Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-26 nr. 2909

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rasa Paukštytė.
"VASAROS VIDEOSTUDIJA" JUODKRANTĖJE - NEAKADEMINIŲ AISTRŲ IR KŪRYBINIŲ AMBICIJŲ PAKRANTĖ
3
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI4
• PARODOS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
 Valdas Banaitis.
MAŽŲ KALBŲ EUROPA
4
• POETO BERNARDO BRAZDŽIONIO LAIDOTUVIŲ TVARKARAŠTIS

SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ 
• EDVARDAS VAITKUS

PROZA 
• Vydas Astas.
GARSAI IR NATOS
2

POEZIJA 
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ3
• RAIMONDA JURČENKIENĖ

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS1
• IŠ SUSIRAŠINĖJIMO DĖL KNYGŲ MUGĖS1

POKALBIAI 
• Apie Ezrą Poundą kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ ir dr. IZOLDA GABRIELĖ GENIUŠIENĖ.
Ezra POUND
3

KINAS 
• "Vasaros videostudijoje" jau antrus metus iš eilės viešėjo garsus rusų režisierius, Hamburgo kino mokyklos profesorius Aleksandras Mita.
ALEKSANDRAS MITA:

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
NEBŪNA
• Giedrė Jankūnaitė.
SAULUTĖMIS PRAŽYDĘ KRYŽIAI
1

KULTŪROS PAVELDAS 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KELIAS PER LIETUVĄ. SENOLIŲ DVASIA

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

DATOS 
• "BŪKIME GERAIS LIETUVIAIS…"3

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
GEGUŽĖ, BIRŽELIS
5

KRONIKA 
• ESKIZAS INTERNETO KARTOS PORTRETUI4
• 2002.VII.21, Vilnius.
KARDINOLO VINCENTO SLADKEVIČIAUS AKTORIŲ PARAMOS FONDO VALDYBA
1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
KVAILIAI
7

AKTUALIJOS

MAŽŲ KALBŲ EUROPA

Akcija Frankfurto knygų mugei

Valdas Banaitis

[skaityti komentarus]

Kaip tik liepos 15-ąją, kai Lietuva turėjo pristatyti visų renginių tvarkaraštį, "KULTURA Newsweek Polska" (Nr.29/02) publikuoja straipsnį "Literatura dla słuchu" (literatūra klausymui): studentė tramvajuje klausosi "Panelės Bridžit Džouns dienoraščio". Dar pernai lenkų RTW išleido Nicolaso Evanso "Arklių užkalbėtoją", Josepho Hellerio, Fredericko Forsythe`s, Mario Puzo bestselerius kasetėmis. Leidykla GDM (Grupa doradców marketyngowych) adaptavo, rinktiniai skaitovai nuo gegužės 7 iki birželio 6 įrašė ištisą seriją klasikinių lenkų prozos romanų ("Quo vadis?", "Ugnimi ir kalaviju", "Tvanas", "Ponas Volodijovskis", "Kryžiuočiai", "Prie Nemuno", "Lėlė", "Naktys ir dienos", "Dykumoje ir džiunglėse", "Benamiai žmonės"). Juos išleido "Universal Music Polska" dviem komplektais (iš 5 CD arba 5 kasečių - knygos formos plastmasiniame futliare). Dabar klausausi S.żeromskio romano apie daktarą Judimą - pirkau Krokuvos "Kurantuose" už 42 zlotus (onet.pl siūlo po 36,77 zloto).

Mūsų knygų prekyba to neturi, nors Lietuvos radijas kažką brandina. Tetos Betos viktorina užmina mįsles apie knygą balsu. Spalio mėnesį, vykstant Frankfurto knygų mugei, Lietuvos aklieji minės savo magnetofoninės knygų leidybos 40-metį. Draugijos biblioteka turi per 50 000 knygų, žurnalų ir savaitraščių įskaitymų (net "Literatūrą ir meną" bei "Šiaurės Atėnus") - bet tik kasetėse su 4 takeliais specialiai pritaikytiems lėtiems magnetofonams. Ką galės padovanoti jubiliatams reginčioji Lietuva?

Knygos balsu pirmiausia paplito Anglijoje. Lietuvą pasiekė tik 1995-aisiais - iš pradžių kaip audioreaders for children. Anglų pradinė mokykla magnetofonizuota, vaikams privalu per 3 metus išklausyti 36 knygeles, kad išmoktų perskaityti ir parašyti pirmuosius 1000 žodžių. Dabar Lietuvoje anglų kalba galima gauti šimtus įvairaus lygio adaptuotų ir originalių pasakų, apsakymų, apysakų, pjesių. Anglų ortografinė problema suteikė jiems pranašumą rinkoje - šiuo metu pasaulyje platinama arti 20 000 pavadinimų audiobooks. Audiokasetės pridedamos prie populiariausių knygų, šios vis dažniau išleidžiamos dviem variantais - popieriuje ir balsu. Po Prancūzijos ir Japonijos knygomis balsu susidomėjo vokiečiai (Amazon.de reklamuoja per 6000 pavadinimų, iš jų 1600 išleista "Universal Music"). Net gudai jau išleido istorines Uladzimiro Arlovo ir Vasilio Bykavo apysakas.

Tradiciškai prisistatydama tarptautinėje knygų mugėje Lietuva nedaug telaimės. Ką gali pasakyti maža tauta, kurios knygų leidyba bei rinka pradėjo normaliai formuotis tik po 1904 metų? Nebent, kaip sakė Vilniaus Goethe`s instituto direktorius Martinas Wälde, ji gali būti mažųjų valstybių advokatė, iškelti bendrą mažų tautų problemą, siūlyti sprendimą, ieškoti paramos iš Europos Sąjungos, greitu laiku priglobsiančios visą būrį mažųjų.

Mažos tautos problema yra kalba - tautos kultūros pagrindas. Daug kalbų mirė neturėdamos rašto ir spaudos, tačiau raštingumas ir knyga negarantuoja kalbos išlikimo. Kalbos išlikimui praeityje padėdavo religinės institucijos, tačiau, platinant religiją ir ideologiją, daugelis atverstų tautų prarado kalbą. Mažųjų kalbų išnykimą skatina totalitarizmas ir globalizacija. Viešpataujanti kalba kitas kalbas išstumia iš apyvartos. Mažų tautų kalbos pamažu atrofuojasi, jų vartojimo sfera apsiriboja buitimi, jų vartotojai neišvengiamai tampa dvikalbėmis mažumomis, o per kelias kartas protėvių kalba pamirštama. Keltams ir baltams šis procesas geriausiai pažįstamas.

Tautinis atgimimas neprasideda automatiškai vien paskelbus kalbą valstybine. Globalizacijos ir informacijos bumo sąlygomis mažesnė kalba užblokuojama. Knygų rinkoje vis labiau dominuoja didžiosios kalbos, ir ypač superkalba. Vis labiau paklausu tai, kas publikuojama angliškai, todėl siekiama publikuoti knygas tai neaprėpiamai rinkai. Didžiakalbėse rinkose mažakalbės tampa trečiarūšės, į kurias iš aukščiau nubyra, bet aukštyn iš jų nekeliama. Kaip kadaise rusiškai, taip ateityje vis daugiau skaitytojų skaitys ne lietuviškai, o mokantiems tik lietuviškai pakaks televizoriaus. Nors spausdintinės produkcijos daugėja, bet raštingųjų mažėja. Vis daugiau jaunuolių prisipažįsta knygų apskritai neskaitą.

Šiuolaikinė technologija suteikia priemonių kalbai platinti, kartu ir išlikti - per įrašus ir atgaminimą. Pas mus įrašų rinkoje viešpatauja anglų kalbos monopolis. Lietuvoje nebent Masiulio knygyne galima rasti knygų balsu kita kalba, bet tik prancūzų. Kitos kalbos bus diskriminuojamos tol, kol šioje rinkoje bus ignoruojamos mažosios vietinės kalbos - kaip ir lietuvių kalba. Mažos tautos mažai kalbai apginti nepakanka ganyti juodas avytes baltose lankose - reikia užtaisų balsu, tyro žodžio kaip šaltinio vandens kanistrų. Šio vitamino reikia ne tik neregintiesiems, bet ir visiems lietuviams, taip pat tiems, kas domisi Lietuva. Šiandien, kai audiogrotuvai ne tik namie, bet ir gamtoje visiems prieinami, reikia juos naudoti ne vien muzikos garsams. Trūksta tik knygos balsu. Pirmiausia - mažosiomis kalbomis. Šiandien, kai nevalytos kalbos srautas užpylė eterį ir popierių, spaudos ir radijo kalba taip subjuro, kad jau neįmanoma ir net nebandoma pravalyti. Užkonservavę tai, ką dar turime gryna, pamaitintume ir buitį, ir mokyklą. Kalba turi būti girdima, tai pirminis kalbos suvokimo būdas, daug natūralesnis ir prieinamesnis, negu raidžių skaitymas.

Lietuvos radijas - kaip šuo ant šieno. Turi sukaupęs daug gerų prozos įrašų ir radijo pjesių, tačiau klausytojams atkiša tik pagal planą (tinklelį). Transliacija negarantuoja, kad žmogus išgirs ir klausys juos tada, kai turi laiko, ūpo ir radiją po ranka. Kasetė arba kompaktas - garantuotas kelias į klausytoją, patogus ir nepriklausomas. Jeigu turime kalbos ir literatūros išsaugojimo politiką, privalome eiti šiuo keliu.

Vilniaus knygų mugėje Lietuvos radijo stendas lankytojų nepradžiugino. Yra fantazuotojų entuziastų, ketinančių pakrauti lietuviškų įrašų į internetą, bet tai greičiau laiškas tolimai ateičiai. Lenkai, ir tie nesugebėjo pradėti klausovo bibliotekos be "Universal Music" pagalbos. Būtent ši firma Vokietijoje pigiausiai išleidžia Hörbücher und Hörspiele. Lietuva - mugės garbės viešnia - galėtų mažųjų tautų vardu pateikti idėją išsaugoti ir pristatyti mažųjų kalbų skambesį įrašais. Frankfurte reikia Donelaičio "Metų", Salomėjos Nėries pasakų - kasečių šalia knygų. Kitų bijau ir siūlyti - daugiau laiko bus sugaišta pasitarimams negu įrašui. Dar geriau, jei Lietuva eksponuotų ir kelių kitų Europos mažųjų knygų balsu, tuo parodydama savo susiklausymą ir solidarumą ne tik su regiono kaimynais. Nacionalinis šedevras, meniškai perteiktas balsu, kur kas daugiau duos vaikams, negu greitomis peržvelgti puslapiai. Vaikus jau reikia pratinti prie kalbos, ne tik prie knygos. Kelias į knygą vėl veda per garsų skaitymą. Kasetė, anglakalbių šalių pradinėse mokyklose ir bestselerių leidyklose lydinti knygą, reikalinga ne tik užsienio kalbai mokytis, bet ir savajai nepamiršti.

Kovo mėnesį Leipcigo mugėje antrą kartą buvo pristatomos knygos balsu. Niekas iš Lietuvos knygų prekybos tuo nepasidomėjo. Ruošdamiesi Frankfurto knygų mugei, nedaug ką bespėsime išversti, bet šioje mugėje Lietuvos stende turėtų būti iškabinta Visuotinė kalbinių teisių deklaracija, priimta Barselonoje 1996 m. birželio 6-9 d., o lietuviškai dar neskelbta.

 

Skaitytojų vertinimai


277. J. :-) 2002-07-27 12:08
Įdomus straipsnis. Reikia ieškoti naujovių, kurias galėtų pateikti Lietuva Leipcigo mugėje, tik vargu ar jų realizavimui užteks laiko.

284. Mykolas OK :-) 2002-08-01 08:59
(J. turbūt turėjo omenyje Frankfurto knygų mugę)

Lietuvos radijas, dirbantis dviem kanalais, vieną iš jų galėtų skirti išimtinai tekstams. Jei pritūktų turimų įrašų, nemanau, kad per brangu būtų nuolat naujai įrašinėti. Gal galėtų radijas susitarti su teatrais dėl kai kurių spektaklių transliavimo. Ne visi tinkami, bet pvz. "Lozoriaus giedojimus" mielai kartais pasiklausyčiau.

Autorius mini, kad radijas planuoja savo archyvą padaryti prieinamą internte. Manau, tai šauni idėja. Kompiuterį, prijungtą prie interneto turi vis daugiau šeimų, taip pat ir daugelis mokyklų. Be to, nemažai žmonių galėtų pasiklausyti juos dominančių kūrinių darbe. Dar ir tautiečiams užsienyje tai būtų vienintelė galimybė išgirsti taisyklingą lietuvių kalbą.


7010. Poison :-( 2004-03-22 18:44
bazaras.... prašiaw japonijos kultūros, o šitą š... išmetė... krc...

41337. sssssssssssseeeeeeeeeeeeeeeexxxxxxxxxxxxxxxxxxx :-( 2007-10-15 14:48
kur misliu rasti ?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
2:38:23 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba