"CAP A L`EST" - NAUJAS EUROPOS POETŲ JUDĖJIMAS

Nuotrauka atminimui: Vladas Braziūnas ir Michelis de Maulne’as Antonijos Miklikovos nuotrauka

Spalio 18-20 dienomis Budmericėje prie Bratislavos antrąkart susitiko Vidurio ir Rytų Europos poetų judėjimo "Cap a l`Est" steigėjai. Kaip "Literatūroje ir mene" (2002.VI.21) jau teko rašyti, pirmas toks susitikimas - steigiamasis - vyko gegužės 31-birželio 3 d. tuose pat Budmericės rūmuose. Bendras dalykas, siejęs susirinkusius poetus, buvo prancūzų kalba, vartota kaip bendravimo kalba. Šešiolika poetų iš devynių šalių - Bulgarijos, Graikijos, Lenkijos, Lietuvos, Makedonijos, Moldavijos, Rumunijos, Serbijos ir Slovakijos - tada buvo susirinkę diskutuoti, aptarti kiekvienos šalies kultūros padėties ir galimų bendrų veiksmų, kurie leistų išlaikyti ir puoselėti šių kultūrų savitumą globalizacijos akivaizdoje. Dabarykščio susitikimo tad jau laukta - kaip pasimatymo su mielais pažįstamais, kurių iniciatyvumą, nusiteikimą bendrai dirbti jau teko patirti.
Susitikimą pradėjo Slovakijos kultūros ministras Milano Knažko. "Cap a l`Est" projekto sumanytojui ir vadovui - teatro ir poezijos asociacijos "L`Athanor" direktoriui, Paryžiaus Moličre`o teatro-Poezijos rūmų direktoriui Micheliui de Maulne`ui pateikus apibendrintą steigiamojo "Cap a l`Est" susitikimo medžiagą, po diskusijų pastraipsniui buvo patvirtinti pagrindiniai "Cap ą l`Est "judėjimo dokumentai, atributika, išsamiai aptarti ateities planai. Numatyti darbai rengiant pirmąjį - būsimą kasmetinį - Vidurio ir Rytų Europos poezijos ir poezijos teatro festivalį Banska Štiavnicoje. Šis senas Slovakijos kalnų miestas, esantis geografiniame būsimos vieningos Europos centre, įrašytas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, regimas kaip būsimas nuolatinių poetinių Europos susitikimų miestas. Pačių autorių ir poezijos teatrų pristatysima poezija čia skambės originalo, taip pat slovakų ir prancūzų kalbomis. Apskritai šio festivalio skiriamasis bruožas pirmiausia būtų poezijos ir jos teatrinės raiškos jungtis. Reikia manyti, jungtis išraiškinga, nes ėmėsi jos Michelis de Maulne`as, ir tiems, kurie prisimena pernykštį Poetinį Druskininkų rudenį ir jo Girtą laivą ežere, aiškinti nereikia... Apskritai tiek viso "Cap a l`Est" judėjimo, tiek ypač jo festivalio paskirtis būtų įkurti nuolatinę Vidurio ir Rytų Europos poetų susitikimų būstinę, kur būtų bendraujama daugeliu jų kalbų, plėsti bendradarbiavimą ir vertimus bei sudaryti galimybę dalytis su Vakarų poetais ir estetine, ir kultūros funkcionavimo patirtimi, siejant poezijos tekstą ir teatro sceną. Tai daroma nemanant, jog tik Paryžius ar Berlynas tegali būti Rytų ir Vakarų susitikimų vieta... Festivalio užmojis - 10 dienų, per jas - dešimt spektaklių (iš šešių šalių) ir penkiasdešimt susitikimų su poetais įvairiose miesto vietose. Pirmojo festivalio laikas būtų - 2003 m. birželio antroji pusė, prie šios datos bus derinamas ir trečiojo "Cap a l`Est" steigėjų (veikiančios organizacinės struktūros) susitikimo laikas. Tokių susitikimų Slovakijos rašytojų namuose Budmericės dvare sutarta rengti po du kasmet.
Be kitų darbų, numatyta literatūrinio "Cap a l`Est" leidinio steigimas ir sklaida visoje Vidurio ir Rytų Europoje; šiuo leidiniu, kaip dvasiniu tiltu tarp įvairių bendruomenių, bus siekiama palaikyti laisvą poetinę raišką, skatinti tarpusavio pažinimą. Ruxandra Cesereanu (Rumunija) iškart pasiūlė ir pavadinimą, daugumui patikusį, - "Est`Ethique", - žodį estetika, lyg sudėtą iš Rytų ir etikos. Šis leidinys glaudžiai bendradarbiaus su vertimų centrais, jau veikiančiais Vakaruose.
"Cap a l`Est" bendradarbiavimo partneriai ir rėmėjai šiuo metu yra: Graikijos knygų centras, priklausantis Kultūros ministerijai; Slovakijos knygų centras; Slovakijos kultūros ministerija; Prancūzijos kultūros ministerija (remianti šį judėjimą per savo padalinius - Užsienio reikalų departamentą ir Generalinę prancūzų kalbos atstovybę), taip pat Prancūzijos nacionalinis knygų centras. "Cap a l`Est" judėjimas yra atviras (Graikija į jį įsitraukė jau po pirmojo susitikimo, labai nori rumunai), tad ir Lietuvos struktūros, besirūpinančios ar suinteresuotos lietuvių kultūros, lietuvių poezijos sklaida užsienyje, čia pageidaujamos. Pageidaujamos ir oficialiai, nes faktiškai, sakysim, Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos kultūros ministerija, keliones į susitikimus parėmusios, jau yra geravalės šio judėjimo dalyvės.
Be Vidurio ir Rytų Europos poetų, taip pat kitų "Cap a l`Est" steigėjų iš Slovakijos ir Prancūzijos, antrajame susitikime dalyvavo Slovakų literatūros informacijos centro direktorius Alexanderas Halvonķkas, Slovakijos kultūros ir užsienio reikalų ministerijų, Prancūzų kultūros centro Bratislavoje darbuotojų, taip pat Prancūzijos, kaip šalies iniciatorės, ir Slovakijos, kaip šalies globėjos, stebėtojų. Buvo ir Banska Štiavnicos, būsimųjų festivalių miesto, mero atstovas.
Jau pirmajame susitikime išrinkta, dabar dokumentiškai patvirtinta ir "Cap a l`Est" vadovybė: prezidentas Bernardas Noėlis (Prancūzija), viceprezidentas Albertas Marenčinas (Slovakija), sekretorius Stratis Paschalis (Graikija), sekretoriaus pavaduotojas Borisas Lazićius (Serbija). Taip pat ir "Cap a l`Est "nacionaliniai sekretoriai, iniciatyvų koordinatoriai.
"Cap a l`Est" kol kas sieja poetus iš dešimties Vidurio bei Rytų Europos šalių, bet čia taip pat numatoma plėtra, ir, sakysim, antrajame susitikime buvau įgaliotas specifiškai kuruoti Baltarusiją, Estiją, Latviją bei Ukrainą (po vieną baltarusių ir latvių poetą jau spėta rekomenduoti). Taigi judėjimo iniciatyva, radusis Poetinio Druskininkų rudens pažįstamo Michelio de Maulne`o galvoj, žengusi Rytų kryptim ("Cap a l`Est" daugmaž būtų - "Kursas į Rytus") iš Paryžiaus, per kitas šalis, taip pat ir per Lietuvą jau skverbiasi toliau ir plačiau. Manoma, jog 2003 ar 2004 m. prie mūsų prisidės Čekija, Slovėnija, Vengrija, Gruzija, Kipras ir Latvija.

imparfait

būtasis nebaigtinis, einant keturiais keliais
į keturias puses, be dvasios ir be nakvynės
nusileis ir pakils, teisiamąjį apvils, apsvils
sparnelius, atmuš ir nueis kriaušiais giliais

griaustinis nutęstinis, grieždamas dantimis
atsimena, kaip švelniai net ir jis vadinamas
buvo baltom naktim, nekaltom, kaip viskas
tvaska ir tviska, kaip blaškos, o tuoj išnyks

2002.V.29

Velki Frantiskani

ir uldukai su keršuliais, ir purplelis purpurinis
ne į tavo dangų trinas, trainiojas juodi strazdai
trainiojas po seną parką, nežinia ko apsiverkęs
draugas parijų ir šarkų - trainiojies ir tu su jais

svetimon pilin priklydęs it čigono strykas virpi
ima viršų makedonai, o bulgaras dzinkt: Santé
smulkūs smuikai duoda garo, akys laksto po ta-
verną, borovickos vis po vieną: už tave, naktie

Budmericė-Vilnius, 2002.VI.2-7

girtas vagonas. Bratislava-Vilnius

kai leidausi aš per gelžkelius, nelaimingus ir
karštus
ne tu prie šalies palinkusi ir ne mano tas kraštas
liesk kalnus, tarpukalnes, prakaito kvapą
liepos lapkotį šlapią prabesk pro užakusią ąsą

sulapojęs, atsilapojęs švarko pasenusio atlapas
koks ten girtas remboja laivas per akmenes?
atsimeni palaužtakojį, neblaivų taip pat
albatrosą?
trasą į Rytus kloja Vakarai, išsižioję Europos

o vakarai čia tyko tarpukalnių atvašynuos
aguonos akis išpliko, palei gelžkelį šlynas
mėlynas, mėnuo mėtos, įsikabina į kraštą
debesio ar planetos, ar interneto pašto

kaip prisakei, pavalgiau, kiauliena gardi kaip
reta
išgėrėm už ją po valgio, Dieve, duok jai sveikatos!
menėse ir prie laužo gulėjom ir laužėm dešrą
lankėm pilis, kalėjimus ir tuos, kur vyram į dešnę

svirom ir vėl stiprėjom nuo vyno ir nuo tikėjimo
sutirpo tos geležinės mylios, nuėjo vėjais
nuėjo garais ir nuodegom, neištekėjusiom
nuotakom

klastingai ryškėjančiom nuotraukom, nuotoliu
nuo iki
būta, išsigalvota… dukraitė sėdi ant puodo, regi?
girdi, kaip per sapną juokias? regi, kaip akys
žalsvėja?

myliu tave kaip savo silpnas akis, silpstančias
pasiilgau tavo alsavimo, manojo pasiilgusio

2002.VI.7-8

iš užmaršties

Tai meilės eilės? Negi apie karą?
Ezra Pound. "Ties Perigordu"
(Vertė Kornelijus Platelis)

de Bornas ir ugninės Agnės garbanos
besiskėtriojančios aplinkui drėgną urną
įslink į ją, aukoki ir pagarbink, o
devyniadarbi jau apstingęs kurmi

į vyno rūsį, moteris ant kelių
nelįsk, vaikeli, trūkčioja ir kliuksi
prancūziška mokyklinė dainelė
įkliūsi, visas permainytas būsi

sapnuosi vidury dienos ne savo
pilies vartus, o tolimos Šalė
ir šiltas prie šalies, jaukus alsavimas
tau liepsnos bus, bijosi prisiliest

drėgna ugnis mokykliniais drabužiais
draugužė, vėjus debesų tinklais
begaudanti, o tie laisvi ir gūdūs
ir klaikūs, kai ateis tavęs išleist

tarnaitėm persirengs, sargybą gundys
dviveidžiai, raudonveidžiai nekalti
kalėjimo rūsy, nakties sekundėj
nubundam prikelti, bet jau kiti

2002.VII.25

Europos centras

griūva jūros kalnai, Kukovaičio giria vaitoja
šlaistos kariuomenė, griaučius ir gintarus renka
Gintaro kelias prasideda Nidoj prie marių
stabas įkaltas, lėkšta piramidė prie Vilniaus
geriau dubenėtas akmuo, tai būtų žemynmotės
bamba

buvo nuoga ir graži, plačiastrėnė, ir dosniai
priėmė auką, svaigau ir virpėjau kaip tąsyk
amo netekęs, ir vėjas nukirto ranką
ir prieblanda pasislinko, jos pelkė buvo
bedugnė
ir užbaigė mūsų žaidimą, liūdnąją Silviludia

ką aš turėjau, tas vieno bučinio sapnas
pirštų jautrių pagalvėlės, lietusios lūpas, sūrios
marios ir jūros, sakysim, lydėjau karalių
medžioklėn
ir keletą amžių nuklydau, mutantai skalikai
kaulus betampo, kas liko, įkaltas dangun
švyturys

2002.VII.26

vin coitu illuminatio: mažakalbių kalbų Europa

po liepa, kur krito aukso rasa ar Dzeuso lietus,
kur baltą
burną prausei, o, kad balta ir raudona, spenio
pigmentas

Diana, gyvena užraugtas alus kubile, kur
buvai nužiūrėta
slaptūno medžiotojo, tūno many, ir šunys
mano jį drasko

bet rask dabar keltą ar baltą, elnias, o šunimis
užpjudytas
sintetinės kalbos: kaltos, reginčios, Lirui
gimdančios jūrą

2002.VII.25-29

aksomas

lekia balandis su mirta
leidžias ant mano balkono briaunos
mortele, mirtele, - sukiojas, meilinas mirčiai -
ve-lours, de ve-lours, ve-lours -
lyg pats būtų kitoks

2002.IX.26

voro stulpas, Europos vidurio stulpas

vejasi vėjas žalčiauodegis per keturias debesio
juostas
austrų avialinijos prašo nevaikščiot sparnais
ką išmanai? devynis kartus nudegęs, dešimtą -
kirpsi?
neleis už tavęs nei tos, kur devintoj vietoj ar
klasėj sėdi
nei kitos, palauk, leidžiamės Vindabonon
oro uostas ant šono, laukai lopinėti, pro langą
lenda žalčiai šaltviduriai - vilkikų vilkstinės,
vilktakai

katedrų durų auksas, aušta, kumpsta
vienuoliai
skriptoriai, Riptono atsiskyrėlis rytą
klausosi strazdo, šlyno, mėlyno molio
žirgeliai dvyniai, Šlymanas neseniai
trisdešimt sidabrinių atkasė, vyriai
kaustyti deimantu, deivės, upeivių moterys
kad jau baisiai regis matytos
kitos nėščios, kitos su kūdikiais, kitos dar
nenubudusios, šypsos, su naščiais
mėnulio vandenio, grįndės, liūtas apžiojęs
grandį
belskis, Agnė apžergus liūtą, rojus
kankinimų sodai, šukės, kaučiuko šukos
klapčiukai uoliausi budeliai, šūkauja
girios gegutė, girias, neužsibūti ragina
prižiūrėtoja, ragana kreivarietė, lizdas
su dviem užperėtais žalčio kiaušiniais

voras - žirgt žirgt - it žir(g)nis
zģrneklis - žengia į dangų
žirgas žvengia po langu
žirgeliai po kraigą laigo

vandenys teka, dievams atitekusi jūra

Vilnius-Viena-Bratislava-Budmericė-Vilnius, 2002.X.18-22