Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-11-08 nr. 2924

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Mieli skaitytojai,34
• TRUMPAI2
• KITAME NUMERYJE4

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI3
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vladas Braziūnas.
"CAP A L`EST" - NAUJAS EUROPOS POETŲ JUDĖJIMAS

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
PERSIDAŽYMAI
1

SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ 
• VYTAUTAS PAUKŠTĖ1

LITERATŪRA 
• GYVŪNŲ PASAULYJE2
• Yannas Martelis.
KAIP AŠ RAŠIAU "PI GYVENIMą"
6

JAUNIMO PUSLAPIS 
• JURGA BUTKYTĖ2
• ANDRIUS PULKAUNINKAS13

KNYGOS 
• Ramutis KarmalavičIus.
...ATKERĖTŲ KOMUNIJŲ IR MEMUARŲ SRAUTAIS...
61
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
ATGIMSTA "MUZIKOS RUDUO"
4

TEATRAS 
• "PATI PRADŽIOS PRADŽIA" M.ŠIAULYTYTĖS AKIMIS3
 Rimas Driežis.
ALYTAUS "AITVARO" SVEČIAI

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
"MOLODIST" - PRIEGLOBSTIS KINOMANAMS
2

NAUJI FILMAI 
• BALTIJOS FILMŲ PANORAMA - VILNIUJE

DAILĖ 
• Jurgita LudavičIenė.
PAPUOŠALAI
3
• Jurgita LudavičIenė.
DANGUS YRA ŠVELNUMO SPALVOS
6

KRONIKA 
• Lietuvių PEN centro PAREIŠKIMAS2
• Ingrida Daunoravičiūtė.
JAUNIMO TEATRE - PREMJERA VAIKAMS
• ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ROMO GUDAIČIO PAREIŠKIMAS
• 2002-ŲJŲ "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"

DE PROFUNDIS 
• MAESTRO
• RAMŪNAS KASPARAVIČIUS

TEATRAS

ALYTAUS "AITVARO" SVEČIAI

Rimas Driežis

[skaityti komentarus]

iliustracija

Įvairūs lėlių teatrai Lietuvoje kartkarčiais organizuoja kelių dienų renginius, kuriuose rodomi spektakliai, kuriuose dalyvauja keli mūsų šalies teatrai ir kokia nors trupė iš užsienio. Toks renginys, vadinamas tarptautiniu festivaliu, tampa "riešutėliu", kurį išlukštenus norisi ištrūkti iš kasdienybės, kuriame įžvelgi atsakomuosius teatrų-draugų vizitus (su nebūtinai įdomiais spektakliais) ir tam tikrą Lietuvos lėlių teatro panoramos ignoravimą. Festivalio, kuris reprezentuotų mūsų lėlių teatrą - profesionalus ir mėgėjus, nes UNIMA jungia visus, - kuris formuotų vertinimo kriterijus ir brandintų lėlių teatro kritikus bei teoretikus, dar neturime. Viskam savas laikas ir savos priežastys…

Alytuje spalio 24-26 d. trečią kartą vyko tarptautinis lėlių teatrų festivalis "Aitvaras". Lyginant su pirmuoju festivaliu, trečiasis tapo dėmesio vertu renginiu, turinčiu visas sąlygas stiprėti - renginių neišlepintus žiūrovus, puikiai įrengtas teatro sales, festivalį remiančią miesto valdžią ir festivalio organizatorę Loretą Skruibienę. Čia, lyg neutralioje teritorijoje, galėtų susitikti mūsų lėlininkai, nebijodami nei liguistos konkurencijos, nei žeminančio ignoravimo.

Šiemet festivalyje Lenkijos, Estijos, Baltarusijos ir Lietuvos teatrai rodė spektaklius vaikams bei suaugusiems. Šeši mūsų teatrai vaidino jau seniau pastatytus spektaklius, spaudoje vienaip ar kitaip pristatytus. Tad, suminėjęs laureatus, stabtelsiu prie užsieniečių spektaklių.

Už režisūrą apdovanotas Algirdas Mikutis (J.Gałczyńskio "Žaliojo žąsinėlio teatras", Vilniaus senamiesčio teatras), už scenografiją - Vitalijus Mazūras (S.Gedos "Pelenė", Valstybinis jaunimo teatras). Geriausia aktore pripažinta Nijolė Gailiūtė ("Apie Jonelį", Vilniaus "Lėlė"), geriausiu aktoriumi - "Didžiojo pasaulinio teatriuko" įkūrėjas ir vadovas Adamas Walnis iš Lenkijos.

"Didysis pasaulinis teatriukas" - vieno žmogaus teatras. A.Walnis pats režisuoja, vaidina ir kuria scenografiją. Lėlininkas pasakojo, kad prieš keletą metų jo trupė buvo gausesnė, bet, vaidindama nekomercinius spektaklius, ji neišsilaikė. Festivalyje A.Walnis parodė "Lėlininką ir mirtį" (pagal I.Bergmaną). Tai suaugusiems skirtas reginys, besiremiantis ne tiek I.Bergmano filmo "Septintas antspaudas" scenarijumi, kiek pačiu filmu. Net scenos šone įsikūrusi dainininkė, puikiai giedojusi citatas iš C.Orffo oratorijos, buvo savotiškas šio filmo "garso takelis". Šiuolaikiniame mene neretai vienas meno kūrinys, šiuo atveju kino filmas, tampa "žaliava" kitam - šįsyk spektakliui - atsirasti. (Beje, kiek žinau, Jonas Mekas yra pasielgęs atvirkščiai: jis nufilmavo vieną spektaklį ir tai, ką užfiksavo juostoje, pavertė filmu "Medžiai ir žmonės".)

A.Walnio spektaklis primena amerikiečio P.Shumano ritualizuotas akcijas, priskiriamas aplinkos teatrui. Spektaklyje aktorius veikė su daugybe įspūdingų, didesnių už jį patį statulų - savotiškais žmogaus ir baldo hibridais. Stumdydamas, lankstydamas, atidarinėdamas pačiose netikėčiausiose figūrų vietose įtaisytus stalčius ar lyg spintas atverdamas jų "krūtines", aktorius kūrė statulų dialogus, grumtynes, meilę ir mirtį. Statulos galėtų būti eksponuojamos net kaip savarankiški meno kūriniai. Neįprastų sceninių sprendimų ir monumentalių vaizdų pasiilgusius žiūrovus spektaklis tenkino. Ką gi - šiuo metu susmulkėjusio mūsų lėlių teatro fone toks reginys - vertybė.

Pagrindiniu festivalio prizu apdovanotas Gardino lėlių teatro spektaklis "Makbeto tragedija" (pagal W.Shakespeare`ą). Režisierius ir scenografas Olegas Žiugžda W.Shakespeare`o dramą, ją kupiūravęs, pateikia kaip "juodosios magijos" seansą, kuriame dalyvauja trys blogiui tarnaujantys raganiai ir viena moteris, kurios valia "Makbeto" istorija dar tik numanoma, o publika "čia ir dabar" mato tik būsimų įvykių formavimą. Žiūrovai, susodinti puslankiu aplink scenos aikštelę, nuo pat pradžių įtraukiami į blogio apeigas, kuriose gausu iš kino filmų pažįstamų velniškų ritualų atributų - kostiumai, grimas, burtų knygos, veidrodis, toteminės figūrėlės, juodas gaidys… Į šį "natiurmortą" natūraliai įsipina Makbeto pilis - mažas maketas, skęstantis akvariumo vandenyje, kuriame raudonu rūku pasklis paaukoto gaidžio kraujas; iš rankų į rankas keliaujanti karūna - valdovų prakeikimas; voro patelės kiaušiniai, iš kurių išsiris kentauriška juodosios našlės - ledi Makbet figūrėlė (lėlių autorė - Larisa Mikina) ir daugybė marionečių, kotinių ir pirštininių lėlių, kurias valdo raganiai.

Čia itin dėkingoje padėtyje atsiduria "sicilietiška" marionetė, kurios neslepiamas valdymo mechanizmas padeda režisieriui atskleisti manipuliavimo žmogumi mechanizmą. Spektaklis išradingai pinamas iš įvairiausių gijų, kai aktorių vaidybą keičia atgijusių lėlių scenos, kai sodrios simfoninės muzikos fone (kompozitorius Pavelas Kondrusevičius) vyksta makabriški ritualai ir dialogai, stumiantys Makbetą į mirtį...

Pirmą kartą mačiau taip išradingai panaudotas lėlių teatro sistemas: "sicilietiškos" marionetės, praeityje vaidinusios riteriškus herojus ir viduramžių batalijas, spektaklyje darė tai, ką jos geriausiai ir sugeba; pirštininės lėlės, kadaise vaidinusios tragiškas komedijas arba komiškas tragedijas apie Pančą ir Džudi, čia buvo žemos kilmės tarnai ir vaidino pačios save.

Įsiminė ledi Makbet išprotėjimo scena: krėsle, kurio aukšta atkaltė primena medines pilies balkonų konstrukcijas, sėdi aktorė, virtusi ant rankų laikomos "ledi Makbet - juodosios našlės" figūrėlės zombiu, o už atkaltės, lyg už širmos, pasirodę Pančas ir Džudi sekliu proteliu bando suprasti, kas vyksta. Jiedu, šmėžuodami prieš ledi Makbet monologą sakančios aktorės (Larisa Mikulč) akis, įsitikina, kad ji nieko nemato, - ir koks baisus šokas juos ištinka supratus, kad ledi Makbet mato tai, ko nėra!

Spektaklio finale, kai marionetės krinta, virsdamos mūšyje žuvusių palaikais (taikliai cituojama tradicinių "sicilietiškų" marionečių vaidinimų pabaiga), o karaliauti lieka "liaudies balsu" kalbantis Pančas, - supranti, ko siekia juodieji raganiai ir ko siekia režisierius, versdamas žiūrovus dalyvauti tame velniškame rituale. Suprast supranti, bet tai nesukrečia, - gal Pančo karaliavimas šiandien akivaizdus ir be teatro, ir ne tik Baltarusijoj…

Šį puikų spektaklį matė ne tik Alytaus, bet ir Kauno publika. Kitų miestų lėlininkams verta pasimokyti iš Kauno lėlių teatro administracijos sugebėjimo operatyviai naudotis situacija. Režisierius, scenografas, dramaturgas ir aktorius O.Žiugžda jau gerą dešimtmetį žinomas tarptautinei lėlininkų bendruomenei ir yra ne sykį apdovanotas tarptautiniuose festivaliuose. Kauno lėlių teatran jis yra "perkėlęs" ar "laisvai pakartojęs" kelis savo kitur pastatytus spektaklius, tad reikia dėkoti Alytaus festivalio rengėjams, kad pamatėme šio puikaus kūrėjo spektaklį - originalą.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
2:34:18 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba