Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-12-16 nr. 3075

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
UŽDEGIMAS
17
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE6

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI2
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
 Agnė Biliūnaitė.
"GALIMYBĖ EUROPOJE: KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS IR REGIONINĖ PLĖTRA"
1
• PASKELBTI LIETUVOS NACIONALINIŲ PREMIJŲ LAUREATAI
• KOKIĄ NAUDĄ MENININKUI SUTEIKIA JO STATUSAS?
• IDEALAI IR TIKROVĖ

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
LAIŠKAS EILĖRAŠČIŲ KNYGOS "P.S." AUTOREI
16
• Paulina Žemgulytė.
KELIOS PASTABOS ELEGANTIŠKAI KNYGUTEI
•  Alfredas Guščius.
BUVO KAIMAS, KAIMAS TEBĖRA
2
• BALTAS
• RAŠTAI
• SAPNŲ LIUDININKAS
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Vitas Areška.
VISĄ ŠIMTMETĮ PERŽINGSNIAVĘS POETAS

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
PALINKĖKIM KIBIRKŠČIŲ
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
APIE BEVEIK LAIMINGĄ MEILĘ
• OSKARAS KORŠUNOVAS RUOŠIASI PREMJERAI OSLE2

DAILĖ 
• KOKSAI ESI, ŽMOGAU, KAM IR KODĖL GYVENI?
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
BALTIJOS STIKLAS
1

KINAS 
• GRUZIJOS KINAS LAIKOSI TRADICIJŲ2

PAVELDAS 
• Dalia Tarandaitė.
PRISIMENANT DAILININKĄ NIKODEMĄ SILVANAVIČIŲ
1

MENO DIS/KURSE* 
• Tomas Pabedinskas.
XXI A. FOTOGRAFIJA "KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOSE"

POEZIJA 
• STASYS STACEVIČIUS2
• AUŠRA KAZILIŪNAITĖ57

PROZA 
• Rūta Latinytė.
SVEIKAS PROTAS
10

VERTIMAI 
• Charles Bukowski.
SAVIŽUDIS
19

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ausra Matuleviciute.
BE ĮPAKAVIMO!
2
• ŽIEMA, ŽIEMA,
SNAIGĖS VEIDĄ BUČIUOJA...
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Remigijus Venckus.
NUO 60 IKI 120 HZ DAŽNIO / NUO 95 IKI 120 DPI
4

FOTOGRAFIJA 
•  Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas.
VIEŠKELIAIS Į JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRĄ
3

KRONIKA 
• BULVYTĖS IR DRAKONAI1
• "Į KNYGOS PRISTATYMĄ LYG PER VILNIŲ, LYG PER HIMALAJUS..."2
• "POEZIJOS PAVASARIS 2006"2
• "DRAMATURGŲ KALVĖS" VEIKLA ĮSIBĖGĖJA
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO

SKELBIMAI 
• GERBIAMI LEIDĖJAI IR VERTĖJAI!
• PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS32

DE PROFUNDIS 
• Tezaurus Vilensis.
GEROVĖ ĮSTATYMŲ PAISYMO ASPEKTU
• ŠVENTINIS RETRO3

AKTUALIJOS

"GALIMYBĖ EUROPOJE: KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS IR REGIONINĖ PLĖTRA"

Agnė Biliūnaitė

[skaityti komentarus]

Gruodžio 1 d. vykęs forumas "Galimybė Europoje: kūrybinės industrijos ir regioninė plėtra" – antrasis Europos kultūros programų centro ir Britų tarybos Lietuvoje organizuojamas renginys. Pirmasis – konferencija "Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai" – vyko 2003 metais. Šiuo renginiu pirmą kartą Lietuvoje buvo pabandyta apžvelgti kūrybines industrijas – naują galimybę, kuri kultūrą pristato kaip aktyvų šalies ekonominės ir socialinės plėtros komponentą.

Didžiulis susidomėjimas kūrybinių industrijų plėtros galimybėmis Lietuvoje konferencijos rengėjus paskatino 2004 m. pavasarį inicijuoti naują projektą: padedant Jungtinėje Karalystėje sukurtai metodikai, buvo parengti Alytaus ir Utenos apskričių kūrybinių industrijų žemėlapiai. Forumo tikslas buvo supažindinti dalyvius su ekonominiais kūrybinių verslų rodikliais ir paties sektoriaus plėtros galimybėmis bei įvertinti kultūros sektoriaus svarbą ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam šalies vystymuisi. Forumui vadovavo Europos kultūros programų centro direktorė Elona Bajorinienė ir Britų tarybos Lietuvoje direktorė Lina Balėnaitė. Pranešimus skaitė ir patirtimi dalinosi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Jungtinės Karalystės kūrybinių industrijų specialistai. Susirinkusius pasveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas ir Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Colinas Robertsas.

Kultūros ministerijos Informacinės plėtros skyriaus vedėjas Rasius Makselis supažindino su kūrybinėmis industrijomis ir valstybine kultūros politika. Bendradarbiavimas su britais paskatino ištirti kūrybinių industrijų situaciją Lietuvoje, ypač regionuose. Tai bandomasis projektas, dedantis pamatus ateityje ketinamai parengti nacionalinei kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijai, tai yra KI žemėlapiui. Čia įeitų sritys, kurios Alytaus ir Utenos apskričių tyrimo projekte nebuvo paliestos, pavyzdžiui, edukacinis lavinimas, visuomenės informavimas, intelektualinė nuosavybė ir kita. R.Makselis teigė, kad toks dokumentas galėtų būti paruoštas 2006 m. IV ketvirtį, tuo tarpu latviai savo šalies kūrybinių industrijų (KI) planą rengiasi užbaigti 2007-aisiais, o estai jį jau padarė 2003 metais. Iš minėto dviejų regionų tyrimo peršasi akivaizdžios išvados. Būtina tobulinti finansavimo sąlygas, propaguoti kūrybines industrijas ir rinkti informaciją. Kultūros ministerija tolesnius planus įgyvendins bendradarbiaudama su Ūkio ministerija, buvo ketinama taip pat įtraukti Švietimo ir mokslo ministeriją, tačiau ji atsisakė. Kaip teigė R. Makselis, kūrėjai ir kūrybinių industrijų formuotojai neturėtų laukti paramos iš valstybės, o patys privalėtų būti atviri socialinei tikrovei. Todėl švietimo sistemos įtraukimas yra neišvengiamas, ir tokios problemiškos sritys kaip vartojimo kultūra, kultūros vadyba gali būti plėtojamos ir tobulinamos tik kooperuojantis su Švietimo ir mokslo ministerija. Kūrybinis produktas, meno kūrinys kartu yra ir ekonomikos produktas. O kūrybinės industrijos gamina kūrybinį produktą, kuris sukuria pridėtinę vertę. Todėl Ūkio ministerijos politika, remdama smulkųjį ir vidutinį verslą, tiesiogiai siejasi su kūrybinėmis industrijomis. Buvo išskirtos šios Kultūros ministerijos kompetencijai tenkančios kultūros politikos sritys, susijusios su KI plėtra:

• profesionalus ir mėgėjų menas;

• kultūros paveldo išsaugojimas;

• etninė ir regionų kultūra;

• bibliotekų ir muziejų teikiamos kultūros paslaugos;

• visuomenės informavimo politika;

• intelektinės nuosavybės apsauga;

• leidybos ir kino pramonė;

• tarptautiniai kultūros ryšiai.

R.Makselio teigimu, KI padėtų atskleisti visuomenės kūrybinį potencialą. Būtina skatinti sektoriaus pripažinimą verslo ir kultūros terpėje.

Kūrybinių industrijų Alytaus ir Utenos regionuose tyrėjų pagrindinę komandą sudarė keturi asmenys: Gintautas Mažeikis, ŠU Filosofijos katedros vedėjas ir Kultūrinės antropologijos centro direktorius; Jūratė Černevičiūtė, VU Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros docentė; Ingrida Tatarūnė, Zarasų rajono savivaldybės Planavimo ir finansų skyriaus vyr. specialistė; Algimanta Ščiglinskienė, Alytaus verslo konsultacinio centro direktorė. Kaip sakė konferencijos organizatorė E. Bajorinienė, tai buvo eksperimentas, sutelkęs bendram darbui savivaldybės, verslo ir akademinio pasaulio atstovus.

Gintautas Mažeikis, grupės lyderis, pripažino, jog trinties nebuvo išvengta, bet tokioje situacijoje tai natūralu. Tyrimo grupė surengė daug susitikimų su kultūros ir verslo atstovais, kurių nesusikalbėjimas buvo dar akivaizdesnis. Daugelis politikų kritikuoja kultūros sektorių, kuris nedalyvauja rinkoje. Todėl KI tyrimu buvo bandoma išsiaiškinti, kiek tai realiai įmanoma. Pirmiausia atsiskleidė tokios problemos: mažas KI sektoriaus indėlis į BVP (tačiau pasaulyje KI dažnai vadinama pramoninės ekonomikos revoliucija), žinių ekonomikos plėtros trūkumas, naujų, konkurencingų meninių projektų poreikis. Pagrindiniai tyrimo tikslai – įvertinti KI plėtros galimybes, kliūtis, tikslingumą bei atskleisti, kiek efektyviai KI laiduoja verslo ir kultūros sąveiką. Viena silpniausių vietų, anot G.Mažeikio, gebėjimų vadybos Lietuvoje nebuvimas. Tyrėjai dirbdami rėmėsi britų tyrimų pavyzdžiu (Creative Industrines Task Force), britų KI žemėlapių sudarymo principais, statistinių duomenų analize, anketavimu, klasterine analize (taip pat pasiskolinta iš Britanijos KI specialistų) bei gebėjimų tyrimu. Paaiškėjo, kad įvairios KI institucijos ir įstaigos yra viena su kita susijusios uždarais priklausomybės ryšiais ir dažnai stengiasi viena kitai trukdyti, užuot padėjusios. Tyrimo pradžioje buvo daug diskusijų dėl KI identifikavimo metodų, paties kūrybinių industrijų termino (ar į jį įeina muziejai, bibliotekos ir turizmo įstaigos), komercinių ir nekomercinių kūrybinių industrijų.

Alytaus verslo konsultacinio centro direktorė Algimanta Ščiglinskienė išsamiau supažindino su kūrybinėmis industrijomis Alytaus regione. Čia yra 544 organizacijos ir įmonės, susijusios su kūrybinėmis industrijomis; jos sudaro 11,29% visų subjektų, užsiimančių ekonomine veikla (Varėnoje – 18%, Lazdijuose – 3%, Druskininkuose – 22%, Alytaus rj. – 17%, Alytaus mieste – 34%). Didžiausią dalį sudaro suvenyrų gamyba ir prekyba, meno dirbiniai ir juvelyrika (25%), daug kultūros centrų, kurie, deja, konkuruoja su privačiu sektoriumi. Regione yra keletas sėkmingų kūrybinių industrijų pavyzdžių: Japoniškas sodas, Tarzanų takai, Alytaus tekstilės rūmai, Grūto parkas, Vandens atrakcionų parkas. Situacijos analizė leido daryti išvadą, kad ten, kur pramonė išvystyta mažiau, kūrybinių industrijų yra daugiau. Tyrimas parodė, kad trūksta informacijos, kuri atskleistų KI reikšmę ir galimybes regiono ekonomikos vystymuisi. Būtinas dialogas su politikais, NVO ir verslo atstovais. Nėra regiono KI vystymo strategijos, jis neskatinamas, nėra KI infrastruktūros, projektų finansavimo iš ES struktūrinių fondų mechanizmo, nors KI yra puiki priemonė ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti, verslui vystyti ir regiono patrauklumui didinti.

Zarasų rajono savivaldybės Planavimo ir finansų skyriaus vyr. specialistė Ingrida Tatarūnė konferencijos dalyviams pateikė Utenos regiono tyrimo išvadas. Neatsilikdama nuo Zarasų regiono atstovės, kuri pranešimo pradžioje surengė reklaminę akciją, pristatančią Zarasus kaip miškingiausią regioną, I.Tatarūnė savo apskritį apibūdino kaip turinčią didžiausius vandens telkinius. Dėl to kilo vienas pagrindinių nesutarimų tarp turizmo įstaigų bei savivaldybių atstovų ir kūrybinių industrijų atstovų. Anot G.Mažeikio, – miškai ir vanduo yra gražu, bet kur čia žmonės? Žmonių reikia, kad kurtųsi ir klestėtų kūrybinės industrijos, vien graži gamta nieko nereiškia. Taigi iš 2731 su ūkine veikla susijusio Utenos regiono subjekto 445 (tai yra 16%) užsiima kūrybine veikla. Dažniausiai pasitaikanti veikla ir dažniausiai iškylančios problemos: amatai (20,2%) – nėra asocijuotos struktūros, trūksta ekspozicinių erdvių, mažai amatininkai bendradarbiauja tarpusavyje, daugelis vis dar veikia nelegaliai; renginiai (29,2%) – nėra bendros organizacijų sistemos, per mažai renginių šaltuoju metų laiku, didžioji dalis renginių yra nekomerciniai, regione nėra didelės šiuolaikiškos salės, kuri leistų prailginti renginių sezoną; meno ir antikvarinių prekių rinka (8%), turizmo maršrutai (5,4%), leidyba (4,7%) – menka verslo patirtis, ribotas klientų aptarnavimas, nepakankamai panaudojamas žmogiškasis faktorius. Buvo tiriami Anykščiai, Ignalina, Molėtai, Utena, Visaginas ir Zarasai. Šalia kitų kūrybinių verslų buvo išskirti Utenos regione garsūs netradiciniai muziejai, tačiau pažymėtas netolygus jų teritorinis pasiskirstymas. Pastaruoju metu populiarėjančios kaimo turizmo sodybos, stovyklavietės pritraukia didesnius srautus turistų, tačiau jiems nesuteikiami jokie kūrybiniai "produktai".

Jūratė Černevičiūtė, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros docentė, pristatė gebėjimų išteklių ir poreikių analizę. Kadangi apklausta gana nedaug įmonių, šis projektas tėra bandomasis. Kūrybiniais verslais dažniausiai užsiima aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Dominuoja mažos įmonės. Kūrybinių industrijų atstovai, atsižvelgdami į vystomą veiklą, daugiausia dėmesio skiria specialiesiems gebėjimams. Daugelis respondentų pabrėžė tinklų, rėmėjų paieškos, renginių organizavimo, žmonių išteklių vadybos gebėjimus kaip labai svarbius KI veikloje. Akcentuotas gebėjimas bendrauti (daugelio įmonių atstovų nuomone, – įgimtas, kaip ir kūrybiškumas). Turėtų būti plačiau bendradarbiaujama su savanoriais, moksleiviais, neįgaliaisiais. Deja, neatsižvelgiama į vietinių bendruomenių gyvensenos būdus, regionų istoriją, mažai panaudojamos kultūros paveldas, KI neįtraukiamos į bendrą tinklą. Neanalizuojamas platesnis KI poveikis rajonų ir ypač kaimų bendruomenėms. J.Černevičiūtė supažindino su tyrimo komandos rekomendacijomis: integruoti vietines bendruomenes, remiantis vietinėmis vertybėmis ir gyvenimo stilium, skatinti savivoką ir visapusišką bendradarbiavimą, steigti regionų kultūrininkų asociacijas, sudominti vietinį jaunimą, atitraukti jį nuo globalios skaitmeninės kultūros ir užsiauginti naują kultūros vartotojų bei kūrėjų kartą, ieškoti pelningumo šaltinių, nedubliuoti kitų įmonių veiklos, ruošti švietimo sistemas ir specialistus.

Audronis Imbrasas pristatė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę "Dėl Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų paramos panaudojimo", pranešdamas, kad likę mažai laiko, iki bus padalinti struktūrinių fondų pinigai ateinantiems 6 metams, o tai gali būti didžiulė galimybė arba netektis Lietuvos kultūrai, kartu visoms kūrybinėms industrijoms.

Gintautas Mažeikis nuo tyrimo apžvalgos perėjo prie hipotezių. Jis pabrėžė, kad turizmo sektorius tiesiogiai nesantykiauja su KI, bet KI gali prasiveržti į šį sektorių. Dalis iškeltų hipotezių pasitvirtino, dalį teko atmesti. Pasipriešinimas ir baimė yra daug didesni, nei tikėtasi. Menininkai ir verslininkai, kaip galima buvo nuspėti, labai atitolę. Kuriami uždari kūrybiniai branduoliai, bet negalvojama apie bendradarbiavimo galimybes. KI dažnai neskiria jokio dėmesio savo legendos industriniam puoselėjimui. Bet rinkoje sėkmingomis KI pripažintos būtent tos, kurioms legendą kuria ir palaiko profesionalai.

Giedrius Jucevičius, Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Strateginio valdymo katedros docentas, skaitė pranešimą "Kūrybinės industrijos ir Lietuvos ekonominis konkurencingumas: tendencijos ir perspektyvos". Jis rėmėsi tokia pamatine aksioma: "Kūrybiška ekonomika = gerovės ekonomika (kūrybiškumas lemia naujoves, jos lemia našumą, kuris lemia gerovę)". Deja, Lietuva dar negamina produkcijos, orientuotos į kokybę, 75% viso BVP sukuriama žemųjų technologijų. Tuo tarpu kūrybinės industrijos labiau susijusios su aukštosiomis technologijomis. Mūsų šalyje svarbu skatinti didelę pridedamąją vertę generuojančią ūkinę veiklą. Čia ir slypi KI galimybės. G.Jucevičius pateikė kūrybinės industrijos sąvoką išskleidžiančią schemą:

MENINIAI PRODUKTAI (drabužiai ir jų priedai, dekoras, namų apyvokos daiktai, dovanos, žaislai, raštinės reikmenys);

VAIZDUOJAMASIS MENAS (meno dirbiniai, tapyba, skulptūra, fotografija, dizainas, mados);

ATLIKĖJŲ MENAI (šokiai, gyva muzika, teatras, cirkas, gatvės vaidinimai); AUDIOVIZUALINĖ VEIKLA (filmai ir videomenas, muzikos įrašai, radijas, interneto transliacijos);

MULTIMEDIJA (skaitmeninis menas, reklama, komunikacijos, švietimas, pramogos);

LITERATŪRA, KNYGOS IR LEIDYBA.

Tai horizontalus požiūris į KI. Tačiau būtų naudinga egzistuojančias pramonės įmones praturtinti kūrybinėmis industrijomis jose pačiose (vertikalus požiūris): tradicinėms šalies įmonėms rekomenduotina pamažu pereiti prie didesnės pridėtinės vertės veiklos; kūrybinius profesionalus įtraukti į tradicinių technologijų įmones; sujungti technologines ir socialines bei kultūrines kompetencijas. Pagrindinė kūrybinių industrijų nauda Lietuvoje, anot pranešėjo, būtų tokia: dideliu augimo potencialu pasižyminčio stipraus ūkio sektoriaus susiformavimas ir galimas poveikis kitiems sektoriams (pvz., turizmui); ekonominių ir socialinių sričių sanglaudos galimybė šalies regionuose; teigiamas poveikis šalies ir regiono įvaizdžiui; kūrybiškumo ir naujovių sklaida visuomenėje, kūrybiškų profesionalų vaidmens stiprėjimas įmonėse, organizacijų kultūros pokyčiai. Pranešimą "apvainikavo" Ch. Darwino mintis: "Ilgoje žmonijos (taip pat – ir gyvūnijos) istorijoje išliko rūšys, sugebėjusios efektyviausiai bendradarbiauti ir improvizuoti". Reikia nepamiršti, kad improvizacija įmanoma tik pasiekus didelio profesionalumo.

Latvijos Respublikos kultūros ministerijos KI specialistas Egonas Perševicas papasakojo apie KI plėtrą ir kultūros vartojimą Latvijoje. Estijos ekonominių tyrimų instituto atstovė supažindino su KI Estijoje ir KI žemėlapio rengimu. Abiejų šalių KI susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir lietuviškosios KI.

Popietinėje sesijoje mikrofonai buvo atiduoti Jungtinės Karalystės delegacijai, kuri informavo apie FOCI (kūrybinių industrijų forumą, www.foci.org.uk). Delegaciją sudarė: Jamesas Cornfordas (Niukaslio universiteto dėstytojas, Miesto ir regionų plėtros studijų centro (CURDS) mokslo darbuotojas), Geoffrey’s Brownas (EUCLID direktorius, konsultuojantis KI klausimais, www.euclid.info), Lyn Barbour (KI plėtros tarnybos direktorė Mančesteryje), Simonas Evansas (tyrinėjantis kūrybinių verslų branduolius, www.creativeclusters.com), Tomas Flemingas (konsultantas kūrybos klausimais, www.tfconsultancy.co.uk), Peteris Sinclairas (organizacijos "Pasienio valstybės" atstovas, "Šokolado fabriko", kūrybinės Londono programos iniciatorius).

Konferencijos pabaigoje prisistatė sėkmingiausios Lietuvos kūrybinės industrijos: "Visagino Country" (Elena Čekienė, Visaginas), "Utenos Indra" (Antanas Kibickas, Utena), Japoniškas sodas (Kęstutis Ptakauskas, Alytus), Grūto parkas (Birutė Kalinauskienė, Druskininkai).

 

Skaitytojų vertinimai


40007. h :-) 2007-07-22 18:27
gerai

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:14:30 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba