Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-12-16 nr. 3075

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
UŽDEGIMAS
17
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE6

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI2
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Agnė Biliūnaitė.
"GALIMYBĖ EUROPOJE: KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS IR REGIONINĖ PLĖTRA"
1
• PASKELBTI LIETUVOS NACIONALINIŲ PREMIJŲ LAUREATAI
• KOKIĄ NAUDĄ MENININKUI SUTEIKIA JO STATUSAS?
• IDEALAI IR TIKROVĖ

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
LAIŠKAS EILĖRAŠČIŲ KNYGOS "P.S." AUTOREI
16
• Paulina Žemgulytė.
KELIOS PASTABOS ELEGANTIŠKAI KNYGUTEI
•  Alfredas Guščius.
BUVO KAIMAS, KAIMAS TEBĖRA
2
• BALTAS
• RAŠTAI
• SAPNŲ LIUDININKAS
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Vitas Areška.
VISĄ ŠIMTMETĮ PERŽINGSNIAVĘS POETAS

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
PALINKĖKIM KIBIRKŠČIŲ
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
APIE BEVEIK LAIMINGĄ MEILĘ
• OSKARAS KORŠUNOVAS RUOŠIASI PREMJERAI OSLE2

DAILĖ 
• KOKSAI ESI, ŽMOGAU, KAM IR KODĖL GYVENI?
• Raimonda Kogelytė-Simanaitienė.
BALTIJOS STIKLAS
1

KINAS 
 GRUZIJOS KINAS LAIKOSI TRADICIJŲ2

PAVELDAS 
• Dalia Tarandaitė.
PRISIMENANT DAILININKĄ NIKODEMĄ SILVANAVIČIŲ
1

MENO DIS/KURSE* 
• Tomas Pabedinskas.
XXI A. FOTOGRAFIJA "KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOSE"

POEZIJA 
• STASYS STACEVIČIUS2
• AUŠRA KAZILIŪNAITĖ57

PROZA 
• Rūta Latinytė.
SVEIKAS PROTAS
10

VERTIMAI 
• Charles Bukowski.
SAVIŽUDIS
19

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ausra Matuleviciute.
BE ĮPAKAVIMO!
2
• ŽIEMA, ŽIEMA,
SNAIGĖS VEIDĄ BUČIUOJA...
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Remigijus Venckus.
NUO 60 IKI 120 HZ DAŽNIO / NUO 95 IKI 120 DPI
4

FOTOGRAFIJA 
•  Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas.
VIEŠKELIAIS Į JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRĄ
3

KRONIKA 
• BULVYTĖS IR DRAKONAI1
• "Į KNYGOS PRISTATYMĄ LYG PER VILNIŲ, LYG PER HIMALAJUS..."2
• "POEZIJOS PAVASARIS 2006"2
• "DRAMATURGŲ KALVĖS" VEIKLA ĮSIBĖGĖJA
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO

SKELBIMAI 
• GERBIAMI LEIDĖJAI IR VERTĖJAI!
• PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS32

DE PROFUNDIS 
• Tezaurus Vilensis.
GEROVĖ ĮSTATYMŲ PAISYMO ASPEKTU
• ŠVENTINIS RETRO3

KINAS

GRUZIJOS KINAS LAIKOSI TRADICIJŲ

[skaityti komentarus]

iliustracija
"37oC" (rež. Tamara Sulamanidzė, Georgijus Cchvedianis)

"Skalvijos" kino centre, Vilniuje, gruodžio 5–11 d. vyko Gruzijos kino festivalis, kuriame buvo parodyta ir klasikos, ir naujų filmų.

Gruzijos kino situaciją, naujus autorius, filmus apžvelgė Gruzijos teatro ir kino universiteto profesorius, kino istorikas, parlamento narys ZVIADAS DOLIDZĖ.

Gruzijos kinas buvo mėgstamas ir laukiamas Lietuvoje. Kaip dabar jis gyvena?

1990-aisiais mes, kaip ir jūs, atgavome nepriklausomybę. Tačiau iš karto nutrūko kino finansavimas. Valstybė iki šiol negali skirti daug lėšų filmų kūrimui. Deja, Gruzijoje niekas dorai nežino, kas yra prodiuserio darbas, filmų platinimas, todėl gauti iš kitur lėšų nepavyksta. Vis dėlto dešimtajame dešimtmetyje kinas buvo kuriamas. Tačiau kiekybė nebuvo tolygi kokybei. Negana to, vienas filmas būdavo kuriamas kelerius metus. Kino studija "Gruzija-film" kiekvieno filmo kūrimui patrupindavo tik po truputį. Pinigai baigdavosi, ir filmavimo grupė laukdavo kitų metų finansinės injekcijos. Taip nutiko ir su Ereklės Badurašvilio juostai "Dar viena gruziniška istorija", kuri įtraukta į festivalio programą. Ji filmuota ketverius metus. Pagrindinis herojus ne tik pasikeitė išoriškai, bet ir tapo keturių vaikų tėvu bei parlamento nariu. Būdavo, kad filmų herojai numirdavo, tada reikėdavo iš naujo kai ką perfilmuoti. Vienas filmas buvo kuriamas net devynerius metus.

Galima sakyti, jog neliko nė vienos normaliai dirbančios kino studijos. Anksčiau turėjome tris. Studija "Gruzija-film", kurioje būdavo kuriami ilgo metražo vaidybiniai filmai bei animaciniai, dabar pusę patalpų išnuomojo TV kanalui. Telefilmų studija, kurioje anksčiau būdavo kuriami geri televiziniai filmai, taip pat nieko nedaro. Trečiojoje – "Metraštininkas" – buvo kuriama dokumentika bei mokslo populiarinimo filmai. Ten likę žmonės sėdi ir laukia, kada valstybė jiems suteiks finansinę paramą kino kronikai kurti. Reikia neverkt, o daryt ką nors.

Ar yra privačių studijų?

Yra, bet kas iš to. Neturi jokios bazės – nei aparatūros, nei apšvietimo įrangos. Senoji sovietinė nuolat lūžta.

Ar keičiasi gruziniškas kinas, ar tęsia nacionalinio kino tradicijas?

Nepriklausomybės pradžioje pas mus pasirodžius holivudiniam, prancūziškam kinui, režisieriai pradėjo mėgdžioti. Nieko gera neišėjo. Pavyzdžiui, pamėgino kurti psichologines dramas. Žmonės, pažiūrėję tokius filmus, išeidavo iš salės nieko nesupratę ir piktindavosi, kad tiek pinigų į balą išmesta. Pasakysiu atvirai – Gruzijoje yra daug talentingų kino režisierių, bet tik keli iš jų sukuria gerus filmus. Juk ne visad geras poetas parašo puikias eiles.

Pagrindiniai Gruzijos kino žanrai – komedija ir istorinis filmas. Suprantama, istoriniams reikia daugiausia lėšų. Pastaraisiais metais sėkmingiausiai kuriami trumpi filmai. Jie keliauja į festivalius, rodomi per TV. Ilgametražiai įtraukiami į kino teatrų repertuarus ir rodomi dvi, tris savaites. (Tiesa, Tbilisyje, kuriame gyvena per milijoną žmonių, tėra trys kino teatrai.)

Daug kino režisierių dirba televizijoje, kuria TV serialus. E. Badurašvilis sukūrė detektyvinį serialą. Žmonės mieliau žiūri savo filmus nei meksikietiškas muilo operas.

Neseniai pas mus vyko toks festivalis: tris mėnesius kiekvieną vakarą, išskyrus savaitgalius, žmonės vienam TV kanale galėjo žiūrėti gruziniškus filmus, sukurtus nuo 2000-ųjų. Kadangi buvau žiuri narys, teko viską pamatyti. Nustebino, kad tiek daug trumpų filmų. Dauguma, deja, niekam tikę. Eksperimentiniai, dokumentiniai, filosofinio pobūdžio filmai neatitinka gruziniško kino tradicijų. Savo draugams režisieriams kartoju – jei nori ką pasakyti, kalbėk trumpai ir aiškiai. Nereikia dviejų trijų valandų problemai atskleisti. Jei kuriate komediją – pralinksminkit publiką. Nors kartais tos komedijos labiau primena tragedijas.

Žiūrėjau naujos kartos režisieriaus Levano Glončio dokumentinį filmą "Svogūninės ašaros". Jo herojus – talentingas muzikantas. Jis, kaip ir Joselianio herojus filme "Gyveno strazdas giesmininkas", vis bėga, sukasi, bet spėja sugroti savo partiją. Nors didelis laiko nuotolis tarp abiejų filmų sukūrimo, tačiau ir išgalvotas, ir realus herojus turi panašumų. Gal tai rodo, jog nacionalinis charakteris mažai kinta?

iliustracija
"Tuščios erdvės" (rež. Micho Borašvilis)

Gal... Vis dėlto Joselianio Gija, nors moka viską, bet taip ir nesuranda savęs. Režisierius, paskutiniuose kadruose rodydamas laikrodžio rodyklę, norėjo pasakyti žiūrovui, jog reikėjo vaikinui padėti, tik truputį jį stumtelėti, ir jis būtų išgelbėtas. Joselianis nužudo savo herojų, nes toks jis nereikalingas. Levano muzikantas Rezo Kikvadė surado savo vietą gyvenime, nors ir svetimame krašte. Jis dirba, todėl turi gyventi.

Kokius paminėtumėt naujus vardus Gruzijos kine?

Naujos kartos režisieriai – festivalio svečiai: Levanas Glontis, Ereklė Badurašvilis, Levanas Andžaparidzė. Taip pat Levanas Zakariašvilis, kurio juosta "Tbilisis Tbilisis" šiais metais pristatyta "Oskaro" apdovanojimui. Levano Tutberidzės filmas "Kelias į Karabachą" šiais metais Anapos tarptautiniame kino festivalyje pelnė Pagrindinį prizą. Į jūsų festivalio programą įtraukti mūsų universiteto absolventų bei studentų filmai suteikia vilties, kad jie tęs Gruzijos kino tradicijas.

Ar į kino profesionalų ratą įsileidžiate žmonių iš šalies?

Kodėl gi ne. Trumpų filmų programoje galėjote matyti Majos Kikabidzės filmą "Pasimetę iliustracijoje". Mergina baigė Dailės akademiją, yra dailininkė. Dabar studijuoja režisūrą. L. Zakariašvilis baigė fiziką, vėliau – režisūrą. Pirmas jo trumpas filmas Oberhauzeno kino festivalyje pelnė Pagrindinį prizą.

Ar dar kuria kiną mums žinomi vyresnės kartos kino žmonės?

Gruzijos kino patriarchas Rezo Čcheidzė, kuriam dabar aštuoniasdešimt, šiuo metu kuria religinio pobūdžio filmą "Žvakė ant Kristaus kapo". Jis filmavo Egipte, Izraelyje, Gruzijoje, pasikvietė aktorių iš Rusijos. "Pirosmanio" režisierius Georgijus Šengelaja šiomis dienomis kino teatruose pristatė naują savo juostą "Važiavo traukinys". Jo brolis Eldaras Šengelaja jau nebekuria kino, nuėjo į politiką, kartu dirbame parlamente. Tiesa, jis ir Kinematografininkų sąjungos pirmininkas. O. Joselianis bei Michailas Kabachidzė gyvena ir kuria Paryžiuje. Dmitrijus Cincadzė išvyko į Vokietiją. Ten sukūrė filmą, kuris San Sebastiano festivalyje gavo Pagrindinį prizą. Tengizas Abuladzė mirė. Garsūs aktoriai dažniausiai filmuojasi kitų šalių režisierių kuriamuose filmuose. Aišku, daugiausia jie vaidina teatre. Pavyzdžiui, Sofiko Čiaureli dideliuose savo namuose įkūrė vieno aktoriaus teatrą. Kiekvieną vakarą ji ar kas kitas vaidina monospektaklius. Į juos mielai eina žiūrovai.

Ar daug žmonių nori studijuoti kino specialybes?

Labai daug. Šiuo metu mūsų fakultete mokosi 300 studentų. Kasmet priimama naujų studentų į kino režisieriaus, operatoriaus, kritiko, istoriko specialybes. Į aktoriaus – tik kas ketveri. Aišku, ne visi baigę kuria kiną, savaime atsisijoja. Gabiems jauniems žmonėms retai pavyksta gauti finansavimą ilgametražiam filmui, todėl jie kuria trumpus.

Sakėte, kad ruošiami kino istorikai, kritikai, galbūt sėkmingai leidžiamos kino teorijos, istorijos knygos?

Esu parašęs Gruzijos kino istorijos vadovėlį mokykloms. Nuo Gruzijos kino pradžios iki šių dienų. Išleidau už savo lėšas – 250 egzempliorių, deja, be fotografijų. Greitai išpirko.

Mokyklose vaikams dėstoma menų disciplina, jie supažindinami su įvairiomis meno šakomis. Vieneri metai skirti Gruzijos kinui. Deja, aukštosioms mokykloms dar neturime Gruzijos kino istorijos knygos. Mano tėvas – kino istorikas, anksčiau leisdavo knygas apie atskirus Gruzijos kino periodus, apie režisierius, tačiau bendros kino istorijos nėra. Universiteto rektorius manęs paprašė, kad imčiausi šio darbo. Teks tam skirti laiko.

Kalbėjosi SONATA ŽALNERAVIČIŪTĖ

 

Skaitytojų vertinimai


20614. a k :-) 2005-12-22 22:32
hm.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:14:25 Oct 23, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba