Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-01-17 nr. 2933

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VDA LEIDYKLOS DEŠIMTMETIS
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIŲ KAITA3

JAUNOJO VERTĖJO PUSLAPIS 
• LEONAS BRIEDIS

LITERATŪRA 
• Aleksandras Mažrimas.
VAGNERIŠKA FAUSTIŠKŲ VARIACIJŲ KNYGA
5
• Regina Mažukėlienė.
GAILA, KAD MAIRONIS NERAŠĖ DIENORAŠČIO
66

PROZA 
• DAINA OPOLSKAITĖ4

POEZIJA 
• JULIUS KELERAS4

ŽVILGSNIS (Dienovidis) 
• IŠĖJUSIAM NEIŠEITI2
• NACIONALINIS SUSITARIMAS1

IN MEMORIAM (Dienovidis) 
• SPALVOS REVOLIUCIONIERIUS1
• MIRĖ TAPYTOJAS, NEMIRĖ TAPYBA2
• GYVENIMAS TĘSIASI...1

LABA DIENA! (Dienovidis) 
• ŠVIETIMO PROBLEMA - MES PATYS3
• Nuo A iki Z

ŠVIETIMO DARBAS (Dienovidis) 
• Violeta Tapinienė.
ŽINIŲ VISUOMENĖS (?!) PRIEANGYJE
2

PALIKIMAI (Dienovidis) 
• Elena Brundzaitė-Baltrus.
SAPIEGŲ DVARO PARKAS
4

MARGAS LAPAS (Dienovidis) 
• SKAITOVO TEATRE
• NERŪPESTINGO DŽIAUGSMO PUOKŠTĖ
• PAMINKLAS DVASIOS GALIOMS1
• PRAĖJUSIŲ KALĖDŲ KONCERTAS

KNYGOS (Dienovidis) 
• MUZIKINIS MĄSTYMAS2

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
JAUNIMO TEATRO JAUKAI IR KABLIUKAI
2
• Ridas Viskauskas.
ĮVYKIO "GAUDYMAS" SKYLĖTAME MAIŠE

KINAS 
• "JIS TAPO KINEMATOGRAFININKU…"
• ŠVIESORAŠČIO LABIRINTUOSE1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
AUDRIAUS STONIO FILMAI
3

DAILĖ 
 Lina Stašinskaitė.
DELNAIS GALIMA PAKILTI

REGIONŲ KULTŪRA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
REGIONŲ KULTŪROS RŪPESČIAI
2

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
LAPKRITIS, GRUODIS
1

KRONIKA 
• R.ADOMAIČIO KNYGA ŽADINA PRISIMINIMUS

SKELBIMAI 
• VAIKŲ LITERATŪROS KONKURSAS2

DE PROFUNDIS 
• ANEKDOTAI11

DAILĖ

DELNAIS GALIMA PAKILTI

Lina Stašinskaitė

[skaityti komentarus]

Roberto Kavoliuko keramikos paroda, veikianti Vilniuje, M. ir J.Šlapelių namų rūsyje, savo dvasia tarytum skelbia dar XVIII a. Jeano Jacques`o Rousseau mestą šūkį ,,Atgal į gamtą", kuri civilizuotam žmogui priešintų kilnų laukinį žmogų (le noble sauvage).

Tik gamtoje esantis žmogus gali visiškai atsiverti, pajusti savo tikrąją prigimtį, harmoniją, natūralumą, o svarbiausia - tikrumą. Tik gamtoje žmogus nusimeta netikrus savo veidus, karnavalines kaukes, kurių nešioja net po kelias, juk, pasak Shakespeare`o, kiekvienas vaidiname spektaklį gyvenimo scenoje.

Šiuolaikinis, prie miesto patogumo ir triukšmo pripratęs žmogus, atsidūręs gamtoje, gali pasijusti nejaukiai - silpnas ir gležnas, lengvai pažeidžiamas stichijų. Gamta moko stiprybės, ji atšiauri, reikalauja prisitaikyti, įsiklausyti, pajusti ir suprasti jos taisykles, pražūtimi baudžia už klaidas. Kam pavyksta perprasti jos ritmą, cikliškumą, kaitą, - išlieka, tampa stiprus ir dvasia, ir kūnu. O kas, be viso šito, dar pastebi ir gamtos grožį, sugeba pajusti jos didybę, - įmena paslaptis, tampa kūrėju. Tad įgyja dvigubai ir dar su kaupu - gamta išmoko gyventi harmoningai, rasti atsakymus į svarbius klausimus.

Greičiausiai dėl tos priežasties R.Kavoliukas pasirenka tobuliausias - apvalias - gamtos ir žmogaus sau pritaikytas formas. Ratas tampa parodos simboliu, idėja, ženklu. Kiekvienas eksponatas komponuojamas į ratą. Arba ratu. Naudojamas molis, medis, oda, metalo plokštelės - iš gamtos paimtos medžiagos, menininko kūrybinės ugnies ir stichiškos ugnies išdegtos, sukurtos, sutvirtintos, iš nebūties paverstos būtimi ir vėl galinčios į nebūtį sugrįžti. O ir patys motyvai (paukščiai, vorai etc.) įkomponuoti į apskritimą, - atrodytų, lyg gyvybės dvasios juos ridentų dangumi ir žeme. Paukščių sparnai primena žmonių delnus, plunksnos - kaip pirštai, tai lyg reikštų, kad pirštais galime pakilti. Pakilti aukštai į erdvę, kaip pakyla paukščiai, ir skristi. Gerai pagalvojus - taip ir yra: savo rankomis rašydami baltam lape raides, mes galim kilti į plačiausias erdves, išvaduodami savo vidų, kartu su šviesa ir šiluma, kuri sklinda iš žaizdro: centre laužavietė, traukos vieta, aplink židinį taip pat susirenkame ratu, nes ugnis plinta spinduliais į visas puses, skverbiasi į erdvę ir į žmogų.

Taigi ši ekspozicija savo natūralia spalva ir medžiaga gražiai įsigyvena senamiesčio rūsyje, sumūrytame iš riedulių ir degtų molio plytų dar XIV a., sudarydama vientisą dvasingą visumą. Ši paprasta vienovė galėtų būti priešprieša, o gal gerai papildyti dirbtinę modernią, skaitmeninių technologijų kultūrą, kuria žavimės ir domimės. Tai ne išsišokantis, ne šokiruojantis, ne ironiškas, ne ciniškas bendravimas, kartais net drastiškomis priemonėmis siekiantis patraukti dėmesį, tai paprastas ir tikras žodis šalia naujovių, prašantis: nepamirškite, kas tikra, o kartu - visada vertinga. Tiesiog stabtelkite ir pamedituokite, nevarginkite savęs jokiomis intelekto vingrybėmis. Būkite paprasti, gal net vaikiški, ir jums pavyks įminti paslaptį, rasti tai, kas jums artima.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
2:31:46 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba