ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ROMO GUDAIČIO PAREIŠKIMAS

Pastaruoju metu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos bei komercinių transliuotojų konkurencinė kova dėl reklamos rinkos sukėlė prieštaringą ir aštrią polemiką dėl visuomeninio transliuotojo statuso, vaidmens, jo finansavimo ir valdymo modelio. Seime, Vyriausybėje ir televizijos ekrane reiškiami skirtingi požiūriai į svarbius Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimus arba protestuojama prieš juos. Siekiama visai uždrausti reklamą LRT ir pakeisti LRT tarybos formavimo principus, tariamai visiems laikams išsprendžiant visuomeninio transliuotojo dekomercializacijos ir jo misijos klausimus. Kita pozicija - raginimas po truputį atsisakyti reklamos, laiduoti pastovų LRT finansavimą iš biudžeto ar abonentinio mokesčio ir įpareigoti visuomeninį transliuotoją tobuliau atlikti savo ypatingą misiją. Skirtingų pozicijų atstovai savo vienašališkoms tiesoms paremti kviečiasi tarptautinius arbitrus (Europos transliuotojų organizacijų ekspertus). Pastangas uždrausti reklamą LRT bandoma traktuoti kaip visuomeninio transliuotojo politizavimo, suvalstybinimo ir jo nepriklausomybės praradimo perspektyvas.

Lietuvai žengiant į Europos valstybių sambūrį ir įgyvendinant Europos teisines normas audiovizualinėje srityje, turėtų būti aiškiai apibrėžti šalies transliuotojų veiklos principai ir jų įgyvendinimo būdai.

Žurnalistų etikos inspektorius reiškia susirūpinimą dėl šios padidėjusios konfrontacijos. Norėčiau priminti, jog tiek visuomeninio, tiek komercinių transliuotojų paskirtis yra tarnauti visuomenės interesams, teisingai, tiksliai ir patikimai informuoti visuomenę, šviesti ją ir puoselėti nacionalines vertybes, kultūrą ir dorovę. Tokios nuostatos yra įtvirtintos Visuomenės informavimo įstatyme, tarptautinėse Lietuvos ratifikuotose sutartyse.

Be to, visuomeninės ir komercinės televizijos transliuotojams, programų kūrėjams turėtų vienodai galioti žurnalistų etikos normos ir profesionalumo kriterijai.

Visuomenė laukia ir tikisi iš televizijos pirmiausia tokios informacijos, kurioje atsispindėtų pagarba žmogaus teisėms, privačiam gyvenimui, būtų ginami vaikų ir nepilnamečių interesai. Esminiai objektyviosios žurnalistikos etiniai principai turi tapti visuomenės diskusijų objektu ir transliuotojų savireguliacijos uždaviniu, jų neturi užgožti vien pramoga ir vienadienė nauda.

Žurnalistų etikos inspektorius ir toliau skatins konstruktyvų dialogą tarp profesionalų ir visuomenės etikos klausimais, tikėdamasis sulaukti pasiūlymų, vildamasis tolerancijos ir geranoriškumo.