Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-11-08 nr. 2924

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Mieli skaitytojai,34
• TRUMPAI2
• KITAME NUMERYJE4

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI3
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vladas Braziūnas.
"CAP A L`EST" - NAUJAS EUROPOS POETŲ JUDĖJIMAS

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
PERSIDAŽYMAI
1

SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ 
• VYTAUTAS PAUKŠTĖ1

LITERATŪRA 
• GYVŪNŲ PASAULYJE2
• Yannas Martelis.
KAIP AŠ RAŠIAU "PI GYVENIMą"
6

JAUNIMO PUSLAPIS 
• JURGA BUTKYTĖ2
• ANDRIUS PULKAUNINKAS13

KNYGOS 
• Ramutis KarmalavičIus.
...ATKERĖTŲ KOMUNIJŲ IR MEMUARŲ SRAUTAIS...
61
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
ATGIMSTA "MUZIKOS RUDUO"
4

TEATRAS 
• "PATI PRADŽIOS PRADŽIA" M.ŠIAULYTYTĖS AKIMIS3
• Rimas Driežis.
ALYTAUS "AITVARO" SVEČIAI

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
"MOLODIST" - PRIEGLOBSTIS KINOMANAMS
2

NAUJI FILMAI 
• BALTIJOS FILMŲ PANORAMA - VILNIUJE

DAILĖ 
• Jurgita LudavičIenė.
PAPUOŠALAI
3
• Jurgita LudavičIenė.
DANGUS YRA ŠVELNUMO SPALVOS
6

KRONIKA 
• Lietuvių PEN centro PAREIŠKIMAS2
• Ingrida Daunoravičiūtė.
JAUNIMO TEATRE - PREMJERA VAIKAMS
• ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ROMO GUDAIČIO PAREIŠKIMAS
• 2002-ŲJŲ "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"

DE PROFUNDIS 
• MAESTRO
• RAMŪNAS KASPARAVIČIUS

MUZIKA

ATGIMSTA "MUZIKOS RUDUO"

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Su "Armonikos" ansambliu smuikuoja Bronius Kutavičius ir Feliksas Bajoras
Nuotrauka iš autorės archyvo

Matyt, ne viskas Lietuvoje gerai, kad su nostalgija prisimenami tarybiniais laikais vykę kultūros renginiai. Ypač periferijoje. Tuomet, kai ir vaikiščias pažinojo smuikuojantį Jurgį (atseit Gaižauską), birbynėlę pučiantį Antaną ar kokį kitą muzikantą. Šiandien net kultūros sistemos vadai dažnai tepažįsta tik prastame eteryje skambančius mėgėjiškus balsus, apie birbynėlę nė nekalbėkim. Taigi kompozitorių, gal Vytauto Laurušo, o gal Donato Katkaus ilgai puoselėta idėja atgaivinti "žygį į tautą" - kelių Gedimino ordinų verta.

Nuo 1972-ųjų maždaug du dešimtmečius Kompozitorių sąjunga kasmet rengdavo išvykas į Lietuvos miestelius, kaimus, kad žmogus nuo arklo pajustų kūrėjo artumą. Kad kompozitorius ar muzikantas nebūtų jam nelyginant popiežius, o pasiliktų draug su juo, mirtinguoju, kampe kur smurgsančiu, galinčiu pasiguosti "skripka" ar kokiu sekminių rageliu. Kompozitorius patirdavo besąs reikalingas ne tik savo šeimai, būreliui bendraminčių. Ašarojančių ar kitaip jaudulį išduodančių žmonių plojimai dažnam atlygindavo visas kūrybines kančias.

Ar žinote, kad šiuo metu dažnas jaunuolis, gyvenantis periferijos miestelyje, apskritai nėra girdėjęs gyvo dainininko scenoje? Net neįsivaizduoja, kad galima mikrofono neapžiojus dainuoti. Tiesa, dar reiktų susitarti, ką dainavimu ar poetiniu dainos tekstu vadinti. Štai mergaičiukė keturių harmoninių funkcijų ir įkyriai "kalamo" dvejinių ritmo fone be paliovos spygauja: "Pamylėk mane dar kartą…" Kokia gili dainos prasmė!

Deja, šiandien niekas ir Kompozitorių sąjungoje negalėtų pasakyti, kiek tokios kūrybos atsiranda. Ji dauginasi kaip žliūgė po lietaus. Net intarpuose tarp radijo žinių sėjama neskonybė. Nebesigirdi scenoje skambančių nei S.Šimkaus, nei J.Naujalio, A.Kačanausko dainų, J.Pakalnio ar J.Gruodžio, B.Dvariono muzikos. Net jaunesni muzikologai, kompozitoriai sako, kad tai - senienos. Viskuo kaltindami tarybinius metus, turėtume pagalvoti, kas šiandien formuoja mankurtizmo sindromą. Aš Lietuvoje jį pajutau ir matau aktyviai platinamą tik šiame dešimtmetyje. Drauge su pragmatizmu, neprofesionalumu.

Daugelyje periferijos miestelių, tiesą sakant, nebėra kur koncertuoti. Scena, salė, muziejinis pastatas akyse virsta restoranu, viešbutuku, parduotuve. Devintame dešimtmetyje buvo suskaičiuota, kad devyniuose rajonuose veikia 41 zoniniai kultūros namai. Specialiai pastatyta trylika. Planuose patvirtintos naujos statybos. Kultūros ministerija rūpinosi profesionalių kadrų rengimu: kad tuose rūmuose būtų supratingai dirbančių. 1980 m. gruodžio mėnesio dokumente skaitau: "Kultūros įstaigose dar yra nemaža visai nieko bendra su kultūra neturinčių specialistų, prekybininkų ir kitokių… Tai savotiška darbuotojų kategorija".

Tačiau šiandien šios kategorijos žmonės dažnai ir stumia tautą į mankurtizmą. Žvilgtelkime į Panevėžį. Iš garsėjusio menine kultūra miesto politikieriai meną visai baigia išstumti. Teatro atminimą saugojusiame pastate nėra vietos talentingų aktorių memorialinėms lentelėms. Ten prekiaujama. Lentynose prekės - nuo sąžinės iki keraminių plytelių. Sunaikintas Muzikinis teatras, vegetuoja vos vienas kitas choras, ir tik didžiulėmis entuziastingų vyrukų pastangomis šiaip taip, kaip "šventėms ir mirusiems reikalingas", laikosi pučiamųjų orkestras. Neprotingos, neapgalvotos reformos baigia sunaikinti muzikinio ugdymo centrus. Geri pedagogai, badmiriaudami išauginę ne vieną tarptautinio konkurso laureatą, kraunasi lagaminus. Tik kur su jais keliauti? Į Muzikos akademiją nestoja muzikologai. "O kas tai per profesija? " - klausia manęs humanitarinę gimnaziją bebaigianti panelė. Bet ji žino, kas yra "akvariumas" ir dar kažkokios subkultūros atmainos, o aš nežinau. Taip ir matai, kaip keičiasi žinojimo esmė.

Taigi sumanymas parodyti du garbingų jubiliejų sulaukusius gyvus kompozitorius - puikus. Anykščių kultūros rūmuose įvyko Jurgio Gaižausko aštuoniasdešimtmečiui skirtas autorinis vakaras, o Ukmergės kultūros rūmuose - šešiasdešimtmetį pažyminčio Jurgio Juozapaičio autorinis koncertas. Sveikiname abu. Kiekvieno biografijoje yra gausybė įdomių faktų, apie kiekvieną norėtųsi kalbėti daugiau, kiekviena ši sudėtinga asmenybė ateičiai paliko kūrybinės energijos, išspinduliuotos kūriniuose.

Jurgis Juozapaitis - romantiškas žmogus, europietiškai mąstantis kompozitorius, nuoširdžiai besirūpinantis lietuviškumo išlaikymu kūryboje, besisielojantis dėl vieno ar kito profesionalaus atlikėjų kolektyvo likimo. 1975-1998 metais pelnęs Lietuvos kultūros ministerijos, S.Šimkaus, J.Naujalio premijas už vokalinę kūrybą, Valstybinę premiją už simfoniją "Rex", "Kultūros barų" premiją už operą "Marių paukštė", Kompozitorių sąjungos premiją už geriausią 2001 metų kūrinį. Jo muzika grojama, o tai - svarbiausia.

Nacionalinės filharmonijos salėje buvo pažymėtas Broniaus Kutavičiaus septyniasdešimtmetis. Jo kūryba - savitas reiškinys mūsų kultūroje. Nežinau, kiek B.Kutavičius sėmėsi naujovių iš mums po truputį atsiveriančios Europos. Bet, manau, jis visada buvo laisvas savo raiška. Jo šaknys - mūsų žemėje. Ir todėl dešimtmečių vilkstinėje atsirado tokie skirtingi, bet visi kutaviški kūriniai: ankstyva žavi, Lietuvą apkeliavusi polkutė "Kaip Molainiai degė", pasaka "Senis ant geležinio kalno", du paveikslai "Lietuvos" ansambliui, "Mažasis spektaklis", seniai begirdėta kantata "Du paukščiai girių ūksmėj", nepasenstanti ir jau beveik 25 metus nenusibostanti oratorija "Paskutinės pagonių apeigos", įsiliejusi į keturių oratorijų ciklą "Pasaulio medis", kiti kūriniai. Tai vis praeities ir ateities sąsajos.

Vėlai pradėjęs mokytis, B.Kutavičius brendo tuomet dvasingoje Panevėžio aplinkoje. Bendraudamas su įdomia asmenybe - kompozitoriumi Antanu Belazaru, smuikeliu orkestre pagrodamas Panevėžio teatro spektakliuose, girdėdamas dažnai nesuprantamas, bet "iškalbingas, gal labai protingas" Juozo Miltinio pastabas per repeticijas. Į širdį susmigo gražiai vingiuojamos kaimo žmonių dainos. Yra sakęs, kad ir dabar žavisi lietuviška muzika - kaip stovinčiu ir tik savo virpėjimą keičiančiu ežeru. Studijuodamas pas Antaną Račiūną, jau pradėjo komponuoti. Išbandė visokias technikas, išreiškiančias tradicinį mąstymą ir besiblaškančią mintį. Bet vėl grįžo prie savo liulančio ežero. Iš jo sklinda majestotiškas kilnumas ir pasaulio šurmulį niekinantis dvasios kirbėjimas.

iliustracija
Iš "Muzikos rudens" istorijos: su M.K.Čiurlionio kvartetu dainuoja Regina Maciūtė
Nuotrauka iš autorės archyvo

"Aplinkybės susiklostė taip, kad greta kelių autorinių koncertų suradome galimybių surengti dar tris koncertus, - Kompozitorių sąjungoje pristatydamas "Muzikos rudenį", kalbėjo jos pirmininkas Gintaras Sodeika. - Juos padėjo suruošti Donato Katkaus vadovaujamas Šv.Kristoforo orkestras. Programose, kurių kol kas Taikomosios dailės muziejaus salėje klausysis vilniečiai, skambės ne tik lietuviška muzika".

Vienas "Muzikos rudens" iniciatorių - Muzikos fondui vadovaujantis kompozitorius Vytautas Laurušas sakė: "Rašytojai jau tris dešimtmečius rengia Poezijos pavasarius. Susiklostė gražios tradicijos. Kadaise juose pradėjo dalyvauti ir kompozitoriai. Kai 1971 m. buvau išrinktas Kompozitorių sąjungos pirmininku, aktyviai ėmiausi organizuoti renginį kompozitoriams ir Lietuvai. Su Rašytojų sąjunga pasidalinome: poetai su klausytojais bendravo pavasarį, o mes nutarėme koncertus, susitikimus su publika rengti rudenį. Tradiciškai jis buvo pradedamas Druskininkuose, pagerbiant M.K.Čiurlionį. Glaudžiai bendradarbiaujant su "Kultūros barų" redakcija, vienas kompozitorius būdavo apdovanojamas žurnalo įsteigta premija. Apvainikuodavome laureatą vainiku. Renginiuose dalyvaudavo ne tik lietuvių kompozitoriai. Periferijos salėse pasirodydavo kūrėjų iš Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos. Renginys nebuvo politizuotas. Miestelių ir kaimų klausytojams, moksleiviams pristatydavome labai skirtingos stilistikos muziką. Su kompozitoriais po Lietuvą pabirdavo įvairius muzikos žanrus propaguojantys atlikėjai, kompozitoriai, muzikologai. Kiekvienas tokios koncertinės grupės atvykimas vietos gyventojams būdavo didelė šventė. Jai ruoštasi, jos laukta. Per tris dienas įvairiuose Lietuvos regionuose įvykdavo mažiausiai devyni koncertai-susitikimai. Tačiau, kilus Atgimimo bangai, daug kultūros reiškinių, o kartu su jais ir "Muzikos ruduo", buvo tiesiog nušluota. Nepaprastai gaila ne tik man. Važinėjant po Lietuvą, tenka sutikti žmonių, atsimenančių šias meno šventes. Dabar bandysime "Muzikos rudenį" atgaivinti. Man atrodo, kad jis ir šiandien labai reikalingas ne tik klausytojams, bet ir patiems kompozitoriams. Į festivalius "Jauna muzika", "Gaida" patenka ne visi kompozitoriai. Jau susiformavo šių festivalių tradicija, savotiška atranka, muzika specialiai užsakoma. Demokratiškesnis festivalis atvertų galimybes pasirodyti ir kitokius estetinius kriterijus išpažįstantiems kūrėjams".

Lapkričio 9 d. Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje, skambės jauno, perspektyvaus trimitininko Tomo Griciaus su orkestru atliekamas Teisučio Makačino kūrinys - Koncertas trimitui ir styginių orkestrui. "Aš iš tų kompozitorių, kurie negali nerašyti. Taigi ir rašau, - Kompozitorių sąjungoje kalbėjo T.Makačinas. - Ką tik su dideliu pasisekimu pučiamųjų instrumentų orkestras "Trimitas" pirmą kartą atliko mano simfoniją, o D.Katkus pasiūlė pateikti klausytojams anksčiau mano sukurtą muziką, kurią labiausiai mėgstu. Būtent - kameriniam orkestrui, styginiams. Klausytojams pasiūlysiu labai įvairius savo kūrinius - nuo beveik saloninių iki atskleidžiančių šiandieninį mano mąstymą. Labai džiaugiuosi nauja "Sinfonia giocosa" interpretacija. Puikūs šiandienos atlikėjai suteiks naujų spalvų anksčiau sukurtiems, dabar perinstrumentuotiems kūriniams. Nemėgstu verksmo ir graudenimų. Esu optimistas. Stengiuosi veikti aktyviai ir konkrečiai".

D.Katkus su orkestru parengė trims koncertams penkiolika naujų kūrinių. "Sveikinu Kompozitorių sąjungą, kad atgaivimo "Muzikos rudenį", - sakė D.Katkus. - Buvo susidariusi nenormali padėtis, kai "Gaidos" festivalyje atliekamos muzikos stilistiniai kriterijai tarsi atstumdavo ne vieną kitaip kuriantį autorių. "Muzikos ruduo" pateiks kur kas platesnį kūrybos spektrą. Labai blogai, kad lietuviškai muzikai buvo savotiškai uždaryti vartai į Lietuvą. Ypač mažai naujos muzikos girdima periferijoje. Mūsų orkestras nutarė savo jėgomis ir lėšomis surengti Vilniuje tris koncertus. Tačiau įvyko derybos su Kompozitorių sąjunga, ir aš pasidaviau per tris sekundes išgirdęs, kad mūsų koncertai bus atgaivinamo "Muzikos rudens" festivalio dalis. Taigi sujungėme jėgas. Kitais metais daugiau koncertų, matyt, bus surengta regionuose. Yra sukurta daug muzikos kameriniam orkestrui, tačiau jos klausytojai negirdi. Be to, norisi pagroti visai Lietuvoje neskambėjusios muzikos. Šį kartą atliksime nepaprastai įdomų Vlado Jakubėno kūrinį, įtikinantį, kad tai būta visai ne provincialaus kūrėjo. Pirmą kartą klausytojai išgirs Jono Tamulionio Koncertą dviem gitaroms su orkestru. Pristatysime jauną autorių - Liną Balčiūną, taip pat Osvaldo Balakausko Koncertą fleitai, marimbai ir orkestrui (šis kūrinys buvo parašytas obojui, klavesinui ir orkestrui). Grosime Remigijaus Petronio, studijavusio Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje, muziką. Manau, kad "Muzikos ruduo" neturėtų būti uždaras renginys. Latvijos-Meksikos smuikininkė, D.Oistracho mokinė Rasma Lielmanė pagros Pėterio Vasko Koncertą smuikui. Atliksime ir Vienoje gyvenančio taivaniečio Shiho kūrinį. Manau, kad šis festivalis - demokratiška Kompozitorių sąjungos narių tribūna. Tai vienas reikšmingiausių sąjungos žingsnių pastaraisiais metais", - kalbėjo D.Katkus.

Šiais metais koncertams atrenkant kūrinius, buvo pasitikėta Šv.Kristoforo orkestro ir kitų atlikėjų skoniu. Skambės daug nevienkartinių kūrinių. Atlikėjo menas - laikinas. Todėl valstybė privalėtų būti suinteresuota kaupti muzikos įrašus, su jais supažindinti visuomenę. Gaila, kad to nesuvokia šiandieniniai Valstybinio radijo ir televizijos vadovai. Keista kartais atrodo festivalių ir kitokių renginių politika. Išmetama daug lėšų jau užprogramuotiems prastiems spektakliams ar koncertams, tampantiems pajuokos objektu net užsienyje. Jau nebe vieneri metai vegetuoja įrašų studijos. Itin svarbus uždavinys - kaupti naujus kūrinius ir skatinti menininkų kūrybingumą.

Tačiau kultūros politikos Lietuvoje nėra. Liūdniausia, kad balta dėmė valstybės istorijoje bus atgautos Nepriklausomybės laikas.

 

Skaitytojų vertinimai


64187. ZOAX :-) 2010-11-09 14:12
BORING!!!NUOBODU!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

64188. ZOAX :-( 2010-11-09 14:13
lakjjds

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
2:34:11 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba