Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-11-08 nr. 2924

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Mieli skaitytojai,34
• TRUMPAI2
• KITAME NUMERYJE4

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI3
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vladas Braziūnas.
"CAP A L`EST" - NAUJAS EUROPOS POETŲ JUDĖJIMAS

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
PERSIDAŽYMAI
1

SVEIKINAME SUKAKTUVININKĄ 
• VYTAUTAS PAUKŠTĖ1

LITERATŪRA 
• GYVŪNŲ PASAULYJE2
• Yannas Martelis.
KAIP AŠ RAŠIAU "PI GYVENIMą"
6

JAUNIMO PUSLAPIS 
• JURGA BUTKYTĖ2
• ANDRIUS PULKAUNINKAS13

KNYGOS 
• Ramutis KarmalavičIus.
...ATKERĖTŲ KOMUNIJŲ IR MEMUARŲ SRAUTAIS...
61
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
ATGIMSTA "MUZIKOS RUDUO"
4

TEATRAS 
• "PATI PRADŽIOS PRADŽIA" M.ŠIAULYTYTĖS AKIMIS3
• Rimas Driežis.
ALYTAUS "AITVARO" SVEČIAI

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
"MOLODIST" - PRIEGLOBSTIS KINOMANAMS
2

NAUJI FILMAI 
• BALTIJOS FILMŲ PANORAMA - VILNIUJE

DAILĖ 
 Jurgita LudavičIenė.
PAPUOŠALAI
3
• Jurgita LudavičIenė.
DANGUS YRA ŠVELNUMO SPALVOS
6

KRONIKA 
• Lietuvių PEN centro PAREIŠKIMAS2
• Ingrida Daunoravičiūtė.
JAUNIMO TEATRE - PREMJERA VAIKAMS
• ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ROMO GUDAIČIO PAREIŠKIMAS
• 2002-ŲJŲ "METŲ VERTĖJO KRĖSLAS"

DE PROFUNDIS 
• MAESTRO
• RAMŪNAS KASPARAVIČIUS

DAILĖ

PAPUOŠALAI

Jurgita LudavičIenė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Birutė Stulgaitė. Segė

Ką neši stikliniam karste?

Surinkau visus daiktus, turėtus anuomet.

A.Mackus

Birutės Stulgaitės papuošalų "Vartų" parodoje daug - 99. Juvelyrei tai - didžiulis darbas, nesvarbu, jog bemaž dešimtį jų gali sugniaužti kumštyje. Jie tiesiog savo buvimu labai savotiškai puošia aplinką. Turi džiaugtis, kad pavyko juos pamatyti. Turi prisiderinti prie jų, nes jie net nebeketins prisiderinti prie tavęs. Jie įpareigoja kaip paveldėtas kilmingos giminės vardas.

Papuošalai minimalistiški. Visų pirma - formomis. Jose nėra nieko nereikalinga. Jos paprastos: sidabrinės adatėlės, iš kurių susiveria auskarai ir vėriniai, išlenkta plokštelė su vos įžiūrimų auksinių dygsnelių reljefu; lankeliai, gulintys vienas virš kito, susiveriantys į apyrankę; pora metalinių brūkšnelių, kurie sudaro segę; tribriauniai žvilgantys žiedai. Visos šios formos pačios savaime yra paprastos. Papuošalai minimalistiški ir spalvų gama: blyškiai gelsvos mamuto kaulo plokštės ir ragai, juodos su rusvom gyslelėm kokoso riešuto kevalo kiaurymės, juoda geležis ir baltas sidabras. Pora žalsvai gelsvų žadeitų. Minimalizmas pasireiškia ir papuošalų paviršiuose: šaltai blizgantis glotnus sidabrinių segių paviršius, lietos kvadratinės ir apskritos segės, kur svarbus šiek tiek išsiskiriančio reljefo ir lygios plokštumos santykis, lygus mamuto kaulo paviršius su vos įžiūrimais ruoželiais. Pastebi tokius dalykus, kadangi čia nėra jokių dekoratyvinių elementų, nieko, kas privertė žvilgsnį užkliūti ir aiktelėti - kaip gražu. Kadangi žvilgsnis nuslysta nuo lygių paviršių ir nučiuožia plonais lankeliais.

Baigtumas/tęstinumas. Kiekviena ši priešprieša Birutės Stulgaitės papuošaluose turi savo vietą: papuošalai tobulai užbaigti formos ir atlikimo atžvilgiu. Žvilgsnis nuslysta, neradęs trūkumų - nebent mamuto kaulo įtrūkimų apskritos plokštės centre. Tačiau nuslydęs žvilgsnis persikelia į kitą - mentalinę - plotmę ir verčia galvoti apie vakuumą. Apie tuštumą, kurioje yra laisvės minčiai. Apie ledo dykumas ar rytietišką nebaigtumo principą, kai ne viskas pasakoma, kai svarbesnis vaidmuo tenka tuštumai. O Birutės Stulgaitės papuošalus galėtų nešioti nebent panelė Smila, kurią laimingą darė sniegas, ledas ir skaičiai.

Nepuošnumas. Šiuos papuošalus sunku papuošalais vadinti vien dėl tos priežasties, jog jie patys savaime nepuošnūs - nedekoratyvūs, nėra puošybinių elementų, ornamentikos, brangių medžiagų, brangakmenių spindesio, ryškių spalvų. Juos sudaro žalsvas ir gelsvas žadeitas, blyškus sidabras, juodi arklio ašutai, tamsiai rudas kokoso kevalas, alyvinis aleksandritas ir blyškiai gelsvas mamuto kaulas. Jų formos subtilios ir paprastos: apskritimas, linija, keturkampis, ištęstas trikampis. Ir įvairios jų kombinacijos: trikampis ir lankelis sudaro auskarus, ovalas - segę, daug lankelių - apyrankę. Daug arklio ašutų, galiausiai - vėrinys. Kokoso riešuto briaunelės su kiauryme suformuoja segę. Kas gali pasipuošti kiauryme ar ašutais? Ir kaip tik todėl Birutės Stulgaitės papuošalai yra daugiau nei papuošalai, jie peržengia kokių nors definicijų rėmus.

Belaikiškumas. Šiuose papuošaluose daug erdvės. Mažai spalvos. Ir visiškai nėra laiko dimensijos. Jie sukurti per daugiau kaip dvidešimtį metų, tačiau labai sunku atskirti ankstesnius nuo vėlesnių ar identifikuoti pačius naujausius. Laikas neegzistuoja. Papuošaluose neatsispindi mados tendencijos, juose atsispindi pati B.Stulgaitė.

Rašydama apie praėjusią B.Stulgaitės parodą Mizgirių Gintaro galerijoje, bene labiausiai akcentavau menininkės elgesį su šviesa: šviesa, kuri patenka į gintarą ir ten pasilieka. Šviesa, atsispindinčia gintare. Dabar bemaž svarbiausias ne papuošalų, o visos ekspozicijos bruožas - skaidrumas, peršviečiamumas. Peršviečiama balta medžiaga, patekusi į papuošalų ir piešinių kaimynystę, kilnėja ir tampa panaši į sniegą ar ledą. Stiklas, trapios piešinių linijos, permatomas popierius, ant kurio piešiama, net permatomas popierius, ant kurio išspausdinti darbų pavadinimai - viskas perregima, lengva ir vientisa. Būtent baltumas, švarumas ir peršviečiamumas yra bendri visos ekspozicijos vardikliai. Čia atėjo laikas tarti žodį ir apie ekspoziciją, kurios autorė - Gražina Pajarskaitė. Pati ekspozicijos koncepcija ir jos įgyvendinimas šioje parodoje yra beveik tokie pat svarbūs, kaip ir eksponuojami papuošalai. Tai - lyg knyga su iliustracijomis, kur šiuo atveju tekstas priklauso B.Stulgaitei, o iliustracijos - G.Pajarskaitei. Tai - geriausias vienos menininkės įsijautimo į kitos kolegės darbus pavyzdys. Jautrumas, subtilumas, adekvatus požiūris į save, gyvenimą ir meną suponuoja baltumu švytintį rezultatą. Skaidrų, taurų ir šaltą kaip ledas.

Piešiniai. Kas matė B.Stulgaitės piešinius? Manau, kad iki šiol juos pamatyti buvo taip pat sudėtinga, kaip ir kupranugariui išlįsti pro adatos skylutę. Dabar, patekus į išrinktųjų ratą, galima stebėtis menininkės mąstymo ir matymo vientisumu, organiškumu. Popieriuje - skaudžios ir švelnios linijos, pratęsiančios papuošalų formas arba tampančios pirminiais jų modeliais. Perregimi lakštai, kuriuose - brūkšniai, taškai. Ekspresija ir tikslumas.

Galiausiai paskutinis ekspozicijos bruožas - sąžiningumas ir autentiškumas. Birutė Stulgaitė yra iš tų autorių, kurie savo kūryboje nepripažįsta jokio apsimetinėjimo. Tik grynoji kūryba, kurios vardan viskas ir daroma. Todėl čia toks stiprus minties švarumo pojūtis. Jau rašiau, kad žmogus, kuriam reikia kalbėti apie B.Stulgaitės kūrybą, turėtų išeiti į priekį, tylėdamas pagrūmoti susirinkusiems kumščiu ir nueiti. Nes tokie darbai reikalauja adekvataus žiūrovo, galinčio autentiškai į juos pasižiūrėti.

 

Skaitytojų vertinimai


22243. aiste2006-02-10 18:03
Grazus, madingi papuosalai.. man patinka:)

27081. bla bla bla2006-05-22 15:29
grazu ir tiek...

36015. laurita :-) 2007-03-18 19:37
grazu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
2:34:01 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba