Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-12-16 nr. 3075

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
UŽDEGIMAS
17
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE6

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI2
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Agnė Biliūnaitė.
"GALIMYBĖ EUROPOJE: KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS IR REGIONINĖ PLĖTRA"
1
• PASKELBTI LIETUVOS NACIONALINIŲ PREMIJŲ LAUREATAI
• KOKIĄ NAUDĄ MENININKUI SUTEIKIA JO STATUSAS?
• IDEALAI IR TIKROVĖ

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
LAIŠKAS EILĖRAŠČIŲ KNYGOS "P.S." AUTOREI
16
• Paulina Žemgulytė.
KELIOS PASTABOS ELEGANTIŠKAI KNYGUTEI
  Alfredas Guščius.
BUVO KAIMAS, KAIMAS TEBĖRA
2
• BALTAS
• RAŠTAI
• SAPNŲ LIUDININKAS
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Vitas Areška.
VISĄ ŠIMTMETĮ PERŽINGSNIAVĘS POETAS

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
PALINKĖKIM KIBIRKŠČIŲ
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
APIE BEVEIK LAIMINGĄ MEILĘ
• OSKARAS KORŠUNOVAS RUOŠIASI PREMJERAI OSLE2

DAILĖ 
• KOKSAI ESI, ŽMOGAU, KAM IR KODĖL GYVENI?
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
BALTIJOS STIKLAS
1

KINAS 
• GRUZIJOS KINAS LAIKOSI TRADICIJŲ2

PAVELDAS 
• Dalia Tarandaitė.
PRISIMENANT DAILININKĄ NIKODEMĄ SILVANAVIČIŲ
1

MENO DIS/KURSE* 
• Tomas Pabedinskas.
XXI A. FOTOGRAFIJA "KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOSE"

POEZIJA 
• STASYS STACEVIČIUS2
• AUŠRA KAZILIŪNAITĖ57

PROZA 
• Rūta Latinytė.
SVEIKAS PROTAS
10

VERTIMAI 
• Charles Bukowski.
SAVIŽUDIS
19

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ausra Matuleviciute.
BE ĮPAKAVIMO!
2
• ŽIEMA, ŽIEMA,
SNAIGĖS VEIDĄ BUČIUOJA...
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Remigijus Venckus.
NUO 60 IKI 120 HZ DAŽNIO / NUO 95 IKI 120 DPI
4

FOTOGRAFIJA 
•  Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas.
VIEŠKELIAIS Į JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRĄ
3

KRONIKA 
• BULVYTĖS IR DRAKONAI1
• "Į KNYGOS PRISTATYMĄ LYG PER VILNIŲ, LYG PER HIMALAJUS..."2
• "POEZIJOS PAVASARIS 2006"2
• "DRAMATURGŲ KALVĖS" VEIKLA ĮSIBĖGĖJA
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO

SKELBIMAI 
• GERBIAMI LEIDĖJAI IR VERTĖJAI!
• PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS32

DE PROFUNDIS 
• Tezaurus Vilensis.
GEROVĖ ĮSTATYMŲ PAISYMO ASPEKTU
• ŠVENTINIS RETRO3

KNYGOS

BUVO KAIMAS, KAIMAS TEBĖRA

Alfredas Guščius

[skaityti komentarus]

Džiugu, kad tautos istorija, jos paveldas įvairiais būdais atsispindi knygose. Gyvenimas "ant žemės" yra vis trapesnis, nepastovesnis. Permainų daug, jos keičia ne tik gimto krašto gamtovaizdį, bet ir demografiją, agrokultūrą, architektūrą, kelių infrastruktūrą. Jaunesnieji vis labiau pamirš, o jauniausieji ir visai nebežinos, kaip žmonių buvo gyventa tarybų valdžios metais, o ką bekalbėti apie gyvenimą "prie Smetonos". Permainų pojūtį kultūros žmonės jautė seniai, todėl stengėsi nuo laiko erozijos išgelbėti išliekamąją vertę turintį tautos paveldą. Sovietmečiu buvo populiarios kraštotyrinės ekspedicijos. Remiantis jų metu sukaupta medžiaga, vėliau būdavo rengiami leidiniai apie įvairias Lietuvos vietoves. Šis svarbus kultūrinis darbas su tam tikrais priešokiais tęsiamas ir šiandien. Pavyzdžiui, leidykla "Versmė" yra sumaniusi seriją leidinių apie Lietuvos valsčius.

Sėkmingai etnografijos srityje dirba ir Albinas Batavičius, išleidęs trečią knygą apie gimtąjį Tauragės kraštą – monografiją "Devynakiai"*. Kraštotyrinių leidinių kontekste gerai matyti jos originalumas. Visų pirma, jis pasireiškia leidinio formoje, kuri primena tipišką senų laikų lietuvių (daugiausia kaimiečių) namuose turėtą albumą. Nuotraukų "Devynakiuose" daug, ir jos užima ne mažiau vietos nei tekstas. Ikonografinis knygos turinys turtingas, nes nuotraukos (nespalvotos), namų statybų projektai, schemos, archyvų dokumentų faksimilės skleidžia "nebylią" informaciją, suprantamą daugeliui. Nuotraukose atsispindi daug devynakiškių gyvenimo momentų – darbas laukuose ir prie namų, krikštynos, vestuvės, laidotuvės, jubiliejai, šventės, tarnyba smetoninėje ir tarybinėje armijoje, knygos autoriaus bei kaimiečių kelionės, susitikimai su užsienio lietuviais, su Prezidentu Valdu Adamkumi, su popiežiumi Jonu Pauliumi antruoju. O vertingiausia – žmonės: įdomu stebėti jų veido bruožus, figūras, aprangą, papuošalus, prisiminti anų laikų madas.

Sukūręs knygą, kaip savotišką paminklą, autorius tarsi ir sau, ir kitiems žemiečiams pratęsė egzistenciją gimtinėje, kurios realybėje nebėra (Devynakiai išnyko 8 dešimtmetyje). Panašų kilnų darbą yra atlikęs ir vienas literatūrinis personažas – V. Bubnio romano "Atleisk mūsų kaltes" (1989) protagonistas Jurgis Pikūnas, atkūręs išnykusio Pagraižių kaimo sodybas simboliniame makete. Jurgis vaikšto po tas "sodybas", iki smulkmenų prisimena trobų, svirnų, avilių, šulinių buvimo vietas ir kaip su gyvais kalbasi su jų buvusiais šeimininkais. Praeities iliuzinis grąžinimas, sąsajų su ja simbolinis pratęsimas – patraukli romano idėja; kaip rodo laikas, tokia nostalgiška pomelioracinio Lietuvos kaimo žmonių psichologija nebuvo vien tik kerpėmis apaugęs ir ironijos vertas anachronizmas. Albinas Batavičius – jaunesnės kartos atstovas (g. 1938), tačiau ir jis "serga" tokia pat, kaip ir Jurgio Pikūno, liga. Ir tokių inteligentų, mylinčių gimtines ne vien žodžiais, dar atsiranda nemažai – jie organizuoja išvykas, tvarko kapus, stato kryžius, paminklus, piešia giminių genealoginius medžius, rengia gentainių susitikimus. O kai kurie, kaip Albinas Batavičius, parašo ir įdomias monografijas.

Devynakių kaimo istorijoje akcentuoti pagrindiniai skaitytojams žinotini faktai. Pradžioje pabertas žiupsnelis žinių apie Karšuvos žemę, apie šio krašto žmonių kovas su kryžiuočiais, apie pastatytas bei sudegintas pilis. Toliau esame supažindinami su Devynakių kaimo gamta, su pirmaisiais šioje vietovėje apsigyvenusiais valstiečiais (maždaug nuo XVII a. vidurio). Pateiktos pirmųjų savininkų pavardės, nurodyta turimos žemės, pasekta sklypų, miškų, trobesių dalijimosi pėdsakais. Faktai paimti iš senųjų archyvų, rašytų rusų, lenkų kalbomis. Remdamasis ir šiais, ir vėlesniais faktais, autorius gana tiksliai rekonstruoja žemės reformos eigą nuo kaimo gyvenvietės iki viensėdžių. Įdėmiai atskleista šio kaimo pavadinimo etimologija.

Įdomiausia monografijos dalis – pasakojimai apie Devynakių kaimo gyventojus ir jų palikuonis. Autorius turi ekonomisto diplomą, tačiau teksto pasakojimo komponavimas, rašymo stilius, kalbos vaizdinių priemonių panaudojimas prilygsta talentingo filologo plunksnai. Monografiją jis rašė ne tik kaip tikslią ir moksliškai sausą Devynakių kaimo istoriją, bet kaip jo gyventojų likimų, charakterių, įvykių apybraižą. Rašė kaip rašytojas, kartu su pateikiamais faktais stengdamasis pažvelgti ir į kaimynų…veidus, grybštelti ir sielos sferą, apibūdinti aprašomųjų išvaizdą, charakterius. Pasakojimas turi bendrą ašį, kadangi pateikiamas pirmuoju asmeniu. Autentiškumo pasiekti nebuvo sunku, kadangi autorius su beveik visais devynakiškiais buvo pažįstamas, o apie mirusiuosius išgirdęs iš kitų kaimynų lūpų. Knygoje išryškėja ir paties autoriaus dvasinis santykis su aprašomaisiais "personažais" – šiltas, mylintis. Per gana ilgą pasakojimą atsiskleidžia ir autoriaus biografijos kaita nuo piemenuko, kaimo muzikanto iki studento ir iki profesionalaus artisto LTSR Liaudies buities muziejaus Klojimo teatre (vėliau vadinamo Povilo Mataičio etnografiniu ansambliu).

"Aplankęs" Devynakių kaimo gyventojus, atitinkamą dėmesį skyręs ir savo tėvo, motinos, patėvio charakteristikoms, A. Batavičius monografijos dar neužbaigia. Tekstas labiausiai patrauks tuos, kas profesionaliai domisi mūsų tautos kaimo senąja statyba, architektūra, kaimiečių žemės darbais, papročiais, burtais. Gana didelis tekstas skirtas devynakiškių kaimo valgiams; stebina jų gausumas ir įvairumas. Pro autoriaus akis nepraslydo nė viena devynakiškių gyvenimo kertelė – sužinome, kuo jie rengėsi, kur miegojo, kaip gaminosi apavą, net ką rūkė. Kadangi pačiam Albinui vaikystėje teko piemens dalia, tai plačiai aprašyti piemenukų ir kitų kaimo vaikų žaidimai, išdaigos, apranga, valgis. Nepamiršta ir tai, kokios ligos įsisukdavo į kaimiečių gretas ir kaip jie nuo jų gydėsi. Tautosakininkus ši monografija irgi užganėdins – esama duomenų apie religines ir kalendorines šventes, vardynas, patarles, keiksmažodžius. Dainininkams, muzikantams A. Batavičius padarė šventę, pateikdamas didžiausią lobyną Devynakiuose bei Tauragės krašte dainuotų dainų, politinių balabaikių, grotų melodijų, šoktų šokių. Dainos pateiktos su melodijų gaidomis.

Monografija apie Devynakius – kol kas solidžiausias A. Batavičiaus veikalas, gražiai papildysiantis Lietuvos tūkstantmečiui skirtų leidinių biblioteką.

___________________

Batavičius. A. TAURAGĖS KRAŠTAS. DEVYNAKIAI – KARŠUVOS ŽEMĖS KAIMAS. – Vilnius–Tauragė, 2005.

 

Skaitytojų vertinimai


56819. virginija :-) 2010-01-18 13:15
labai patiko recenzija apie ALBINO BATAVICIAUS KNYGA SIRDINGAI DEKINGA

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:14:31 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba