRUZIJOS KINAS LAIKOSI TRADICIJŲ2

PAVELDAS 
 Dalia Tarandaitė.
PRISIMENANT DAILININKĄ NIKODEMĄ SILVANAVIČIŲ
1

MENO DIS/KURSE* 
• Tomas Pabedinskas.
XXI A. FOTOGRAFIJA "KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOSE"

POEZIJA 
• STASYS STACEVIČIUS2
• AUŠRA KAZILIŪNAITĖ57

PROZA 
• Rūta Latinytė.
SVEIKAS PROTAS
10

VERTIMAI 
• Charles Bukowski.
SAVIŽUDIS
19

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ausra Matuleviciute.
BE ĮPAKAVIMO!
2
• ŽIEMA, ŽIEMA,
SNAIGĖS VEIDĄ BUČIUOJA...
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Remigijus Venckus.
NUO 60 IKI 120 HZ DAŽNIO / NUO 95 IKI 120 DPI
4

FOTOGRAFIJA 
•  Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas.
VIEŠKELIAIS Į JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRĄ
3

KRONIKA 
• BULVYTĖS IR DRAKONAI1
• "Į KNYGOS PRISTATYMĄ LYG PER VILNIŲ, LYG PER HIMALAJUS..."2
• "POEZIJOS PAVASARIS 2006"2
• "DRAMATURGŲ KALVĖS" VEIKLA ĮSIBĖGĖJA
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO

SKELBIMAI 
• GERBIAMI LEIDĖJAI IR VERTĖJAI!
• PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS32

DE PROFUNDIS 
• Tezaurus Vilensis.
GEROVĖ ĮSTATYMŲ PAISYMO ASPEKTU
• ŠVENTINIS RETRO3

PAVELDAS

PRISIMENANT DAILININKĄ NIKODEMĄ SILVANAVIČIŲ

Dalia Tarandaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nikodemas Silvanavičius su šeima. Apie 1870. Peterburgas, Liudviko Kliuverio fotoateljė (Ritos Petrauskienės nuosavybė)

2004 metais per Kalėdas minėjome dailininko Nikodemo Silvanavičiaus 170-ąsias gimimo metines. Dar neseniai vadintas "nepelnytai užmirštu dailininku", Nikodemas Silvanavičius, nepaisant Prano Juozapavičiaus straipsnio ("Kraštotyra", 1984, Nr. 18), parengto remiantis dailininko sūnaus Juozo Silvanavičiaus parašyta tėvo biografija ir Jiezno, Birštono bei Prienų senesniosios kartos gyventojų atsiminimais, plačiajai Lietuvos visuomenei tebėra mažai žinomas. Dėl to galima kaltinti tiek XIX a. antroje pusėje susiklosčiusias Lietuvos dailės raidai nepalankias politines sąlygas, tiek dailininko biografijos faktus – kilęs iš šiandieninės Baltarusijos teritorijos, studijavęs ir didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Peterburge, kur aktyviai dalyvavo dailės parodose, Lietuvon dailininkas sugrįžo tik išėjęs į pensiją, jau per senas, kad aktyviau įsilietų į XX a. pradžioje atgimstantį Lietuvos dailės gyvenimą.

Kur kas geriau nei dailininko asmenybė Lietuvoje žinomi jo kūriniai. Daug jų galima pamatyti Vilniaus paveikslų galerijoje – laimingo atsitiktinumo dėka į Lietuvos dailės muziejų pateko gana didelė dailininko kūrinių kolekcija (34 tapybos darbai ir 7 piešiniai). Tarp jų – etapiniai dailininko kūrybinėje biografijoje paveikslai "Skerdžius nuo Švenčionių", "Valsčiaus seniūnas" ir kiti.

Nikodemas Silvanavičius gimė 1834 m. gruodžio 25 d. Cincevičių kaime, Vileikos paviete (Vilniaus gubernija, netoli Molodečno), mažažemio valstiečio Juro Silvanavičiaus šeimoje. Dailininko vaikystė prabėgo kaime, ganant gyvulius, padedant tėvams prie ūkio. Meninių polinkių turinčio vaiko žemės ūkis netraukė, jis norėjo išmokti amato. Turėdamas 16 metų, jis pradėjo lankyti keturklasę mokyklą Molodečne. Ją baigęs 1854 m. buvo pakviestas mokyti vieno Molodečno dvarininko vaikų. Dėstymas jaunajam Silvanavičiui nebuvo malonus darbas, stiprėjo noras tapti dailininku. Dvarininkas pastebėjo jaunuolio gabumus ir palaikė troškimą studijuoti dailę. 1855 m. jis pasiuntė N. Silvanavičių Peterburgan, į Dailei skatinti draugijos mokykla, kad ruoštųsi egzaminams Peterburgo dailės akademijon. Sėkmingai išlaikęs egzaminus, 1856 m. N. Silvanavičius buvo priimtas į Peterburgo dailės akademiją. O profesoriai buvo Fiodoras Brunis ir Aleksejus Markovas, taip pat gavo žinių iš Timoleono Neffo. Akademijoje specializavosi portreto srityje. Studijuodamas palaikė ryšius su tuometiniais studentais, vėliau garsiais rusų dailininkais Ivanu Kramskojumi, Pavelu Čistiakovu, Ivanu Trutnevu, Vasilijum Vereščiaginu ir kitais. Jam darė įtaką ir bendra Peterburgo dailės akademijos atmosfera – tuomet čia veikė slapti revoliuciniai studentų būreliai, skildo peredvižnikų idėjos.

Lietuvos dailės muziejuje yra keletas Peterburgo dailės akademijoje pieštų N. Silvanavičiaus piešinių. Gipsinio modelio studija "Antikinės deivės galva", datuota 1856 metų rugsėjo 29 diena, turi N. Silvanavičiaus prierašą: "Už šį piešinį buvau perkeltas į figūros klasę". Gebėjimą piešti gyvą modelį rodo 1857 m. ir 1860 m. mėnesiniams egzaminams piešti vyrų aktai.

Dar studijuodamas Peterburgo dailės akademijoje N. Silvanavičius nutapė vieną garsiausių savo kūrinių – "Skerdžiaus nuo Švenčionių" portretą. Paprastą kaimo žmogų vaizduojančioje realistinėje drobėje akivaizdžios demokratinės dailininko nuostatos ir sąsajos su peredvižnikų idėjomis.

Peterburgo dailės akademiją N. Silvanavičius baigė 1863 m. ir gavo laisvo dailininko tapytojo vardą. Į gimtąjį Cincevičių kaimą grįžo neramiu 1863 m. sukilimo metu. Nėra duomenų apie tiesioginį dailininko dalyvavimą sukilime, tačiau ryšiai su sukilimo dalyviais – Mykolu Elvyru Andrioliu, Romanu Alekna-Švoinickiu ir kitais, liudija neabejotiną pritarimą jo idėjoms. Kurį laiką N. Silvanavičius važinėjo po įvairias Lietuvos vietoves, o 1864–1866 m. gyveno Vilniuje, įsirengė dirbtuvę, priiminėjo užsakymus. Tapė portretus, paveikslus bažnyčioms. Gyvendamas Vilniuje, dailininkas susipažino su sukilėlių rėmėjo dvarininko Igno Kvintos žmonos seserimi Pelagija Pranckevičiūte ir jos broliu kunigu Viktoru Pranckevičiumi. Kiek vėliau Vilniuje sukūrė šeimą – vedė Pelagiją. Deja, įsitvirtinti šiame mieste nepavyko. Kultūrinis gyvenimas Vilniuje po sukilimo merdėjo, dailės užsakovų mažėjo, parodos buvo retai rengiamos. Anot menotyrininkės Jolantos Širkaitės, "Nikodemas Silvanavičius, sugrįžęs į Vilnių, tegavo Cerkvių statybos komiteto užsakymą nutapyti Aleksandro Neviškio ikoną vienai Lydaus valsčiaus cerkvei bei 10 carų portretų, už kuriuos jam net nesumokėjo" ("Lietuvos kultūros tyrinėjimai", t.1, 1995, p. 236).

iliustracija
"Judo pabučiavimas". 1876. Mozaika Peterburgo Isakijaus sobore. Iliustracija iš "Kraj" (1898, Nr. 17)

Negalėdamas pragyventi iš užsakymų, N. Silvanavičius išvyko į Peterburgą. 1866 m. Peterburgo dailės akademijoje gavo III klasės dailininko tapytojo vardą. Draugų patariamas, pasiliko Peterburge, Dailės akademijoje ėmė studijuoti mozaiką. Mozaikos skyriui, kurio pagrindinis uždavinys buvo mozaikų Peterburgo Isakijaus soborui kūrimas, vadovavo Dailės akademijos rektorius F. Brunis. Akademijoje dėstė, o vėliau jos profesorius buvo N. Silvanavičiaus studijų draugas P. Čistiakovas.

N. Silvanavičius į Peterburgo dailės akademiją sugrįžo būdamas kvalifikuotas dailininkas, turėdamas šios mokymo įstaigos diplomą, tačiau ir toliau uoliai lavino piešimo įgūdžius, kartu su kitais Mozaikos skyriaus studentais studijuodamas gyvą modelį. Lietuvos dailės muziejuje esantys 1867 ir 1868 metais N. Silvanavičiaus piešti vyrų aktai pasižymi ne tik atlikimo precizija, tiksliu apimčių modeliavimu, bet ir išraiškingais figūrų siluetais, o tai itin svarbu mozaikos mene.

1870 m. baigęs Peterburgo dailės akademijos Mozaikos skyrių, N. Silvanavičius liko dirbti akademijos Mozaikos dirbtuvėse jaunesniuoju dailininku mozaikininku. 1874 m. jis gavo I klasės dailininko mozaikininko vardą, o 1876 m. už mozaiką "Judo pabučiavimas" – akademiko mozaikininko titulą. 1885 m. jis buvo paskirtas Peterburgo dailės akademijos vyresniuoju dailininku mozaikininku. Dirbdamas Mozaikos dirbtuvėse N. Silvanavičius vadovavo studentų praktikai, buvo malonus gidas visiems čia apsilankantiems.

Laiko ir ištvermės reikalaujančiam mozaikos menui dailininkas atidavė 33 kūrybinio darbo metus. Mozaikas jis kūrė pagal kitų autorių kūrinius. Iš smulkiausių smaltos gabaliukų sugebėdavo sudėlioti monumentalias mozaikas, žavinčias išraiškingu piešiniu ir gyvomis spalvomis. N. Silvanavičiaus mozaikos buvo vertinamos už kruopštų atlikimą, pirmavaizdžio stiliaus ypatybių išsaugojimą. Deja, dailininkas buvo žinomas tik siaurame bendraminčių rate.

Kai kurios N. Silvanavičiaus mozaikos, prieš įmontuojant jas į cerkvių interjerus, buvo eksponuotos Peterburge ir užsienyje. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė mozaika "Judo pabučiavimas", sukurta pagal Karlo Briulovo kartoną. Kartu su pagalbininku Michailu Ščetininu dailininkas ją kūrė dešimt metų. Mozaika kainavo 21 900 rublių (be medžiagų), buvo eksponuota Peterburgo dailės akademijos parodoje, taip pat Berlyne, Kopenhagoje ir Paryžiuje, visur buvo labai gerai įvertinta. Ypač buvo giriamas už meistriškumą N. Silvanavičius. Aleksandras Borovskis apie šią mozaiką rašė: "Kristaus figūra yra nuostabi. Tai labai subtilus ir švelnus, žavintis savo spindesiu atvaizdas; nepriekaištingai pajaustas ir perteiktas draperijų, banguojančių per visą figūrą, charakteris. Judo galva itin sėkmingai modeliuota pustoniais, – to nelengva net aliejinėje tapyboje pasiekti... Nenuostabu, kad už šį kūrinį akademija Silvanavičiui suteikė akademiko titulą" ("Kraj", 1898, Nr. 17). Lyginant su N. Silvanavičiaus darbu, M. Ščetinino kurtose mozaikos vietose piešinys buvo silpnesnis, koloritas – blankesnis (apaštalų ir Judo draperijos).

1899 m. Peterburgo dailės akademijos parodoje dėmesį atkreipė N. Silvanavičiaus mozaika "Šv. Jonas Evangelistas", sukurta pagal T. Neffo paveikslą (vėliau sumontuota Prisikėlimo cerkvėje Peterburge). Mozaikoje, kurią dailininkas kūrė 14 mėnesių ir kuri kainavo 3500 rb, pasak A. Borovskio, pasireiškė "visi mūsų dailininko pranašumai: tikslus originalo piešinio ir kolorito perteikimas, pirmavaizdžiui būdingų ypatybių išlaikymas, tai leidžia kiekvienam, susipažinusiam su Neffo darbais, jį šioje mozaikoje atpažinti" ("Kraj", 1899, Nr. 25).

Be "Judo pabučiavimo", N. Silvanavičius sukūrė kitų Peterburgo Isakijaus soboro mozaikų atskiras dalis. Evangelistus vaizduojančiose kupolo burių mozaikose jis padarė šv. Mato galvą ir angelą, šv. Morkaus ranką su knyga bei dalį draperijų, taip pat šv. Luko angelą su Marijos paveikslu. N. Silvanavičius sukūrė Nojų vaizduojančios mozaikos viršutinę dalį, padarė dvi figūras "Paskutinei vakarienei" Isakijaus soboro ikonostase (virš karališkųjų vartų). Prie šio kūrinio dailininkas dirbo kartu su mozaikininku Ivanu Lavereckiu.

B.d.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:14:37 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba